Darbo įrankis maitinimo specialistams – gaminti ir kurti sveikesnį maistą!

Pirmoji Lietuvoje specializuota maisto technologijų knyga jau netrukus pasieks  Lietuvos maitinimo specialistus. Knygos autorė, maisto technologė Raminta Bogušienė atvira – Lietuvoje tokio darbo įrankio dar nebuvo! Atvirai su autore apie gimusią idėją, mėgstamiausius patiekalus ir didžiausią aistrą – fotografiją.

Rinkoje knygų apie maitinimą, sveiką mitybą, receptus yra labai daug. Kaip gimė idėja parašyti knygą, kuri kartu yra ir įrankis maitinimo specialistams?

2015 m. įkūrusi socialinį verslą, didžiąją dalį veiklų nukreipiau į vaikų maitinimo pokyčių inicijavimą Lietuvos ugdymo įstaigose. Šia tema parašiau daug straipsnių, pateikiau analizes, tyrimus, dalyvavau ekspertų darbo grupėse, kuriant teisės aktus, kalbėjau konferencijose, kūriau valgiaraščius, išleidau technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinį, siekdama pagerinti vaikų maitinimą. Pokyčiai, ypač darželiuose, tikrai įvyko – vaikai geria vandenį vietoj saldintos arbatos, beveik visi darželiuose gaminami patiekalai – tausojantys (virti, troškinti, kepti konvekcinėse krosnyse), patiekiama daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, išnyko tradicija į darželius neštis nesveikus užkandžius. Tačiau čia vis dar egzistuoja maisto švaistymo problema, o didžiąjai daliai mokyklų, ligoninių ir kitų viešojo maitinimo įstaigų dar tikrai yra kur pasitempti.

Prieš penkerius metus, po pirmosios, mano išleistos, technologinių kortelių ir valgiaraščių knygos, nuolat analizavau, kokios pagalbos ir priemonių reikia šiam sektoriui, kad maitinimas taptų ne tik sveikatai palankesnis, bet ir skanesnis bei estetiškesnis.

2020 m. visose Lietuvos ugdymo įstaigose vykdėme apklausą. Atsakymų sulaukėme iš 314 šalies ugdymo įstaigų. Didžioji dauguma – 62,1 proc. – patvirtino, kad jų ugdymo įstaigoje yra suvalgomas ne visas maistas – maisto švaistymo problematika gaji. O jau pastaraisiais metais atlikta apklausa parodė, kad ugdymo, sveikatos priežiūros ir globos įstaigose didžiausią poveikį problemų sprendimui turėtų naujų technologinių kortelių ir valgiaraščių pateikimas.

Sukaupta patirtis pakreipė maitinimo sektoriui skirtą metodinės medžiagos kūrimą nauja linkme. Supratau, kad specialistui, matant technologinę kortelę be nuotraukos, sunku įsivaizduoti koks bus rezultatas, tinka labiau pietums, ar vakarienei, kas prie vieno ar kito patiekalo dera. Maitinimo specialistas kuria valgiaraštį spėliodamas, o virėjas gamina nematydamas tikslaus galutinio rezultato. Taip ir gimė pagrindinė mintis, kad patiekalai turi būti su nuotrauka ir tai ne tik padėtų specialistams matyti galutinį rezultatą, bet ir motyvuotų pateikti patiekalą kuo estetiškiau bei turėtų įtakos maitinimo gerinimui.

  Tai pirmoji tokia knyga Lietuvoje? Kuo ji kitokia?

„Sveiko maisto gamyba. 322 technologinių kortelių, valgiaraščių ir metodinės medžiagos rinkinys“ – pirmoji Lietuvoje specializuota maisto technologijų knyga, kurioje net 322 ištobulinti patiekalai, pateikti su nepaprasto grožio nuotraukomis bei profesionaliai parengti subalansuoti valgiaraščiai. Praktiniais patarimais grįsta metodinė medžiaga leis maitinimo organizavimo specialistui kvalifikaciją pakelti į aukštesnį lygmenį. Knygoje aptariami esminiai sveikos mitybos ir maisto saugos principai, pateikiami maisto produktų kokybiniai kriterijai ir sveiko maisto gamybos praktiniai patarimai, estetinio patiekimo ir maisto tausojimo rekomendacijos, technologinių kortelių ir valgiaraščių sudarymo sistema.

Knygoje rasite ne tik visų mėgstamų ir populiarių patiekalų technologines korteles ir valgiaraščius, bet ir visą praktinę darbo sistemą – žaliavų pasirinkimo ir sudarymo techninių specifikacijų viešiesiems pirkimams principai, atskirų patiekalų kategorijų gaminimo praktiniai patarimai, patiekalų ir gamybos kokybės kontrolės rodiklių vertinimo aprašai, valgiaraščių ir technologinių kortelių sudarymo praktinė mokomoji medžiaga.

Tai ne tik knyga, tai – darbo įrankis. Knygoje parengti valgiaraščiai, technologinės kortelės, metodinė medžiaga, o kompaktiniame diske galima rasti valgiaraščius, ir į juos įeinančias technologines korteles exselio formatu. Tai neabejotinai palengvina specialisto darbą – jis „gyvai“ gali redaguoti, koreguoti, keisti esančią informaciją atsižvelgdamas į savo įstaigos poreikius.

Labai džiaugiuosi, puikiais knygą recenzavusių specialistų  įvertinimais – gydytoja dietologė Auksė Gečionienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Profilaktinės medicinos katedros prof. dr. Vilma Kriaučionienė, Kauno kolegijos Maisto ir agrotechnologijų katedros docentė, maisto saugos ir kokybės auditorė, dr. Ernesta Trečiokienė. Nes paties parašyta knyga visuomet atrodo gera, o specialistų įvertinimai leidžia neabejoti.

Lietuvoje nėra tokio darbo įrankio-knygos, kuris apimtų kartu ir vaikų maitinimą, ir pagal dietinio maitinimo reikalavimus parengtus valgiaraščius sveikatos priežiūros įstaigoms. Net 784 psl. spausdinta knyga su praktine mokomąja medžiaga tinka pakelti kvalifikaciją ne tik profesionalui, bet ir studentui.

Tikrai ne vieno lentynoje guli daugybė knygų su receptais, mitybos patarimais. Tačiau ši knyga labiau skirta specialistams. Kam ji būtų aktualiausia? Kokią konkrečią naudą galima gauti?

Ypatingai knygą rekomenduoju dietistams, visuomenės sveikatos specialistams, dietologams, maisto technologams, kokybės kontrolės specialistams, viešojo maitinimo įstaigų vadovams, virtuvės šefams, virėjams, kitiems maitinimo organizavimo specialistams. Bet, net neabejoju, kad kiekvienuose namuose ši knyga tikrai rastų vietą.

Specialistui nereikia sudarinėti valgiaraščio –  jis jau sudarytas, nereikia kurti naujų technologinių kortelių, nes jų net 322. Jei visgi turite poreikį išmokti sudarinėti technologines korteles, valgiaraščius – knygoje pateikta visa metodika, kaip tai padaryti kuo paprasčiau. O kur dar maisto saugos ir kokybės, gaminimo, tausojimo, estetinio pateikimo praktiniai patarimai, kurie būtini kiekvienam specialistui.

Ypatingu akcentu knygoje tapo jūsų pačios darytos nuotraukos. Kada gimė šis pomėgis?

Kaip ir minėjau nuotrauka duoda ne tik estetinį vaizdą, žadina gaminti, bet ir turi didelės naudos maitinimo specialistams. Juk daug lengviau gaminti patiekalą, kai matai, koks jis turi būti!

Labai džiaugiuosi šiuo nauju savo pomėgiu, kuris gimė iš poreikio perteikti galutinį rezultatą – ne tik skaičių lentelę su kiekiais, bet ir vizualiniu vaizdu. Receptai plaukdavo vairuojant mašiną, einant, sportuojant ir iškart gimdavo mintis kaip jie turi būti patiekti. Supratau, kad man tai labai lengvai gaunasi, aš iš karto matau vaizdą, ką noriu pagaminti, kaip tai atrodys lėkštėje.

Visi patiekalai išragauti, gaminti šeimoje. Kokie mėgstamiausi patiekalai Jūsų pačios, šeimos?

Ne vieną patiekalą teko gaminti daugybę kartų, kad būtų atrastas tobulas skonis. Bet visgi džiaugiuosi, kad labai daug patiekalų buvo įvertinti aukščiausiu balu. Man, kaip mamai, žmonai, tai labai svarbu! Juk viskas prasideda nuo šeimos!

Kas labiausiai patinka man ir mano šeimai? Įvairios sriubos ir troškiniai, ypač ukrainietiški barščiai su pompučkomis, moliūginiai vafliai, įvairūs varškės apkepai ir pudingai, varškėčiai, virtinukai, čeburekai, picos, mėsos ir žuvies kukuliai, karbonadai, kepsniai, makaronai, kibinai, bandelės ir pyragai. Tiesa, dukrų skoniai kai kur išsiskyrė – viena labai mėgsta plovą, kita gimtadienio noru įvardijo – desertinės varškės tortą su žele gabaliukais.

Knygoje – net 322 receptai. Ne vienas jų turi savo istoriją. Atskleiskite bent vieną iš jų.

Keletą istorijų rasite ir pačioje knygoje. Bet aš labai džiaugiuosi, kad galėjau panaudoti iš vaikystės sugrįžusių prisiminimų skonius. Mamos „Geriau negu nieko“ varškės pyragas, varškės čeburekai, varškės cepelinai su virta mėsa – dėl jų skubėdavau pas mamą iš bet kurio pasaulio krašto! O kur tėčio mėgstamiausi bulvinukai su mėsa! Visi iš šeimos atkeliavę receptai buvo nuolat tobulinami ir paversti sveikesniais, tikiu, ir skanesniais!

Tai jau antroji jūsų knyga. Bet, kaip įprasta klausti kūrėjų – turbūt ne paskutinė? Ko dar reikia Lietuvos specialistams?

Teisės aktai nuolat kinta ir juose tikrai nemažai dalykų, kurie labai apsunkina specialistų darbą. Kuriant valgiaraščius svarbiausia – laikytis nustatytų teisės aktų reikalavimų (atkreipti dėmesį į maistinę ir energinę vertę, maisto produktų ir patiekalų dažnumą). Tik vėliau pereinama prie sveikatai palankaus ir estetiško valgiaraščio kūrimo modelio.

Turiu norą, kad popieriuose nugultų eilutės, kurios apibrėžtų maitinimą kaip sveikesnį, bet kartu būtų išlaikytas skonio ir estetikos balansas. O nauji kūriniai gimsta iš poreikio, kurį padiktuoja specialistai.

DARBO ĮRANKIO-KNYGOS RAMINTOS BOGUŠIENĖS PRISTATYMO ĮRAŠAS 

Užsisakykite sukurtą maisto technologės Ramintos Bogušienės PIRMĄ LIETUVOJE DARBO ĮRANKĮ–KNYGĄ – net 784 puslapių SVEIKO MAISTO GAMYBA. 322 TECHNOLOGINIŲ KORTELIŲ, VALGIARAŠČIŲ IR METODINĖS MEDŽIAGOS RINKINĮ su profesionaliomis nuotraukomis ir kompaktiniu disku (CD)  ir palengvinkite savo darbą! REZERVACIJA ČIA

Komentarų:

Įrašyti komentarą