rugsėjo, 10 2021 Raminta Bogušienė atsako, kodėl ciberžolė yra jos mėgstamiausias prieskonis. Mokslinis pagrindimas. Receptas
Ciberžolė daugeliui asocijuojasi su egzotika ir šiltaisiais kraštais, tačiau jau ne vienus metus ji yra atradusi savo vietą ir Lietuvoje, yra mėgstama ne tik sveiko maisto entuziastų, bet ir maisto pramonės gamintojų. Sveiko maisto technologė Raminta Bogušienė paaiškina, kodėl šis prieskonis jos virtuvėje užima tokią pat svarbią vietą, kaip druska ir pipirai, ir dalinasi patarimais, kur ir kaip naudoti ciberžolę.
Sveiko maisto technologė Raminta Bogušienė (Nuot. aut. P.Zaborskis)
Ciberžolės yra imbierinių šeimos augalas, natūraliai augantis Pietų Azijos tropinėse srityse. Maistui naudojama jų šaknis, dažniausiai – susmulkinta į miltelius. Maltos ciberžolių šaknys vadinamos tiesiog ciberžole. Sunku įsivaizduoti tų kraštų ryžių ar daržovių patiekalą be ciberžolės. Kadangi pagrindinė sudedamoji jų dalis kurkuminas išsiskiria ypač ryškia geltona spalva, nuo neatmenamų laikų šie augalai buvo naudojami ne tik kaip prieskonis, bet ir kaip audinių dažiklis. Lietuviškoje virtuvėje ciberžolė prigijo tik prieš porą dešimtmečių, tačiau dabar užima vis tvirtesnes pozicijas ne tik dėl savo maistinių, bet ir dėl gydomųjų savybių.
Nauda sveikatai
Ciberžolių nauda sveikatai žinoma jau daug metų. Labiausiai – dėl jų sudėtyje esančio kurkumino, kuris yra itin stiprus antioksidantas. Populiariojoje ir mokslinėje literatūroje rasite nemažai informacijos apie gydomąsias šio augalo savybes. Ciberžolės teigiamai veikia virškinimo sistemą, laikomos natūraliais antibiotikais, netgi manoma, kad gali užkirsti kelią tokios šio laikmečio ligoms kaip vėžys, senatvinė dimensija ir kt. Žinoma, geriausiai šis prieskonis veikia kaip prevencinė priemonė, praturtindamas mūsų maistą, kartu padeda ir išsaugoti sveikatą.
Ciberžolės veiksmingai šalina iš kūno toksinus, grybelį, stiprina imuninę sistemą ir bendrą organizmo atsparumą, turi antibakterinių savybių, todėl padeda kovoti ir su virškinimo sistemos infekcijomis. Be to, jos turi apsauginį poveikį kepenų ląstelėms, mažina cukraus kiekį kraujyje ir stimuliuoja tulžies bei virškinimo fermentų sekreciją.
Tiesa, vartojant ciberžoles dideliais kiekiais, tos pačios medžiagos, kurios palaiko virškinimo sistemą, gali ją ir sudirginti. Vengti padauginti ciberžolių turėtų ir vartojantys kraują skystinančius vaistus (tokius kaip varfarinas (Coumadin)), nes, pasak mokslininkų, ciberžolės skystina kraują.
Ciberžolės turi daug antibakterinių, antivirusinių, priešuždegiminių, priešnavikinių, antioksidacinių, antiseptinių ir kitų sveikatinančių savybių, tačiau naudojant jas gydymui visuomet reikėtų pasitarti su gydytoju.
Patiekalai su ciberžolėmis
Nesiūlyčiau vartoti termiškai neapdorotų ciberžolių, tiesiog barstant jų ant salotų, dedant į gėrimus ar kokteilius. Nebent kalbame apie jas kaip apie gydymo priemonę pagal alternatyviosios medicinos receptus ar maisto papildus su ciberžolėmis. Jei norime, kad ciberžolė būtų ne tik vaistas, bet ir maistas, siūlyčiau ją naudoti tik termiškai apdorotą. Taip neutralizuojamas jos skonis ir kvapas, o antioksidacinės savybės suaktyvėja.
Ypač šio prieskonio aktyvumas, kurkumino įsisavinimas ir antioksidacinis poveikis sustiprėja, jei jos vartojamos kartu su juodaisiais pipirais.
Ciberžolė tinka beveik visur: ne tik gaminant mėsos, žuvies, daržovių troškinius, apkepus, maltinukus, sriubas, bet ir omletuose, varškės apkepuose ir varškėtukuose.
Šis prieskonis labai populiarus ir dėl to, kad suteikia maistui ryškią, geltoną, apetitą žadinančią spalvą, visi patiekalai su ciberžole atrodo tarsi švytinti saulė. Itin skaniai ja pagardinti atrodo ryžių patiekalai, bet ir kitur šis prieskonis puikiai tinka: varškės apkepai atrodo kaip naminių kiaušinių pridėti, o viso grūdo blynai tampa ne tamsūs, o geltoni. Taip pat kaip natūralų dažiklį galite naudoti ir tortams.
Kadangi ciberžolė sunkiau tirpsta vandenyje, geriausia, jei įmanoma, jos įberti, tarkim, kepinant daržoves. Jei gaminate plovą, šį prieskonį dėkite iškart, kai apkepinate svogūnus. Taip pat – ir į sriubas, troškinius. Jei gaminate maltinukus su daržovėmis, ir šias apkepinate prieš sumaišydami su mėsa, ciberžolės berkite į kepinamas daržoves. Jei gaminimo procese nieko nekepinate, ciberžolės berkite tiesiai į patiekalą ir gerai išmaišykite visą masę.
Beje, ar žinojote, kad visų mėgstamas karis yra prieskonių mišinys, kurio pagrindą sudaro būtent ciberžolė? Kadangi šių prieskonių gausiai beriama į įvairius azijietiškus patiekalus, ir patys patiekalai (dažniausiai tai būna troškiniai) vadinami kariais.
Dažniausiai kaip prieskonis yra naudojami ciberžolių šaknų milteliai. Kad būtumėte tikri, jog jų gamybos procese nenaudoti dirbtiniai dažikliai ar kitos cheminės medžiagos, siūlau rinktis tik ekologiškas ciberžoles, jų galima rasti didžiuosiuose prekybos centruose arba specializuotose sveiko maisto parduotuvėse.
Maistui gardinti galima naudoti ir šviežias ekologiškas ciberžolių šaknis. Jų taip pat galima rasti didžiuosiuose prekybos centruose. Jos yra imbierų formos, bet yra mažiau aitraus skonio. Galite jų tiesiog įsitarkuoti į patiekalus.
Sveiko maisto technologė dalinasi varškės apkepo su ciberžole receptu.
Varškės apkepas be manų, be cukraus, be sviesto
Labai paprastas, skanus ir sveikas! Puikiai tinka pusryčiams ir vakarienei! Patiks visai šeimai, net galite kaip užkandį pasiimti į išvykas. Galite kepti keksiukų silikoninėse formose, ar kaip visą apkepą, didelėje formoje. Be pridėtinio cukraus; tausojantis; be glitimo; daug ekologiškų ingredientų; greitai paruošiamas; daug baltymų.
Jums reikės:
1 kg ekologiškos varškės 9 proc.;
6 vnt. ekologiškų kiaušinių;
4 v.š. kukurūzų kruopų (polenta);
2 vnt. ekologiško banano;
10-15 lašų stevijos ekstrakto (galite naudoti kitas cukraus alternatyvas, galima ir be saldumas iš banano pakankamas);
žiupsnelio druskos, ekologiškos ciberžolės, vanilės ekstrakto.
Gaminimo eiga:
- Bananą sutriname ir sumaišome su varške iki vienalytės masės. Kiaušinius išplakame.
- Sudedame likusius ingredientus, išmaišome iki vienalytės konsistencijos. Naudojant elektrinį trintuvą, susmulkiname paprasčiau, kad būtų vienalytė konsistencija, neliktų varškės grūdelių ir pasiskirstytų kukurūzų kruopos tolygiai.
- Dedame į kepimo indą (jei stiklinis galime ištepti sviestu) ir kepame 20-30 minučių 180 ℃ temperatūroje, kol lengvai paruduos (su funkcija maišymas oro).
- Paliekame vėsti ant aušinimo grotelių. Tiekiame su uogomis, vaisių tyrėmis ir graikišku natūraliu jogurtu. Skanaus!
Mokslinis pagrindimas apie ciberžoles, kokias gydomąsias savybes mokslas yra nustatęs
doc. dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė
Atsako Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė Biomedicinos mokslų daktarė Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė Kauno technologijos universitetas.
Prieskoniai ne tik suteikia maistui spalvą ir skonį, bet ir yra maistingi, tūkstančius metų buvo neatsiejama žmonių mitybos dalis. Tarp daugelio esamų prieskonių ciberžolės yra vienas iš labiausiai ištirtų prieskonių dėl savo antioksidacinių, priešuždegiminių, antibakterinių ir priešvėžinių savybių.
Ciberžolės susideda iš trijų kurkuminoidų grupės: kurkumino (77%), demetossicurcumino (17%) ir bisdemetossicurcumino (3%). Kurkuminoidai JAV buvo pripažinti kaip saugios ir toleruojamos medžiagos jas vartojant net nuo 4 iki 8 mg per parą (Hewlings et al., 2017). Kurkuminas yra pagrindinis ciberžolių komponentas, gelsvai oranžinė kristalinė kieta medžiaga.
Atlikta daugybė tyrimų, siekiant ištirti kurkumino (pagrindinė ciberžolių sudedamoji dalis) prevencines savybes sergant neurologinėmis, žarnyno uždegiminėmis, širdies ir kraujagyslių, autoimuninėmis ligomis, medžiagų apykaitos sutrikimais bei kelių rūšių vėžiniais susirgimais (žr. 1 pav.). Tarp daugelio šiandien ištirtų natūralių priemonių kurkuminas išsiskiria savo ypatingomis vaistinėmis savybėmis (Prasad et al., 2014). Tai yra junginys, kuris turi antibakterinį, priešuždegiminį, antimikrobinį ir priešvėžinį poveikį (1 pav.) (Kunnumakkara et al., 2017). Moksliniai tyrimai patvirtino farmakologinį kurkumino poveikį ir nustatė jo teigiamą įtaką lėtinių ligų prevencijai (Grynkiewicz etal., 2012).
1 pav. Kurkumino įtaka ir prevencija sergant įvairiomis ligomis
Kurkuminas gali pašalinti sunkiuosius metalus iš organizmo, surišti potencialiai toksiškus metalus, geba selektyviai transportuoti metalą į ląstelės branduolį, padeda jam surišti DNR, taip slopindamas vėžinių ląstelių dauginimąsi (Zhang et al., 2010). Keli tyrimai parodė priešvėžinį ciberžolių poveikį kiaušidžių (Saydmohammed et al., 2010), gimdos (Kondo et al., 2013) ir gimdos kaklelio vėžio atvejais (Dang et al., 2015). Kurkuminu gydytos dvi prostatos vėžio ląstelių linijos (Du145 ir 22RV1). Rezultatai buvo in vitro proliferacijos ir invazijos slopinimas bei ląstelių ciklo sustabdymas (Dang et al., 2015). Nustatytas kurkumino poveikis slopinant krūties vėžinių ląstelių dauginimąsi, mažinant plaučių, leukemijos skydliaukės karcinomos vėžinių ląstelių išgyvenamumą.
Ciberžolės dėl jų priešuždegiminių ir antioksidacinių ypatybių gali būti naudojamos neurodegeneracinių ligų (Alzheimerio, Parkinsono ir kt.) prevencijai. (Karlstetter et al., 2011). Pastebėta, kad terapija kurkuminu pagerino depresija sergančių pacientų nuotaiką. Buvo atlikti keli tyrimai, kur ciberžolės pateikiamos kaip saugus ir veiksmingas vaistas, skirtas gydyti pacientus, sergančius depresija (Lopresti et al., 2014).
Kurkumino poveikis buvo išbandytas pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis: ūminiu koronariniu sindromu, ūminiu miokardo infarktu ir dislipidemija. Kurkuminas slopina oksidacinį stresą, apoptozinį uždegimą ir turi kardioprotekcinį poveikį. Kurkuminas gali būti naudingas lipoproteinų metabolizmui, nes jis dalyvauja mažo tankio cholesterolio ir trigliceridų kiekio mažėjimo procesuose, taip pat prisideda prie didelio tankio lipoproteinų padidėjimo (Ganjali et al., 2017). Tyrime apie kurkumino veiksmingumą širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksniams sergant vainikinių arterijų ligomis, nustatyta, kad trigliceridų ir mažo tankio cholesterolio kiekis žymiai sumažėjo tų asmenų, kurie vartojo kurkuminą (Mirzabeigi et al., 2015).
Diabetas ir nutukimas yra labiausiai paplitusios medžiagų apykaitos sutrikimų ligos, susijusios su dideliu kalorijų kiekiu ir (arba) prastos kokybės mityba ir sėsliu gyvenimo būdu. Kurkuminas vaidina svarbų vaidmenį gydant diabetą. Nustatyta, kad kurkuminas sumažina atsparumą insulinui bei lėtina hiperlipidemijos procesus. Kurkuminas reguliuoja adipocitų (specializuotos sferinės formos gyvūnų ląstelės, kuriose saugomi riebalai, dažniausiai triacilgliceroliai) energijos apykaitą (Hajavi et al., 2017).
Žinoma, kad kurkuminas turi priešuždegiminį poveikį sergant osteoartritu, kai slopinami svarbūs uždegimo reguliatoriai, tokie kaip TNF-α, IL-1β, IL-6, MCP-1, prostaglandinas E2, ciklooksigenazė-II, baltymo aktyvatorius-1 ir kiti (Han et al., 2015). Kurkumino vartojimas naudingas gydant sisteminę raudonąją vilkligę (uždegiminė ir lėtinė autoimuninė liga). Kurkuminas atkuria balansą tarp T-pagalbinių ląstelių pogrupių, kur esant šiai ligai pastebėtas jų disbalansas.
Keletas tyrimų parodė, kad kurkuminas yra prastai absorbuojamas, greitai metabolizuojamas ir greitai išsiskiria; todėl jis turi ribotą sisteminį biologinį prieinamumą (Vareed et al., 2008). Taip yra todėl, kad kurkuminas blogai tirpsta vandenyje ir yra jautrus skilimui, ypač šarminėmis sąlygomis (Zhang et al., 2012). Tik maža dalis kurkumino absorbuojama žarnyne. Kepenys yra pagrindinis organas, atsakingas už kurkumino metabolizmą; sugertas kurkuminas greitai metabolizuojamas kepenyse ir plazmoje. Tam, kad būtų sustiprintas geresnis kurkumino įsisavinimas, naudojami adjuvantai, nanodalelės, liposomos, micelės ir fosfolipidų kompleksai. Kaip pagalbinė medžiaga naudojami pipirai, nes ciberžolių vartojimas kartu su pipirais sustiprina kurkumino poveikį (Zhang et al., 2012).
Literatūros sąrašas
- J. Hewlings, D.S. Kalman, Curcumin: a review of its’ effects on human health, Foods 6 (10) (2017), https://doi.org/10.3390/foods6100092.
- Prasad, S.C. Gupta, A.K. Tyagi, B.B. Aggarwal, Curcumin, a component of golden spice: from bedside to bench and back, Biotechnol. Adv. 32 (6) (2014) 1053–1064, https://doi.org/10.1016/j.biotechadv.2014.04.004.
- B. Kunnumakkara, D. Bordoloi, G. Padmavathi, J. Monisha, N.K. Roy, S. Prasad, B.B. Aggarwal, Curcumin, the golden nutraceutical: multitargeting for multiple chronic diseases, Br. J. Pharmacol. 174 (11) (2017) 1325–1348, https://doi.org/10. 1111/bph.13621.
- Grynkiewicz, P. Slifirski, Curcumin and curcuminoids in quest for medicinal status, Acta Biochim. Pol. 59 (2) (2012) 201–212.
- Zhang, A. Browne, D. Child, R.E. Tanzi, Curcumin decreases amyloid-beta peptide levels by attenuating the maturation of amyloid-beta precursor protein, J. Biol. Chem. 285 (37) (2010) 28472–28480, https://doi.org/10.1074/jbc.M110.133520.
- Saydmohammed, D. Joseph, V. Syed, Curcumin suppresses constitutive activation of STAT-3 by up-regulating protein inhibitor of activated STAT-3 (PIAS-3) in ovarian and endometrial cancer cells, J. Cell. Biochem. 110 (2) (2010) 447–456, https://doi.org/10.1002/jcb.22558.
- Kondo, T. Takeda, B. Li, K. Tsuiji, M. Kitamura, T.F. Wong, N. Yaegashi, Epigallocatechin-3-gallate potentiates curcumin’s ability to suppress uterine leiomyosarcoma cell growth and induce apoptosis, Int. J. Clin. Oncol. 18 (3) (2013) 380–388, https://doi.org/10.1007/s10147-012-0387-7.
- P. Dang, X.Y. Yuan, R. Tian, D.G. Li, W. Liu, Curcumin improves the paclitaxelinduced apoptosis of HPV-positive human cervical cancer cells via the NF-kappaBp53-caspase-3 pathway, Exp Ther Med 9 (4) (2015) 1470–1476, https://doi.org/10. 3892/etm.2015.2240.
- Karlstetter, E. Lippe, Y. Walczak, C. Moehle, A. Aslanidis, M. Mirza, T. Langmann, Curcumin is a potent modulator of microglial gene expression and migration, J. Neuroinflammation 8 (2011) 125, https://doi.org/10.1186/1742-2094-8-125.
- L. Lopresti, M. Maes, G.L. Maker, S.D. Hood, P.D. Drummond, Curcumin for the treatment of major depression: a randomised, double-blind, placebo controlled study, J. Affect. Disord. 167 (2014) 368–375, https://doi.org/10.1016/j.jad.2014. 06.001.
- Ganjali, G.M. Dallinga-Thie, L.E. Simental-Mendia, M. Banach, M. Pirro, A. Sahebkar, HDL functionality in type 1 diabetes, Atherosclerosis 267 (2017) 99–109, https://doi.org/10.1016/j.atherosclerosis.2017.10.018.
- Mirzabeigi, A.H. Mohammadpour, M. Salarifar, K. Gholami, M. Mojtahedzadeh, M.R. Javadi, The effect of curcumin on some of traditional and non-traditional cardiovascular risk factors: a pilot randomized, double-blind, placebo-controlled trial, Iran. J. Pharm. Res. (IJPR) 14 (2) (2015) 479–486.
- C. Han, D.A. Lawlor, S.Y.S. Kimm, Childhood obesity, Lancet (London, England) 375 (9727) (2010) 1737–1748, https://doi.org/10.1016/S0140-6736(10)60171-7.
- Hajavi, A.A. Momtazi, T.P. Johnston, M. Banach, M. Majeed, A. Sahebkar, Curcumin: a naturally occurring modulator of adipokines in diabetes, J. Cell. Biochem. 118 (12) (2017) 4170–4182, https://doi.org/10.1002/jcb.26121.
- K. Vareed, M. Kakarala, M.T. Ruffin, J.A. Crowell, D.P. Normolle, Z. Djuric, D.E. Brenner, Pharmacokinetics of curcumin conjugate metabolites in healthy human subjects, Cancer Epidemiol. Biomark. Prev. 17 (6) (2008) 1411–1417, https://doi.org/10.1158/1055-9965.epi-07-2693.
- Zhang, W. Zhu, C. Yang, H. Guo, A. Yu, J. Ji, G. Zhai, A novel folate-modified self-microemulsifying drug delivery system of curcumin for colon targeting, Int. J. Nanomed. 7 (2012) 151–162, https://doi.org/10.2147/ijn.s27639.
Patiko straipsnis – įvertink ir pasidalink juo su draugais ir artimaisiais! Turite mums klausimų? Rašykite komentarų skiltyje ir Jums atsakysime.
