riebalai

Viskas apie riebalus – ką rinktis, o ko derėtų vengti? + LRT laidos „Beatos virtuvė“ video interviu

Riebalų pasirinkimas yra įvairiausias: saulėgrąžų, alyvuogių, įvairių kitų augalų aliejai, paprastas sviestas ir garsusis „Ghi“ sviestas, taip pat, nuo seno mūsų močiučių mylimi taukai. Kai pasirinkimas toks įvairus, kyla klausimas – kas iš jų yra sveikatai naudingiausia? Kokius riebalus rinktis ir kokių vengti? Ant ko kepti ir ko jokiu būdu nekaitinti? Naujausiais moksliniais faktais apie riebalus LRT laidoje „Beatos virtuvė“ dalinasi maisto technologė, dietistė, lektorė, knygų apie sveiką mitybą autorė – Raminta Bogušienė.

Didžiausi mitai apie riebalus

Kasmet išgirstame vis naujų mitybos tendencijų, kurios veikiau primena komediją nei rimtas rekomendacijas. Prieš 15 metų riabalai buvo blogis, visi kalbėjo, kad tik liesas maistas mus išgelbės nuo visko, įskaitant ir svorio perteklių! O dabar matome priešingas rekomendacijas, – primena R. Bogušienė.  Buvo remtąsi tuo, kad 1 g riebalų turi 9 kcal, o tai, lyginant su angliavandeniais ir baltymais, yra daugiau nei 2 kartus daugiau kalorijų. Šiuo metu vyrauja nuomonė kuo riebiau – tuo geriau! Grietinę kabinkite šaukštais, ir ne bet kokią, o tik 30 proc., arba pirkite avokadus – riebalų karalius, ir valgykite ne po vieną, o kilogramais, nesvarbu, kad 1 nedidelis avokadas jau 200 kcal! Nepamirškime ir sudievinto „Ghi“ sviesto. Jeigu jo virtuvėje neturite, kokie jūs “sveikuoliai“? Ajurvedos šalininkai teigia, kad tai tikrų tikriausias vaistas, skirtas ne tik maisto gaminimui, o net ligų gydymui (plačiau skaityti straipsnyje: Dietistė R. Bogušienė paaiškino, ar tikrai kenksmingas lydytas sviestas „Ghi“? Kada jo reikėtų vengti?). Taip pat, nepamirškime ir riešutų, ar desertų iš riešutų, turinčių daug riebalų ir kcal, tačiau taip pat turinčių ir omega-6 riebalų rūgščių, sukeliančių uždegiminius procesus. Būtent tokie nesusipratimai ir vyraujančios tendencijos šiuo metu kelia didžiausią galvos skausmą sveikatos specialistams, – pabrėžia dietistė.

Mityboje nereikėtų suabsoliutinti kažkurio vieno produkto: pavyzdžiui, kad ir visuotinai sveikiausiu pripažintas alyvuogių aliejus, jei jį vartotume be saiko, dėl kalorijų pertekliaus augtų svoris, o dėl to didėja ir širdies bei kraujagyslių ligų, diabeto tikimybė.

Nuotrauka © LRT laida „Beatos virtuvė“

Riebalų reikšmė mūsų organizmui

Riebalai būtini žmogaus organizmui. Tai viena iš trijų pagrindinių maisto medžiagų, reikalingų mūsų organizmui. Be jų negautume riebaluose tirpių vitaminų A, E, D, K ir mityba būtų nesubalansuota, sotumo jausmas mažesnis. Riebalai turi sudaryti 25-30 proc. bendros maisto energinės vertės. Sportuojančiam ar norinčiam priaugti svorio žmogui, taip pat augančiam sveikam vaikui, riebalų gali prireikti net daugiau nei 30 proc. Prie tam tikrų gydymui skirtų dietų, riebalų kiekis gali būti taikomas sumažintas, bet ne mažiau 20 proc.

Kiek gramų riebalų žmogui reikia per dieną?

Apie 70 g (2000 kcal. suvartojimui), tik supraskime, – pabrėžia dietistė, – į šį kiekį įeina ne tik aliejaus ar sviesto sunaudotas kiekis, bet ir kituose maisto produktuose esantys riebalai. Jei valgysime lašinius, riebias mėsos dalis (sprandinę, šoninę, net kiaulienos nugarinę) jau gausime nemažai riebalų, o kur dar pieno produktai ir juose esantys riebalai, taip pat kiaušiniai, žuvis ir pan.

Sotieji ir nesotieji riebalai – ką turime žinoti apie juos?

Sotieji riebalai yra kietieji. Jie gali būti ne tik gyvulinės kilmės (taukai ar sviestas), bet ir augalinės (kokosų arba palmių aliejus). Sotieji riebalai suteikia tvirtumo ir elastingumo ląstelių membranoms, stiprina organizmo imunitetą, lengvina deguonies pernešimą. Sočiųjų riebalų reikia pagrindinių lytinių hormonų gamybai užtikrinti, juose yra riebaluose tirpių vitaminų. Vis dėlto, piktnaudžiauti sočiaisiais riebalais nereikėtų, jie turėtų sudaryti iki trečdalio visų gaunamų riebalų. Kad dienai gautume sočiųjų riebalų perteklinį kiekį, užtenka suvalgyti 100 g kiaulienos sprandinės (20 g riebalų) arba 15 g sviesto ir tai jau bus pusę dienos riebalų normos, o turėtų būti tik apie 20 g! Taip pat neapsigaukite dėl augalinių alternatyvų, 100 g kokosų grietinėlės gali turėti daugiau kalorijų, o iš jų ir riebalų, nei toks pat kiekis mėsos! – pataria dietistė R. Bogušienė.

Nesotieji skystieji riebalai, aliejai – jų mityboje turi būti daugiau 2/3 nuo visos 30 proc. riebalų kiekio normos. Taip pat mityboje turi būti daugiau augalinių, nei gyvulinių riebalų. Sočiųjų riebalų aptiksime ne tik svieste, kokosų aliejuje, bet ir alyvuogių aliejuje. Nėra taip, kad vieną riebalą sudarytų tik nesotieji ar sotieji, taip klasifikuojama pagal tai, ko sudėtyje randama daugiausiai. Nors, kartais įprasta manyti, kad sotieji riebalai tik gyvūninės kilmės (taukai, sviestas ar lydytas sviestas), tačiau tai ne visai tiesa. Sotiesiems riebalams priskiriami ir kai kurie augaliniai riebalai – pavyzdžiui, kokosų ar palmių aliejus. Jeigu palygintume sočiųjų riebalų kiekį svieste, kokosų aliejuje, galvijų ir kiaulių taukuose, tai pamatytume, kad daugiausiai jų yra kokosų aliejuje, o mažiausiai kiaulių taukuose. Tuo tarpu lydytame svieste „Ghi“ būtų beveik 20 proc. daugiau sočiųjų riebalų nei svieste, – sako R. Bogušienė.

Tik svarbu suprasti, kad riebalus gauname ne tik iš aliejaus šaukšto, o jų yra beveik visuose maisto produktuose, ypač gyvūninės kilmės (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pienas ir pieno produktai ir pan.).

Sintetiniai riebalai (transriebalai) – katastrofa mūsų organizmui? Kokie tai riebalai?

Dirbtiniai transriebalai (dar vadinami pramoniniais transriebalais arba iš dalies hidrintais riebalais) – yra pavojingi jūsų sveikatai, – įspėja dietistė. Šie riebalai susidaro, kai augaliniai aliejai yra chemiškai pakeičiami, kad išliktų kieti kambario temperatūroje, o tai suteikia jiems daug ilgesnį galiojimo laiką, jie yra pigesni, todėl maisto pramonė juos mėgsta naudoti. Hidrintų riebalų galima rasti jau pagamintuose prekybos centrų tortuose ar pyraguose, saldainiuose, net varškės sūreliuose, traškučiuose, gruzdintame ir kitame stipriai perdirbtame maiste. Jie panašios struktūros kaip sotieji riebalai, tik didžioji dalis jų pramonės sukurti (keli procentai randami natūraliai piene, mėsoje), kas iš esmės veikia kancerogeniškai, siaurina kraujagyslių sienelių sprindį, didina įvairių vėžio formų riziką.

Svarbu žinoti tai, kad: transriebalai turi neigiamą poveikį sveikatai ir gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip išeminė širdies liga, miokardo infarktas, vėžio, cukrinio diabeto bei nutukimo riziką, taip pat gali turėti žalingą poveikį nėštumui bei vaisiaus vystymuisi. Teigiama, kad jei daugiau nei 2 proc. paros maisto energijos gaunama iš RRT, rizika mirti nuo širdies ligų išauga 20–32 proc. Nustatyta, kad 1994 m. maždaug 30 000 mirčių siejama būtent su transriebalų rūgštimis. Pasaulio Sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad riebalų rūgščių trans izomerų vartojimas būtų ribojamas mažiau nei iki 1 proc. nuo bendrojo paros energijos kiekio. Tai yra vidutiniškai iki 2 g per dieną. Vaikams apskritai nerekomenduojama su maistu gauti transriebalų.

Todėl venkite maisto produktų su šiais užrašais  „iš dalies“ arba „visiškai hidrinti“ – sudėtyje, ypač iš dalies hidrintų riebalų, kurie dedami į tokį maistą kaip saldainiai, konditeriniai gaminiai ir kitas stipriai perdirbtas maistas. Ir patys gamindami maistą, jo nepaverskite kancerogeniniu – jokiu būdų nenaudokite pakartotinai aliejaus ir venkite gruzdinto riebaluose maisto, – pataria R. Bogušienė.

Paprastas sviestas – kuo naudingas ir kuo ne? Ar tikrai vyresniems nei 45-erių metų žmonėms sviesto geriau nevalgyti?

Paprastas sviestas mums reikalingas sotumo jausmui bei skonio pagerinimui, vitaminais tirpiais riebaluose, blogai – tik jo perteklius! Geriau suvalgyti gabalėlį sviesto nei bandelę iš prekybos centro su hidrintais riebalais, margarinu ir daug kitų maisto priedų. Jei girdite patarimą atsisakyti valgyti tai, kas buvo valgoma mūsų senolių jau šimtmečius – bėkite nuo tokių patarimų! – sako R. Bogušienė.  Žinoma, sviestą iš mitybos raciono pašalinti derėtų jei jūs netoleruojate pieno cukraus laktozės ar esate alergiški piene esančiam baltymui – kazeinui. Nors sviestas turi riebalų pagrindą ir tik minimaliai išvardintų medžiagų, bet  kiekvienam, pagal savo sveikatos būklę, derėtų nuspręsti individualiai. Galbūt jums taikoma gydomoji mityba, sumažinta riebalų dieta, tuomet ir sviesto neturėtų būti kasdien, bet sviestą išbraukti iš mitybos vien dėl to, kad sulaukėte 45 metų yra visiška nesąmonė, – nuramina dietistė. Vyresnio amžiaus žmonėms taikoma sumažinta riebalų ir padidinta baltymų dieta, dėl to mityboje rekomenduojama liesa varškė, sviesto ribojimas, liesesnė mėsa ar liesesnės jos dalys, nes kitu atveju suvalgoma perteklius riebalų, ypač sočiųjų.

„Ghi“ sviestas  – paprastas produktas, tačiau keliantis tiek ginčų – vieni sako, kad „Ghi“ – labai sveika, kiti, kad labai nesveika. Kaip yra iš tiesų?

Dietistė ir maisto technologė Raminta Bogušienė primena, kad saikingas šio produkto vartojimas nėra kenksmingas, tačiau labai svarbu nepiktnaudžiauti sočiaisiais riebalais, vartoti mažiau gyvūninės kilmės maisto ir suprasti, kad lydytas sviestas yra perdirbtas produktas.

Nuo senų laikų lietuviai gamino lydytą sviestą tam, kad galėtų ilgiau jį išlaikyti be šaldytuvo ir naudotų maisto ruošimui, todėl tai nėra kažkoks stebuklingas produktas atkeliavęs iš Indijos ir išaukštinti šio produkto nereikėtų, – pasakoja R. Bogušienė. Visuomet pravartu turėti daugiau žinių apie įvairius riebalus tam, kad galėtume tinkamai subalansuoti mitybą ir kritiškai vertinti įvairius mitybos mitus. Lydytas sviestas „Ghi“ gaminamas ilgai kaitinant, kol išgaruoja vanduo, pasišalina angliavandeniai ir baltymai denatūruoja, lieka tik pieno riebalai (99,9 proc.), – pasakoja dietistė ir maisto technologė. Anot jos, toks sviestas rekomenduojamas žmonėms, kurie netoleruoja laktozės, yra alergiški pieno baltymams. Lydytas sviestas yra ilgiau galiojantis ir tinkamas terminiam maisto apdorojimui aukštesnėse temperatūrose (galima saugiai kaitinti iki 250 laipsnių) – ant jo galima kepti, nes baltymai jau būna denatūravę (suirę) ir nesusidaro kancerogeninės medžiagos.

Daugiau apie lydytą sviestą „Ghi“ galite rasti čia – Dietistė R. Bogušienė paaiškino, ar tikrai kenksmingas lydytas sviestas „Ghi“? Kada jo reikėtų vengti?)

Pagrindinis lietuviui kylantis klausimas – ant ko kepti sveikiausia? 

Jau beveik dešimtmetį, vedant praktinius maisto gaminimo mokymus ir teorines paskaitas visoje Lietuvoje pastebima, kad pagrindinis lietuvio klausimas “ANT KO KEPTI?”, – pasakoja specialistė. Pirmiausia, reikia prisiminti, kad kepimas apskritai nėra sveikas maisto ruošimo būdas: jei daržoves tik trumpai apkepame keptuvėje, o vėliau troškiname, tada gerai, bet jei daržoves gruzdiname keptuvėje ant sviesto „Ghi“, toks patiekalas jau nebus laikomas sveikatai palankiu. Sveikiausias maisto ruošimas yra virimas garuose, troškinimas, ar kepimas orkaitėje neaukštesnėje nei 180 laipsnių temperatūra, – pataria dietistė.

Pavyzdžiui, kepti kiaušinius, blynus ant lydyto sviesto yra geriau nei ant paprasto sviesto, nes nesusidarys kancerogeninės medžiagos. O sviestą derėtų tepti ant sumuštinio, dėti į pyragus, kur temperatūra gaminio viduje nebūna aukštesnė nei 100 laipsnių. Taip, blynų neišvirsime, tik galime naudoti tinkamą kiekį riebalų (lydytą sviestą, kokosų aliejų, nerafinuotą rapsų), bet kiaušiniai sveikiau virti arba su minimaliu kiekiu lydyto sviesto ar rapsų aliejaus, kepti žemoje temperatūroje, neprideginant. Anot specialistės būtina nepamiršti, kad virš 180 laipsnių temperatūra jau nėra palanki mūsų sveikatai, toks maistas nebus naudingas, taip pat, labai svarbu gera keptuvė, – patikina R. Bogušienė.

Anot specialistės, iš riebalų pirmiausia verta rinktis ypač tyrą alyvuogių aliejų. Jei aliejus išspaustas iš nesunokusių alyvuogių, yra žemo rūgštingumo, gali būti naudojamas ir troškinimui, apkepimui iki 180 laipsnių temperatūroje. Antras pasirinkimas – nerafinuotas rapsų aliejus, kuriame dominuoja omega-3 rūgštys, o tai geriau nei saulėgrąžų aliejus, kuriame gausu omega-6. Mitybos pagrindas – augaliniai produktai, jie turi sudaryti 80-90 proc. mūsų raciono, tad jei naudosime daugiau sviesto „Ghi“ ar kito gyvulinės kilmės riebalo, šią proporciją pavojingai pažeisime, – primena dietistė. Labiau reikėtų rūpintis koks mūsų omega-3 ir omega-6 santykis organizme, o ne ant ko kepti.

Riešutų, sėklų, saulėgrąžų, alyvuogių aliejai – ar visi mums vienodai naudingi? Ar bet koks aliejus – sveika?

Neapsistatykime savo virtuvių dešimtimis įvairių aliejaus rūšių, nepamirškite – jis oksiduojasi ir genda. Mums puikiai užtenka gero alyvuogių aliejaus terminiam apdorojimui ir salotoms. Dėl omega-3 galime integruoti linų sėmenų ar kanapių aliejus, bet jie greitai oksiduojasi, reikia greitai sunaudoti, laikyti šaltai, jokiu būdu nenaudokite kepimui, – pataria specialistė.

Ar gali geras aliejus būti pigus – deja, ne. Kita vertus, jis nėra toks brangus, kad taptų neįkandamas. Vieno litro kaina prasideda maždaug nuo 15 eurų, bet gali siekti ir 90 eurų, – patikina dietistė Aukštos kokybės ypač tyras alyvuogių aliejus spaudžiamas iš žalių, nesunokusių alyvuogių, dėl to išgaunamas ženkliai mažesnis jo kiekis, todėl ir kaina atitinkamai bus aukštesnė. Šaltas spaudimas atliekamas tik mechaninėmis priemonėmis, ne aukštesnėje nei 27 laipsnių temperatūroje. Tokiame aliejuje bus daugiau polifenolių, o juk būtent dėl jų alyvuogių aliejus yra toks naudingas mūsų sveikatai. Polifenoliai apsaugo mūsų ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, kraujospūdžio didėjimo, vėžinių susirgimų (krūties, storosios žarnos, skrandžio), kaulų retėjimo, artrito, diabeto, nutukimo, kepenų ligų, virškinimo sutrikimų, regos pablogėjimo. Jis padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, teigiamai veikia mažinant „blogojo“ cholesterolio kiekį organizme ir uždegiminius procesus, netgi turi antimikrobinį poveikį. Alyvuogių aliejus yra puikiai subalansuotas, nes jame yra visų tipų riebalų rūgščių, įskaitant ir sočiąsias. Tik nepamirškite – kad ir koks sveikas produktas būtų aliejus, tai yra riebalai, tad vartokite saikingai, nepilkite šaukštais. Kartais produktus užtenka jais tiesiog apipurkšti, – pataria R. Bogušienė.

6 patarimai, kaip išsirinkti gerą alyvuogių aliejų?

  1. Rinkitės tik ypač tyrą, šalto spaudimo alyvuogių aliejų. Toks žymimas etiketėmis „ypač tyras“, „Extra virgin“, bet ne „tyras“ ir „virgin“.
  2. Atkreipkite dėmesį į pagaminimo vietą.Atmeskite net ir ypač tyrą (extra virgin) alyvuogių aliejų, jei kilmės šalis nurodoma ES. Tai bus Europos sąjungos alyvuogių aliejų mišinys, o tokiame aukštos kokybės nevertėtų ieškoti. Ypač gerai, jei nurodoma ne tik šalis, bet ir konkretus ūkis arba konkreti alyvuogių rūšis, paženklinti saugomos kilmės vietos nuorodomis (SKVN).
  3. Rūgštingumas ne didesnis nei 0,8 proc.Kuo jis mažesnis, tuo daugiau natūralių antioksidantų – polifenolių. Pačios aukščiausios kokybės ypač tyras alyvuogių aliejus bus iki 0,3 proc. rūgštingumo. Toks aliejus gaunamas mechaniniu būdu spaudžiant aukščiausios kokybės žalias alyvuoges žemoje temperatūroje, jame nėra defektų, pasižymi aukštomis skoninėmis ir aromatinėmis savybėmis, jame gausu naudingų medžiagų. Standartinio extra virgin aliejaus rūgštingumas bus 0,8 proc.
  4. Rinkitės ekologišką. Pasak alyvuogių aliejaus ekspertų, save gerbiančiame aliejaus ūkyje alyvuogės auginamos nepurškiant jų cheminėmis medžiagomis, o jei derlių užpuola kenkėjai, pasitaiko, kad aliejus net nepatenka į rinką, nes alyvuogės tampa nebetinkamos išgauti aukščiausią aliejaus kokybę. Vis dėlto jei norite būti dėl to 100 proc. tikri, rinkitės ekologišku sertifikatu pažymėtą produktą.
  5. Geriausia talpa – tamsaus stiklo butelis. Paprastai kokybiški aliejai tokiose talpose ir parduodami, tamsus stiklas padeda apsaugoti juos nuo oksidacijos. Skardinėse dažniausiai parduodamas alyvuogių išspaudų aliejus. Tokio pirkti nepatarčiau, nes jis gaminamas iš alyvuogių atliekų, veikiant jas chemiškai, tad jokios naudos sveikatai neduoda.
  6. Skonis ir kvapas. Įvertinti aliejaus kokybę pagal skonį ir kvapą gali tik įgudęs vartotojas. Kuo daugiau polifenolių turi aliejus, tuo skonis bus pikantiškesnis. Tačiau kartumas kartumui nelygus. Nemalonus kartumas gali rodyti, kad aliejus yra tiesiog sugedęs.

Rafinuoti ir nerafinuoti aliejai – ką turime žinoti apie juos?

Anot specialistės rafinuotas (valytas) aliejus pagaminamas, kai cheminiu būdu panaikinamas natūralus kvapas ir spalva, naudingos maistinės medžiagos (antioksidantai, vitaminai, mineralai ir kiti), aliejus tampa skaidrus, ilgo galiojimo laiko, biologiškai neaktyvus. Augalinių aliejų dezodoravimo ar rafinavimo metu susidaro nedideli riebalų rūgščių trans izomerų kiekiai. Išskiriami du galimi rafinavimo būdai:

Populiarusis kokosų aliejus – ar jis tikrai toks sveikas, ką reikėtų apie jį žinoti?

Daugiausiai sočiųjų riebalų turintis kokosų aliejus, nors ir augalinis produktas, turėtų būti ribojamas kaip ir lydytas sviestas „Ghi“. „Žinoma, ant nerafinuoto kokosų aliejaus ar lydyto sviesto „Ghi“ kepti blynai įgaus malonų skonį, tačiau kepdami stenkitės keptuvę padengti minimaliu šių riebalų kiekiu, – pataria R. Bogušienė.

Kokias klaidas darome, rinkdamiesi riebalus patiekalams ir gamybai?

Pagrindinė klaida – rafinuoti pigūs aliejai, jų vartojame perteklių ir “plaukia keptuvės“ riebaluose. O kur dar majonezas, įvairūs padažai prie patiekalų. Specialistė pažymi, kad majonezas nėra didysis blogis ir sveikos mitybos priešas kaip, kad daugelis bando jį nuteisti, tačiau jo neturėtų mityboje būti kasdien, o gardinant mišraines užtenka visai nedidelio jo kiekio. Anot dietistės majonezo pagrindas yra rafinuoti aliejai, dėl to geriau tokius riebalus vartoti tik skoniui pagerinti, bet kaip paties patiekalo pagrindą. Geriau pabandyti patiems pasigaminti tokius padažus kaip graikiškas jogurtas su garstyčiomis (puikiai tiks lietuvių mėgstamai baltai mišrainei pagardinti). Taip pat, dar viena klaida – pakartotinis riebalų naudojimas (termiškai apdoroti maistą, tik kartą tame aliejuje).

Ar tiesa, kad valgant per daug riebalų suriebėja kepenys, užsikemša kraujagyslės?

Priežasčių kodėl suriebėja kepenys yra ne viena, o kraujagyslės užsikemša ne vien nuo sviesto pertekliaus, – patikina dietistė. Valgydami saldumynus, pyragus, bandeles, torčiukus, greitųjų angliavandenių perteklius organizme virsta sočiais riebalais, kurie ir atlieka savo blogąjį darbą.  Tokiu būdu, dažnai bijodami riebalų, žmonės sukelia didesnės žalos sau valgydami vien liesą maistą, suvalgo daug cukraus, baltų miltų produktų, nes trūksta energijos arba liesas maistas nėra skanus. Turbūt kas antras lietuvis neturi tulžies, ar sunkiai toleruoja riebalus, todėl jiems dar jautriau juntamas riebalų perteklius, – pasakoja specialistė.

Dažnai žmonės bijo valgyti riebalus, kad nepakenktų širdžiai ir kraujagyslėms. Ar tai veiksminga?

Valgyti geruosius riebalus būtina, be jų – pavyzdžiui, omega-3 pakankamo kiekio, sveikos širdies ir elastingų kraujagyslių tikėtis neverta, – pažymi R. Bogušienė.

Nuriebalinti produktai: jogurtai, sūriai , kuriuose yra nulis riebalų. Kam tokie produktai reikalingi? Ar jie palankūs sveikatai?

Maisto pramonė sukuria tai, ko nori pirkėjas, vadinasi, bijome riebalų – gamins be jų. Kadangi vartotojas nori valgyti skaniai, todėl ir gamina su daugiau cukraus arba dar geriau – saldiklių, – atsako dietistė R. Bogušienė. Visi produktai su garsiomis etiketėmis „be nieko“ dažniausiai tik marketingo triukas, todėl kviečiu skaityti sudėtį ir įvertinti maistinę vertę.

Kiek ir kokių riebalų pati turite savo virtuvėje?

Geras alyvuogių aliejus yra būtinas, – sako specialistė. Taip pat – nerafinuotas rapsų ekologiškas aliejus. Tik būkite budrūs, nes ekologiškas taip pat gali būti ir rafinuotas dezodoruotas. Ekologija apima žaliavos auginimą, kilmę, o ne gamybą ir maistinių medžiagų išsaugojimą,. Taip pat virtuvėje būtina turėti sviesto ir žuvų taukų (omega-3 maisto papildų) kaip mitybos praturtintojo, – pataria R. Bogušienė.

Omega-3 ir omega-6 – ką apie jų santykį būtina žinoti kiekvienam?

Tai gyvybiškai svarbi ir būtina medžiaga mūsų organizmui, tačiau lygiai taip pat svarbu saikas – ne daugiau kaip 2-3 šaukštai per dieną. Specialistė primena, kad kuo blogesnis  omega-6 ir omega-3 santykis – tuo didesnė miokardo infarkto tikimybė! Taip pat tokios ligos kaip: riaumatas, artritas, astma, Alzhaimerio liga, osteoporozė, širdies ir kraujagyslių ligos, depresija ir nervų sistemos ligos. Šiuo metu išsivysčiusiose šalyse omega 6 ir omega 3 riebalų rūgščių santykis yra 20:1.

Ar tiesa, kad žmogus tunka nuo riebalų?

Kilogramai auga nuo kalorijų pertekliaus, jas gali gauti ne tik iš riebalų, bet ir iš angliavandenių bei baltymų.

LRT Laidą „Beatos virtuvė“ ir rubriką „Valgyk ir žydėk“ apie riebalus su Raminta Bogušiene galite žiūrėti čia:

 

© LRT laida „Beatos virtuvė“

Patiko straipsnis ir video reportažas – įvertink ir pasidalink juo su draugais ir artimaisiais! Turite mums klausimų? Rašykite komentarų skiltyje ir Jums atsakysime.

3.8 6 Balsavo
Patiko? Įvertinkite!
0 Komentarai(-ų)
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x