fbpx

EKOLOGIŠKŲ MAISTO PRODUKTŲ MITAI IR TIESOS

Viešojoje erdvėje ekologiškumas asocijuojasi su sveikumu, nors ekologiškus maisto produktus apibrėžiančiuose teisės aktuose nėra taip parašyta. Daugelis mano, jei maisto produktas pažymėtas ekologiškų maisto produktų ženklu, tai jau sveikatai palanku ir verta mokėti brangiau. Nebūtinai. Jei norite pirkti ar dažnai renkatės ekologiškus maisto produktus turite žinoti už ką mokate brangiau. 10 ekologiškų maisto produktų mitų, kuriuos komentuoja sveikatai palankaus maisto technologė ir ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė Raminta Bogušienė.

Daugelis žmonių teigia: „jei tik turėčiau pakankamai pinigų, rinkčiausi visuomet ekologišką maistą“, o paklausus, kodėl? Dažnas atsako „juk tai sveikatai palanku“. Negaliu kategoriškai prieštarauti, tiesos yra, bet reikia suprasti keletą skirtumų.

Viešoji nuomonė, kad ekologiškas yra sveikesnis nei įprastinis maistas yra gana stipri ir tai matoma iš ekologiškų maisto produktų rinkos augimo per pastaruosius 5-6 metus. Prie to stipriai prisideda gamtos saugotojai ir marketingo specialistai. Pirmi rūpinasi palankumu gamtai, kas yra be galo sveikintina, o antri rūpinasi – palankumu pardavimams. Pastarieji padarė ekologiškus produktus išskirtinius, tarsi vartotojų siekemybę. Sąmoningai ar ne sulygino tai su tiesioginiu sveikatinančiu poveikiu. Žmogus nusipirkęs ekologiškos rūkytos dešros ar ekologiškų sausainių tikisi palankumo sveikatai, jų dažnai suvartoja daugiau nei įprastinių, juk ekologiška, o norimo efekto nėra.

  1. Ekologiškas maistas lygu sveikas maistas.

Vienareikšmiško atsakymo nėra. Atsiradus rinkoje daug perdirbto maisto, atėjo laikas ir ekologiškų maisto produktų erai. Daugelis vartotojų neskiria ekologiško neperdirbto ir ekologiško perdirbto maisto skirtumų.

Neperdirbtas ekologiškas maistas

Neperdirbti ekologiški maisto produktai yra vienas iš sveikatai palankumo kriterijų, nes juos auginant nenaudojama sintetinės cheminės medžiagos (sintetiniai pesticidai, augimo hormonai, sintetinės trąšos). Auginama naudojant natūralius metodus (sėjomaina, agrotechnika kovai su piktžolėmis) ir medžiagos (mėšlas, kompostas ir kitos leistinos ekologinėje gamyboje). Ekologiniuose ūkiuose gyvūnai auginami taikant aukštus gyvūnų gerovės reikalavimus. Augalų ir gyvulių veislės atrenkamos, atsparios ligoms ir prisitaikiusios gyventi vietos sąlygomis. Juose nėra genetiškai modifikuotų organizmų, kuriuos draudžiama naudoti ne tik šių produktų gamybai – jų negali būti ir gyvuliams duodamuose pašaruose. Naudoti draudžiama, atsitiktinis patekimas galimas, bet ne didesnis nei 0,9 proc. Siekiama apsaugoti nuo taršos šaltinių (magistraliniai keliai, chemizuoti laukai). Antibiotikai, kiti sintetiniai veterinariniai vaistai naudojami, esant būtinybei, bet išlauka ilgesnė. Ekologinės gyvulininkystės produktai gaminami iš gyvūnų, kurie nuo gimimo arba išsiritimo visą jų gyvenimą buvo auginami ekologiniuose ūkiuose ir šeriami ekologiškais pašarais. Ekologiška produkcija – apibrėžta teisės aktuose, kontroliuojama ir sertifikuojama.

Viena, ekologiškai užaugintos daržovės, apie jų sveikatai palankumą kaip ir neabejojama, jei jos bus šviežios ir sezoninės. Jas valgysime šviežiai ruoštas, terminio apdorojimo metu jų maistinių savybių nesugadinsime. Jei paruoštas patiekalas remsis sveikatai palankios mitybos principais, tuomet ekologiškumas – vienas iš sveikatai palankumo kriterijų. Tas pats galioja – grūdams, medui, džiovintiems vaisiams ir riešutams, šviežiai mėsai ir žuviai (išimtis laukinių gyvūnų medžioklės ir žvejybos produktai negali būti laikomi ekologiškais), kiaušiniams, pienui ir raugintiems pieno produktams. Visai, kas kita ekologiški perdirbti maisto produktai.

Perdirbtas ekologiškas maistas

Perdirbimo procesas nesiskiria gaminant ekologišką ir įprastinį maistą, tik žaliavos iš ekologinės gamybos ūkių turėtų būti be sintetinių cheminių medžiagų ir gamyboje leistina naudoti tik tam tikrus maisto priedus (saldikliai, konservantai, dažikliai, skonio ir kvapo stiprikliai nėra leistini ekologinėje gamyboje), bet įprastinės žaliavos gali taip pat būti užaugintos ir pagamintos be jų arba su leistinomis ir saugiomis maisto atžvilgiu normomis.

Deja, ekologiškumo sąvoka gali būti siejama su gamtos tausojimu, bet ne tiesioginiu sveikatinančiu poveikiu žmogaus organizmui. Dažnai vartotojai net nežino, ką iš tikrųjų reiškia užrašas „ekologiška“ ir galvoja valgydami stipriai perdirbtą ekologišką maistą, kad tai sveikatai palanku. Jei Jūs gersite ekologišką degtinę, vyną ar alų ir užsikąsite ekologiška rūkyta dešra, ekologiškais bulvių traškučiais, o desertui pasirinksite ekologiškų saldainių, ar tai palanku Jūsų sveikatai? Turbūt atsakymą žinote kiekvienas.

Gyvūnų auginimas, šėrimas, laikymas pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus naudingas gamtai, tai žinoma ir mums, bet tai tik vienas iš sveikatai palankumo rodiklių, viskas priklauso, ką iš tokios ekologiškos mėsos pagaminsime, kokius ingredientus panaudosime bei kokį technologinį perdirbimo procesą taikysime, o visų svarbiausia – kiek suvalgysime taip paruoštos ekologiškos mėsos, kaip valgysime, kad organizmas ją pasisavintų.

Ekologiškoje dešroje nėra kontroliuojama cukraus, druskos, riebalų kiekis, ar tai gali būti sutapatinama su sveikumu – nieko panašaus. Ar žinote, kad septyniuose šaltai rūkytos dešros grežinėliuose gali būti apie 5 g druskos, t.y. visa Jūsų dienos norma? Nepriklauso – ekologiška, ar įprastinė dešra.

Ekologiškos mėsos gamyboje leistini maisto priedai: natrio nitritas (E250), kalio nitritas (E252), askorbo rūgštis (E300), natrio askorbatas (E301), natrio laktatas (E325) ir kiti maisto priedai bei pagalbinės medžiagos. Ekologiškos mėsos gamyboje leistina naudoti mėsos odeles, subproduktus, kitas riebias mėsos dalis. Ekologiška mėsa gali būti pridegusi, prikepusi ar kitokiu būdu technologinio proceso metu gali atsirasti kenksmingų žmogaus organizmui medžiagų. Ar jai keliami aukštesni maisto saugos ir kokybės reikalavimai – tikrai ne, maisto saugos ir kokybės reikalavimai tie patys ekologiškai ir įprastinei šviežiai mėsai ir mėsos gaminiams.

Klaidinga galvoti, kad ekologiški maisto produktai mažiau perdirbti, tokio reikalavimo nėra. Teisės aktuose nurodoma, kad maistas perdirbamas atsargiai, pirmiausia naudojant biologinius, mechaninius ir fizinius metodus. Nors jonizuojanti spinduliuotė draudžiama, tačiau rūkymas, terminis apdorojimas aukštose temperatūrose – leistina. Nėra kontroliuojama – akrilamidai krakmolinguose produktuose, transizomerų riebalų rūgštys, aflatoksinai, heterocikliniai aminai mėsoje ir žuvyje, daugiau nei įprastiniuose produktuose.

Kita, jei iš ekologiškų daržovių paruošime marinuotas ir konservuotas t.y. perdirbtas daržoves su daug druskos, cukraus ar riebalų, kiek tai sveikatai palanku? Nesvarbu, kad tas cukrus ekologiškuose maisto produktuose turi būti ekologiškas, bet jis tas pats rafinuotas cukrus, kurio vartojimas turi būti saikingas. Taip, tame ekologiškame cukruje nėra sintetinių pesticidų, bet įprastiniame cukruje, gal irgi nėra? Bet vienareikšmiškai abiejuose nėra nei vitaminų, nei mineralinių medžiagų, teigiama, kad rafinuotas cukrus tik atimama iš organizmo vertingas medžiagas.

Ekologiška gali būti ne tik morka ar bulvė, bet taip pat bulvių traškučiai, saldainiai, ledai, pica, rūkyta dešra, šokoladas, kramtomoji guma, vynas, alus, degtinė, rafinuoti miltai ir cukrus, rafinuotas aliejus ir jogurtas su gausybe cukraus, batonas ir pan. Ar tai sveikatai palanku, atsakymas aiškus kiekvienam? O tai dėl ko šie produktai ekologiški, jei su daug cukraus, riebalų, mažai skaidulinių medžiagų, daug druskos, nes jų gamyboje naudojamos žaliavos iš ekologinių ūkių. Pagrindinė ekologiškų produktų perdirbimo sąlyga, kad ekologiškos žaliavos nesusimaišytų su įprastinėmis ir būtų užtikrintas atsekamumas nuo lauko iki vartotojo. Ekologiškų maisto produktų kaloringumas, maistingumas, kenksmingų medžiagų susidarymas perdirbimo metu nėra išskirtinai kontroliuojamas ir žmogaus sveikatai palankumas nėra visapusiškai įvertintas remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis.

  1. Ekologiškas maisto produktas – „užaugintas kaime“, „natūralus“, „užsiauginau pats“ ir pan.

Ne, tai nėra ekologiško maisto produkto apibrėžimas. Natūralus, pagal teisės aktus, gali būti tik mineralinis vanduo, kvapiosios medžiagos, vaisių bei uogų vynas, net medus negali būti įvardinamas kaip natūralus.

Ekologiškas maisto produktas – tai pagal Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus pagamintas produktas, kurio visi technologiniai etapai nuo lauko iki stalo turi būti nepriklausomoje kontrolės sistemoje ir tik gavus sertifikatą galima vadinti produktą – ekologišku. Jei užsiauginote patys, ar pirkote iš ūkininko tai nereiškia, kad toks maistas ekologiškas.

Supakuotas ekologiškas produktas turi būti paženklintas ES ekologinės gamybos logotipu ir nacionaliniu ekologiškų produktų ženklu, bei turi būti nurodyta Lietuvoje pagaminto produkto kontrolės įstaigos kodas LT-EKO-001 ir žaliavų kilmės nuoroda, pavyzdžiui, jei visos žaliavos iš ES tai rašoma – „ES žemės ūkis”. Jei ekologiškas produktas parduodamas nefasuotas, pavyzdžiui turguje, pardavėjas turi būti kontrolės sistemoje ir turėti sertifikatą parduodamiems produktams.

Ekologiškų maisto produktų gamybos patikrinimai vykdomi ne mažiau nei vieną kartą per metus.

  1. Ekologiškas maistas be nitratų.

Netiesa. Nitratai – natūralus augalo komponentas. Ekologiškai auginamos daržovės, taip pat turi nitratų kaip ir neekologiškos. Skirtumas tas, kad ekologiniame ūkyje nitratų šaltiniu paprastai yra organinėse trąšose (mėšlas, kompostas) esantis azotas, o įprastiniuose azoto šaltinis – sintetinės trąšos. Nitratų kiekiui turi įtakos ne tik trąšos, bet klimato sąlygos (mažiau saulės šviesos – nitratų kiekis didesnis), dirvoje natūraliai esančių azotinių medžiagų kiekis, augalo rūšis (linkusios kaupti nitratus: raudonieji burokėliai, morkos, špinatai, kopūstai), augalo dalis (vienų daržovių daugiau būna lapuose, o kitų šaknyse). Todėl morka užauginta ekologiniame ūkyje gali turėti daugiau nitratų nei įprastiniame ir viena morka gali skirtis nuo kitos, jei viena patręšta daugiau ar saulės spindulių gavo mažiau. Bet visų daržovių nitratų normos turi būti saugios, nepriklausomai ar tai ekologiškas ar įprastinis produktas.

  1. Ekologiško maisto galiu valgyti ir persivalgyti, juk sveika!

Netiesa. Klaidinga galvoti, kad tai, kas galimai sveikatai palanku galiu valgyti ir persivalgyti. Daugeliui taip ir atsitinka. Visame pasaulyje auga greito maisto vartojimo kultūra, ne išimtis ekologiškas maistas – „Picos“, „Hamburgeriai“, „Hot-dog’ai“, ypač populiarus – ekologiškas greitas maistas. Spėjama, kad valgomas maistas, nors ir stipriai perdirbtas, kaip ekologiški bulvių traškučiai, bet ekologiškas, tai lyg pasiteisinimas.

  1. Ekologiška degtinė, vynas, alus ar kiti alkoholiniai gėrimai nieko tokio.

Netiesa. Tai tas pats alkoholis, jo cheminė formulė C2H5OH nepasikeičia nuo ekologiškumo statuso, nors gamyboje naudojamos žaliavos: grūdai, vynuogės iš ekologinės gamybos ūkių.

Gamtos vaizdai, paukščių čiulbėjimas, nuostabus oras ir dar žodžiai, kuriuos cituoju: „stebėkite ženklus, jie padės suprasti, kas tikra…Iš ekologiškų grūdų…Tyro vandens…Filtruota per liną…Nepaprastai švelnaus skonio…Paženklinta…”. Kas tai? O gi sertifikuota ekologiška degtinė. Ar gi neviliojančiai skamba? Juk vartojant ne bet kokią, o ekologišką degtinę, gal ne tik kad nieko tokio, bet sveikatai palanku?! Juk grūdai – ekologiški, vanduo – tyras ir dar filtruota ne per šiaip medžiagos skiautelę, o – liną! Būkite budrūs, tai taip pat degtinė.

  1. Ekologiškų maisto produktų gamyboje naudojama „ekologiškos“ plovimo-valymo priemonės, ekologiškas maisto produktų pakuotės turi būti „greitai suyrančios“, gamyboje naudotos šiukšlės turi būti rūšiuojamos.

Netiesa. Mitas, kad gaminant ekologiškus maisto produktus reikia naudoti įrangos plovimui „ekologiškas“ valymo ir plovimo priemones, tiesa, kad tinka visos valymo, plovimo ir dezinfekavimo priemonės, kurios leidžiamos naudoti maisto pramonėje, išskyrus ekologiniuose gyvulininkystės ūkiuose yra leistinų priemonių sąrašas.

Ekologiškų maisto produktų pakuotės turi atitikti privalomuosius maisto saugos ir kokybės reikalavimus, bet nėra reikalavimo, kad pakuotės būtų „ekologiškos“ ar „greitai suyrančios“. Ekologiškus maisto produktus reglamentuojantys teisės aktai neapima šiukšlių rūšiavimo.

  1. Ekologiškas maistas maistingesnis ir skanesnis.

Veinareikšmiškų įrodymų nėra. Mokslinių tyrimų metu retai randama daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų, riebalų r. ar antioksidantų, o jei randama, tai atsitiktiniai atvejai. Kaip ir nėra vienodo obuolio taip sunku sulyginti ir ekologišką obuolį su įprastiniu. Nors skeptikai teigia: „auginant ekologiškus produktus netręšiamame dirvožemyje trūksta mineralinių medžiagų – produktas mažiau vertingas“. Dėl skonio – nesiginčijama, tikrai pasitaiko, kad ekologiški bananai skaniau nei įprastiniai, ar ekologiškos grikių kruopos kvapnesnės ir skanesnės nei įprastinės. Bet čia vertinimo rodiklių nėra, kiekvienam individualu.

  1. Ekologiško maisto aukštesnė maisto sauga ir kokybė.

Ne. Keliami tie patys maisto saugos ir kokybės reikalavimai ekologiškiems ir įprastiniams maisto produktams. Beja, ekologiškai ūkininkaujant gerokai sunkiau dorotis su augalų ir gyvūnų ligomis, gauti gerą derlių. Grūdai, riešutai gali būti dažniau užkrėsti pelėsiu, nes grūdų sandėliavimo metu negalima naudoti sintetinių pesticidų.

  1. Ekologiško maisto sudėtis geresnė, be maisto priedų.

Veinareikšmiško atsakymo nėra. Ekologiško maisto produkto sudedamosios dalys turi būti iš ne mažiau nei 95 % ekologiškų ingredientų, tačiau 5 % gali būti neekologiškų tik tuo atveju, jei Europos sąjungoje (ES), pavyzdžiui, ekologiškos fruktozės ar ryžių krakmolo nėra.

Tačiau į 5 % nesiskaičiuoja tam tikri leistini ekologinėje gamyboje maisto priedai (E 300, E 330, E 250, E 270 ir t.t.), perdirbimo pagalbinės medžiagos (kalio chloridas, kalio karbonatas, sieros rūgštis, augaliniai aliejai ir t.t.), fermentai, natūralios arba identiškos natūralioms kvapiosios medžiagos, vitaminai ir mineralinės medžiagos. Jos turi būti su gamintojo patvirtinimu, kad nėra genetiškai modifikuotos ar pagamintos iš genetiškai modifikuotų žaliavų ir leistinos pagal teisės aktus. Druska (nesvarbu ar rafinuota, nerafinuota, jūros druska, su jodu ar be jo) ir vanduo negali būti sertifikuojami ir vadinami ekologiškais. Jie leistini, kaip ingredientai, naudoti ekologiškų maisto produktų gamyboje, jų kiekiai nėra ribojami produkte ir taip pat nesiskaičiuoja į 5 % neekologiškų sudedamųjų dalių kiekį.

Nėra reglamentuojama cukraus, druskos, skaidulinių medžiagų, riebalų, baltymų ar angliavandenių kiekiai ekologiškuose maisto produktuose. Ekologiškas maisto produktas gali būti su daug druskos, keptas rafinuotame ekologiškame aliejuje, apskrudintas, kaloringas, maistinės vertės išsaugojimas nėra vertinamas kontroliuojant ekologiškus maisto produktus.

  1. Tyrimai atliekami kiekvieno ekologiško maisto produkto.

Netiesa. Daugelis mano, kad atliekami cheminiai tyrimai kiekvienos ekologiškos žaliavos ar produkto dėl pesticidų, hormonų likučių, genetiškai modifikuotų organizmų, neleistinų maisto priedų panaudojimo ekologiškame produkte, tai nėra tiesa. Kontroliuojamas visas technologinis procesas, atskyrimas ir atsekamumas ekologiško produkto dokumentiškai, o tyrimai atliekami pasirinktinai, nustačius galimą riziką, užterštumą neekologiškais ar įtariant panaudojus neleistinas medžiagas ekologinėje gamyboje. Taip pat pagal ES teisės aktus, reglamentuojančius ekologiškų produktų gamybą, būtina paimti bandinių ir juos ištiria iš ne mažiau kaip 5 proc. visų kontroliuojamų ūkio subjektų pagal riziką. Atskirti ekologišką nuo įprastinio nėra 100 % garantijos, nes laboratorijų tyrimai gali pasakyti kiekį, tik žinant, pavyzdžiui, norimo ištirti pesticido rūšį. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad tiriant konkretų pesticidą skirtingose akredituotose laboratorijose, jų rezultatai skiriasi. Taigi nuolatinė kontrolė, neplaniniai patikrinimai ir paties ūkio subjekto sąmoningumas gali užtikrinti sintetinių medžiagų nebuvimą ekologiškuose maisto produktuose.

Tikrasis atsakymas – sveikatai palankus maistas

Siūlau teikti pirmenybę ekologiškiems neperdirbtiems maisto produktams, o iš jų gaminti sveikatai palankų maistą, nes ekologiškumas tik vienas iš sveikatai palankumo kriterijų. Gaminant ekologiškus maisto produktus rekomenduojama atsižvelgti ne tik į privalomuosius reikalavimus, bet remtis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis sveikatai palankios mitybos tema ir taikyti tai ekologiškų maisto produktų gamyboje, negaminti iš esmės sveikatai nepalankaus maisto su nuoroda į ekologiškumą. Tai mano manymu, galimas vartotojų klaidinimas.

Kaip toje reklamoje „stebėkite ženklus…”, o kaip tau juos stebėti, jei akys migla aptemtos?! Taip matomi ženklai, tik ant pakuočių, o ne tikrieji. Rinktis Jums!

 Sveikatai palankaus maisto technologė/ ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė Raminta Bogušienė

Straipsnis / 2016-02-23