Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje daug diskusijų sukėlė pranešimai apie Kauno klinikose gydytus pacientus, kurių sunkus kepenų pažeidimas buvo siejamas su ciberžolės turinčių preparatų vartojimu. Skelbta, kad keliems pacientams prireikė gydymo ligoninėje, o vienu atveju buvo atlikta net kepenų transplantacija.

Kaip dažnai nutinka pasirodžius panašioms naujienoms, visuomenės reakcijos pasidalijo į dvi kraštutines stovyklas. Vieni iš karto nusprendė, kad ciberžolė yra pavojinga ir jos reikėtų visiškai atsisakyti, o kiti tokias žinias pavadino bereikalingai išpūstu burbulu.

Vis dėlto nei viena, nei kita išvada nėra tiksli.

Ši istorija nėra apie tai, kad turėtume bijoti ciberžolės kaip prieskonio. Tačiau ji labai aiškiai primena, kad ciberžolės milteliai maiste, koncentruotas ciberžolės ekstraktas ir atskira veiklioji medžiaga kurkuminas nėra tas pats. Dar svarbiau suprasti, kad natūralios kilmės maisto papildai nėra savaime saugūs ir neturėtų būti vartojami vien todėl, kad juos rekomendavo draugė, socialinių tinklų nuomonės formuotojas ar reklama.

Pagrindinė šios istorijos pamoka turėtų būti ne baimė, o didesnis sąmoningumas: prieš vartojant bet kurį papildą verta žinoti, kas tiksliai yra jo sudėtyje, kokia veikliosios medžiagos koncentracija, kaip ji pasisavinama, ar papildas dera su vartojamais vaistais ir ar jo apskritai reikia.

Ciberžolė, kurkuminas ir ciberžolės ekstraktas nėra tas pats

Žodžiai „ciberžolė“, „kurkuminas“ ir „ciberžolės ekstraktas“ kasdienėje kalboje dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau iš tiesų jie reiškia skirtingus produktus.

Ciberžolė (Curcuma longa) yra imbierinių šeimai priklausantis augalas. Jos šakniastiebis džiovinamas, malamas ir naudojamas kaip prieskonis. Ciberžolėje natūraliai yra daugybė įvairių junginių: eterinių aliejų, polisacharidų, baltymų, mineralinių medžiagų ir kurkuminoidų.

Kurkuminoidai yra geltoną ciberžolės spalvą suteikiančių biologiškai aktyvių medžiagų grupė. Kurkuminas yra pagrindinis ir labiausiai ištirtas šios grupės junginys, tačiau greta jo ciberžolėje yra ir demetoksikurkumino bei bisdemetoksikurkumino. Mokslininkus kurkuminas domina dėl galimo poveikio uždegiminiams ir oksidaciniams procesams, tačiau laboratorinių tyrimų rezultatai ne visada tiesiogiai virsta reikšminga klinikine nauda žmogui.

Ciberžolės prieskonyje kurkuminoidų yra palyginti nedaug, o ciberžolės ekstraktas jau yra koncentruotas produktas. Papilduose naudojami ekstraktai gali būti standartizuojami taip, kad juose būtų labai didelė kurkuminoidų dalis, kartais siekianti apie 95 procentus.

Tai reiškia, kad šaukštelis ciberžolės troškinyje nėra lygiavertis kapsulei, kurioje yra keli šimtai miligramų koncentruoto ekstrakto. Nors abu produktai kilę iš to paties augalo, jų veikliųjų medžiagų kiekis, pasisavinimas ir galimas poveikis organizmui gali labai skirtis.

Ar ciberžolę saugu vartoti gaminant maistą?

Įprastais kulinariniais kiekiais ciberžolė daugumai žmonių laikoma saugiu prieskoniu. Ji ilgą laiką vartojama Indijos, Tailando, Šri Lankos ir kitų Azijos šalių virtuvėje, dedama į troškinius, sriubas, ryžių patiekalus, padažus ir prieskonių mišinius.

Europos maisto saugos tarnyba, vertindama kurkuminą kaip maisto priedą E100, nustatė 3 miligramų kilogramui kūno svorio leistiną paros normą. EFSA taip pat pažymėjo, kad su įprasta mityba gaunamas kurkumino kiekis sudaro mažiau nei 7 procentus šios normos.

Vis dėlto svarbu šio skaičiaus neinterpretuoti klaidingai. EFSA vertino kurkuminą kaip maisto dažiklį, todėl ši norma nėra universali rekomenduojama dozė visiems maisto papildams. Skirtingi papildai gali turėti nevienodą kurkuminoidų kiekį ir visiškai skirtingą biologinį prieinamumą.

Remiantis dabartiniais duomenimis, didžiausias susirūpinimas kyla ne dėl saikingo ciberžolės naudojimo maiste, o dėl koncentruotų preparatų, ypač sukurtų taip, kad jų veikliosios medžiagos būtų pasisavinamos daug efektyviau. Nacionalinio sveikatos instituto „LiverTox“ duomenų bazėje nurodoma, kad kliniškai reikšmingas kepenų pažeidimas dažniausiai aprašomas vartojant didesnio biologinio prieinamumo ciberžolės ar kurkumino formas, nors pavienių atvejų pasitaikė ir vartojant maltą ciberžolę ar jos arbatą. Apskaičiuota, kad tokia reakcija yra reta ir gali pasireikšti maždaug vienam iš 10 000–100 000 vartotojų, tačiau tikslus dažnis nėra žinomas.

Todėl teisinga žinutė būtų tokia: ciberžolės kaip prieskonio nereikia bijoti, tačiau negalima manyti, kad koncentruotas ciberžolės ekstraktas kapsulėje yra tiesiog toks pats prieskonis, tik patogesne forma.

Kodėl kurkuminas pasisavinamas prastai?

Kurkuminas natūraliai pasižymi gana mažu biologiniu prieinamumu. Tai reiškia, kad dalis išgertos medžiagos žarnyne pasisavinama prastai, o patekusi į organizmą gana greitai metabolizuojama ir pašalinama.

Dėl šios priežasties maisto papildų gamintojai naudoja įvairias technologijas, kuriomis siekiama padidinti kurkumino tirpumą, stabilumą ir pasisavinimą. Papilduose galima rasti kurkumino su piperinu, fosfolipidiniais kompleksais, micelinėmis sistemomis, liposomomis ar ciklodekstrinais.

Šios technologijos gali padėti organizmui pasisavinti daugiau veikliosios medžiagos, tačiau didesnis biologinis prieinamumas savaime nereiškia, kad produktas yra saugesnis ar kad jis tinka kiekvienam žmogui. Jei į kraujotaką patenka didesnis veikliosios medžiagos kiekis, gali sustiprėti ne tik pageidaujamas, bet ir nepageidaujamas poveikis.

Todėl teiginys, kad „geriau pasisavinamas“ papildas automatiškai yra geresnis, yra pernelyg supaprastintas. Biologinis prieinamumas turi būti vertinamas kartu su doze, vartojimo trukme, žmogaus sveikatos būkle, vartojamais vaistais ir realiu papildo poreikiu.

Kuo čia svarbūs juodieji pipirai?

Juoduosiuose pipiruose natūraliai yra piperino – medžiagos, kuri gali paveikti kurkumino skaidymą ir padidinti jo kiekį kraujyje.

Dažnai cituojamame nedideliame 1998 metų tyrime sveikiems savanoriams buvo skirta 2 gramai kurkumino, o kartu pridėjus 20 miligramų piperino apskaičiuotas kurkumino biologinis prieinamumas padidėjo maždaug 2000 procentų.

Tačiau šį rezultatą būtina vertinti atsargiai. Tai buvo konkreti didelė kurkumino ir koncentruoto piperino dozė, tiriama nedidelėje žmonių grupėje. Šio tyrimo negalima interpretuoti taip, tarsi žiupsnelis juodųjų pipirų maiste visada padidintų kurkumino pasisavinimą lygiai 20 kartų.

Juodieji pipirai, naudojami kaip prieskonis, ir koncentruotas piperino ekstraktas papildų kapsulėje nėra tas pats.

Piperinas taip pat gali veikti tam tikrus fermentus ir pernašos baltymus, dalyvaujančius vaistų metabolizme. Dėl šios priežasties teoriškai ir kai kuriais atvejais praktiškai jis gali keisti kartu vartojamų vaistų koncentraciją ar poveikį. Todėl papildai su koncentruotu piperinu reikalauja daugiau atsargumo, ypač jei žmogus vartoja receptinius vaistus.

Tai nereiškia, kad reikėtų bijoti gardinti maistą ciberžole ir juodaisiais pipirais. Maistiniai kiekiai yra visai kas kita nei didelės, koncentruotos ir specialiai pasisavinimui sustiprinti sukurtos dozės.

Ar ciberžolės papildai iš tiesų gali pažeisti kepenis?

Taip, nors tokia reakcija laikoma reta.

JAV Vaistų sukeltų kepenų pažeidimų tinklo tyrėjai išanalizavo dešimt ciberžolės preparatams priskirtų kepenų pažeidimo atvejų. Pažeidimas dažniausiai buvo hepatoceliulinis, kitaip tariant, daugiausia nukentėjo pačios kepenų ląstelės. Simptomai paprastai pasireikšdavo praėjus maždaug vienam–keturiems mėnesiams nuo papildų vartojimo pradžios.

Tyrime taip pat nustatytas stiprus ryšys su genetiniu HLA-B*35:01 variantu. Tai leidžia manyti, kad daliai žmonių kepenų pažeidimas gali būti idiosinkrazinė, individualaus imuninės sistemos jautrumo nulemta reakcija, kurios ne visada galima numatyti vien pagal dozę.

Svarbu suprasti, kad tokia reakcija nebūtinai reiškia klasikinį apsinuodijimą, kai kuo didesnė dozė, tuo didesnė žala. Idiosinkrazinis kepenų pažeidimas gali pasireikšti tik nedidelei jautrių žmonių daliai, o dauguma tą patį papildą vartojančių asmenų jokių simptomų nepatirs.

Vis dėlto faktas, kad reakcija reta, nereiškia, jog ją galima ignoruoti. Mokslinėje literatūroje ciberžolės sukeltas kepenų pažeidimas apibūdinamas kaip galintis būti sunkus, o kai kuriais atvejais progresuoti iki ūminio kepenų nepakankamumo.

Taigi būtų neteisinga sakyti, kad visi ciberžolės papildai pavojingi. Tačiau lygiai taip pat būtų klaidinga tvirtinti, kad ryšys su kepenų pažeidimu tėra nepagrįstas gandas.

Kodėl vienam žmogui papildas nepakenkia, o kitam sukelia sunkią reakciją?

Papildų poveikį lemia ne vien ant etiketės nurodytas miligramų skaičius. Svarbi yra visa žmogaus situacija: amžius, kepenų ir inkstų veikla, genetinis jautrumas, vartojami vaistai, gretutinės ligos, alkoholio vartojimas, kitų papildų skaičius, preparato sudėtis, dozė ir vartojimo trukmė.

Nemažai kepenų pažeidimo atvejų apskritai susiję ne su vienu ingredientu, bet su daugiakomponenčiais žoliniais ir maisto papildais. JAV tyrimų duomenimis, augaliniai ir maisto papildai sudarė apie penktadalį tinkle registruotų kepenų pažeidimo atvejų, nors ši proporcija nėra tiesiogiai perkeliama visai visuomenei ar kitoms šalims.

Problemą dar labiau apsunkina tai, kad žmogus ne visada tiksliai žino, ką vartoja. Produktų etiketėse gali būti nurodyti bendri mišinio kiekiai, bet ne kiekvienos veikliosios medžiagos dozė. Be to, papildų kokybė ir sudėties tikslumas gali skirtis priklausomai nuo gamintojo bei kokybės kontrolės.

Net ir aukštos kokybės produktas nėra automatiškai reikalingas konkrečiam žmogui. Kokybės sertifikatas gali padėti užtikrinti, kad kapsulėje yra tai, kas nurodyta etiketėje, tačiau jis neatsako į svarbiausią klausimą: ar šio papildo reikia būtent jums?

Natūralu dar nereiškia saugu

Žodis „natūralus“ papildų reklamoje dažnai tampa saugumo sinonimu, nors moksliniu požiūriu tai nėra pagrįsta.

Augalai gamina daug stipriai veikiančių cheminių junginių. Dalis šiuolaikinių vaistų buvo sukurti būtent tiriant augalinės kilmės medžiagas. Todėl augalinis ekstraktas gali turėti fiziologinį poveikį, sąveikauti su vaistais, veikti kraujo krešėjimą, kraujospūdį, gliukozės kiekį kraujyje, nervų sistemą ar kepenų fermentus.

Jeigu medžiaga gali daryti poveikį organizmui, ji taip pat gali sukelti ir nepageidaujamą reakciją.

Tai galioja ne vien ciberžolei. Kepenų pažeidimo atvejų aprašyta vartojant žaliosios arbatos ekstraktą, ašvagandą, daugiakomponenčius lieknėjimo bei sporto papildus ir kitus augalinius produktus.

Todėl papildas neturėtų būti pradedamas vartoti vien todėl, kad jis „natūralus“, „detoksikuojantis“, „priešuždegiminis“ ar „stiprinantis imunitetą“. Tokie bendri pažadai nepasako, kokia nauda tikimasi konkrečiam žmogui, kaip ji bus vertinama ir kokia galima rizika.

Ar ciberžolės papildai turi įrodytos naudos?

Kurkuminas yra plačiai tiriamas dėl galimo priešuždegiminio ir antioksidacinio poveikio. Kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose pastebėtas galimas teigiamas poveikis sąnarių skausmui, uždegimo rodikliams, lipidų apykaitai ar kai kuriems metaboliniams parametrams. Tačiau tyrimų rezultatai nėra vienodi, juose naudojamos labai skirtingos kurkumino formos ir dozės, o nemaža dalis tyrimų yra nedidelės apimties ar trumpos trukmės.

Dėl šios priežasties ciberžolės papildas neturėtų būti pristatomas kaip universali priemonė „nuo uždegimo“. Uždegimas nėra viena liga, o biologinis procesas, galintis turėti daugybę priežasčių. Jei žmogus jaučia sąnarių skausmą, nuovargį ar turi pakitusius kraujo tyrimus, pirmiausia reikia suprasti priežastį, o ne savarankiškai pradėti vartoti vis daugiau ekstraktų.

Papildas gali būti svarstomas tuomet, kai yra aiškus tikslas, įvertinta galima nauda, pasirinkta konkreti dozė ir numatyta vartojimo trukmė. Taip pat turėtų būti aišku, po kiek laiko bus vertinamas poveikis ir kada papildas bus nutrauktas, jei naudos nėra.

Kam reikėtų būti ypač atsargiems?

Ciberžolės ar kurkumino papildų nereikėtų pradėti vartoti savarankiškai žmonėms, sergantiems kepenų ligomis ar anksčiau patyrusiems vaistų ar papildų sukeltą kepenų pažeidimą.

Didesnis atsargumas taip pat reikalingas vartojant receptinius vaistus, ypač jei papildo sudėtyje yra piperino ar kitų biologinį prieinamumą didinančių medžiagų. Apie visus vartojamus papildus svarbu pasakyti gydytojui ir vaistininkui, nes žmonės dažnai papildų net nelaiko preparatais, apie kuriuos reikėtų informuoti.

Nėštumo ir žindymo metu, prieš planuojamas operacijas, esant tulžies pūslės ar tulžies latakų sutrikimams bei vartojant kraujo krešėjimą, gliukozės kiekį ar kraujospūdį veikiančius vaistus, individuali specialisto konsultacija taip pat yra racionalesnis pasirinkimas nei savarankiškas eksperimentavimas.

Kada būtina nutraukti papildą ir kreiptis į gydytoją?

Pradėjus vartoti naują papildą svarbu stebėti savijautą. Ciberžolės ar kurkumino preparato vartojimą būtina nutraukti ir kreiptis medicininės pagalbos, jei atsiranda:

• neįprastas ir ryškus silpnumas;
• užsitęsęs pykinimas ar vėmimas;
• apetito stoka;
• skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje;
• patamsėjęs šlapimas;
• labai pašviesėjusios išmatos;
• odos ar akių baltymų pageltimas;
• išplitęs niežėjimas.

Tokiais atvejais nereikėtų laukti, kol simptomai praeis savaime, ir juo labiau nederėtų pradėti vartoti kitų papildų, reklamose vadinamų „kepenų valymu“. Kepenų pažeidimui įvertinti reikalinga gydytojo konsultacija ir kraujo tyrimai. Apie visus vartotus papildus svarbu pasakyti tiksliai, nurodant produktų pavadinimus, sudėtį, dozes ir vartojimo trukmę.

Didžiausia problema dažnai yra ne viena kapsulė, o visa jų sauja

Savo praktikoje dažnai matau žmones, vienu metu vartojančius dešimt ar net daugiau skirtingų preparatų. Vieną rekomendavo pažįstama, kitą pasiūlė socialiniuose tinkluose, trečią pasirinko vaistinėje, o dar keli buvo įsigyti dėl nuovargio, miego, plaukų, sąnarių, svorio ar „imuniteto“.

Kiekvienas papildas atskirai gali atrodyti nekaltas, tačiau kartu gali dubliuotis tos pačios veikliosios medžiagos, viršyti rekomenduojami kiekiai arba atsirasti tarpusavio sąveikų. Kuo daugiau produktų vartojama vienu metu, tuo sunkiau suprasti, kuris jų davė naudos, kuris sukėlė simptomus, o kuris apskritai buvo nereikalingas.

Todėl papildų racioną reikėtų vertinti taip pat atsakingai, kaip ir vaistų sąrašą. Verta periodiškai peržiūrėti kiekvieną produktą ir atsakyti į kelis klausimus: kodėl jį vartoju, kokia konkreti dozė, kiek laiko turėčiau vartoti, kokio rezultato tikiuosi ir ar yra pagrindo tęsti?

Jeigu aiškaus atsakymo nėra, tikėtina, kad papildas vartojamas ne dėl realaus poreikio, o iš įpročio, baimės ar reklamos poveikio.

Kaip rinktis papildus atsakingiau?

Renkantis papildą nepakanka palyginti kainos, kapsulių skaičiaus ir didžiausio ant pakuotės parašyto miligramų kiekio.

Svarbu įvertinti:

• kokia konkreti veiklioji medžiaga naudojama;
• ar ekstraktas standartizuotas;
• kiek veikliosios medžiagos yra vienoje paros dozėje;
• ar sudėtyje yra piperino ar kitos pasisavinimą didinančios technologijos;
• ar nurodytos visos pagalbinės medžiagos;
• ar nėra neaiškaus daugiakomponenčio mišinio;
• ar gamintojas užtikrina produkto ir partijos atsekamumą;
• ar atliekama žaliavų ir galutinio produkto kokybės kontrolė;
• ar produkto nauda pagrįsta ne vien laboratoriniais, bet ir tinkamos kokybės klinikiniais tyrimais.

Brangesnis papildas nėra automatiškai geresnis, kaip ir pigesnis nėra savaime blogas. Vis dėlto labai pigi koncentruoto ir sudėtingos technologijos produkto kaina turėtų kelti klausimų apie žaliavą, sudėtį ir kokybės kontrolę.

Svarbiausia, kad net geriausiai pagamintas papildas nėra vertingas, jei žmogui jo nereikia.

Mano požiūris į maisto papildus

Nesu nei maisto papildų priešininkė, nei besąlygiška jų šalininkė. Papildai gali būti prasminga pagalbos priemonė tada, kai nustatytas konkretus poreikis, pasirinkta pagrįsta dozė ir aiški vartojimo trukmė.

Tačiau papildai negali pakeisti subalansuotos mitybos, kokybiško miego, fizinio aktyvumo, streso valdymo ir kitų kasdienių įpročių, nuo kurių priklauso didžioji mūsų sveikatos dalis.

Todėl savo praktikoje nepradedu nuo papildų lentynos. Pirmiausia vertiname žmogaus mitybą, valgymo režimą, miego kokybę, fizinį aktyvumą, virškinimą, savijautą, sveikatos istoriją, vartojamus vaistus ir atliktų tyrimų rezultatus. Taip pat peržiūrime visus jau vartojamus papildus: ar jie reikalingi, ar nesidubliuoja, ar jų dozės tinkamos ir ar nėra galimų sąveikų.

Tik įvertinus visumą galima spręsti, ką verta palikti, ko atsisakyti ir ką, esant pagrįstam poreikiui, įtraukti.

Kartais žmogui tikrai reikia vieno ar kelių papildų, pavyzdžiui, nustatytam trūkumui koreguoti ar tam tikru gyvenimo laikotarpiu padidėjusiam poreikiui patenkinti. Tačiau ne rečiau didžiausią rezultatą suteikia ne dar viena kapsulė, o nuosekliai sutvarkyta mityba, miegas, judėjimas ir dienos režimas.

Išvada: sveikata neprasideda nuo kapsulės

Kauno klinikose gydytų pacientų istorija neturėtų paskatinti bijoti ciberžolės kaip prieskonio. Ji turėtų paskatinti daug atsakingiau vertinti koncentruotus ciberžolės, kurkumino ir visų kitų augalinių medžiagų papildus.

Ciberžolė maiste ir didelio biologinio prieinamumo kurkumino ekstraktas kapsulėje nėra tas pats. Tai, kad produktas yra natūralios kilmės, neįrodo jo saugumo, o didesnis pasisavinimas ne visada reiškia didesnę naudą.

Prieš pradedant vartoti bet kokį papildą verta savęs paklausti: ar man jo tikrai reikia, kokiam konkrečiam tikslui jį vartoju, kiek laiko vartosiu, ar jis dera su mano vaistais, kaip bus vertinama nauda ir kokie požymiai rodytų, kad vartojimą reikia nutraukti?

Sveikata neprasideda nuo kapsulės. Ji prasideda nuo kasdienių sprendimų: nuo to, ką valgome, kaip miegame, kiek judame, kaip valdome stresą ir kaip rūpinamės savo kūnu. Maisto papildai, kai jų iš tiesų reikia, turėtų būti tik apgalvotas šio pagrindo papildymas, bet niekada ne jo pakaitalas.

Kai informacijos daug, svarbiausia – aiški kryptis

Jeigu jau pavargote nuo prieštaringų mitybos ir papildų rekomendacijų, trūksta energijos, sutrikęs virškinimas, nepavyksta reguliuoti kūno svorio arba kraujo tyrimų rezultatai rodo, kad atėjo laikas pokyčiams, kviečiu į holistinės sveikatos mentorystę.

Mentorystėje vertiname ne vien atskirą simptomą ar vieną papildą, bet visą žmogaus situaciją: mitybą, valgymo režimą, miegą, fizinį aktyvumą, savijautą, sveikatos istoriją, tyrimų rezultatus, vartojamus vaistus ir jau pasirinktus papildus.

Padedu sudėlioti aiškius prioritetus, atsisakyti nereikalingų ar besidubliuojančių preparatų ir, tik esant pagrįstam poreikiui, pasirinkti tinkamus maisto papildus. Vis dėlto pirmoje vietoje visuomet išlieka mityba ir gyvenimo būdas, nes būtent jie kuria ilgalaikį sveikatos pagrindą.

HOLISTINE SVEIKATOS MENTORYSTE SU RAMINTA BOGUSIENE

Moksliniai šaltiniai

1. Halegoua-DeMarzio D. ir kt. Liver Injury Associated with Turmeric—A Growing Problem: Ten Cases from the Drug-Induced Liver Injury Network. American Journal of Medicine, 2023. Tyrime išanalizuota dešimt ciberžolės preparatams priskirtų kepenų pažeidimo atvejų, nurodytas dažniausiai hepatoceliulinis pažeidimo pobūdis, vieno–keturių mėnesių pasireiškimo laikotarpis ir ryšys su HLA-B*35:01.
2. National Institute of Diabetes and Digestive and Kidney Diseases. Turmeric. LiverTox: Clinical and Research Information on Drug-Induced Liver Injury. Atnaujinta 2025 m. Šaltinyje aptariami ciberžolės ir kurkumino papildams priskiriami kepenų pažeidimai, jų klinikinė eiga ir apytikris retumas.
3. EFSA Panel on Food Additives and Nutrient Sources added to Food. Scientific Opinion on the re-evaluation of curcumin (E 100) as a food additive. EFSA Journal, 2010. Nustatyta 3 mg/kg kūno svorio leistina paros norma kurkuminui kaip maisto priedui, taip pat įvertintas su įprasta mityba gaunamas kiekis.
4. Shoba G. ir kt. Influence of piperine on the pharmacokinetics of curcumin in animals and human volunteers. Planta Medica, 1998. Tyrime vertintas 2 g kurkumino ir 20 mg piperino derinys bei nustatytas reikšmingai padidėjęs kurkumino biologinis prieinamumas.
5. Navarro V. J. ir kt. Liver injury from herbal and dietary supplements. Hepatology, 2017. Apžvelgiama augalinių ir maisto papildų sukeliama kepenų pažaida bei daugiakomponenčių papildų keliamos problemos.
6. Hewlings S. J., Kalman D. S. Curcumin: A Review of Its Effects on Human Health. Foods, 2017. Apžvelgiami galimi kurkumino veikimo mechanizmai, klinikinių tyrimų rezultatai ir biologinio prieinamumo klausimai.
7. LRT. Kauno klinikose – ciberžolės vartojusių žmonių bumas: prireikė net kepenų transplantacijos. 2026 m. liepa. Publikacijoje pateikiama Kauno klinikų specialistų informacija apie Lietuvoje gydytus pacientus.