fbpx

VAIKŲ MAISTO KELIONĖ PRADEDAMA NUO VIŠTIENOS

Kovo 19 dieną minime paukštienos dieną, kuria siekiame priminti visuomenei, o ypač vaikams, kaip paukštiena pasiekia mūsų stalą. Taip, šiais masinio judėjimo laikais, kai didieji miestai persipildę gyventojais, o kaimai ištuštėję, retas suaugęs, o tuo labiau vaikas, žino, kokie yra naminiai paukščiai, kaip jie auginami ir kam jie skirti. Egzistuoja daugybė mitų apie šią mėsą, taip pat begalės neteisingų mitybos būdų, apie kuriuos verta kalbėti ir su tėvais, ir su vaikais. Būtent šios dienos išvakarėse viename Vilniaus darželių ir vyko pažintinė kelionė, per kurią ir patys vaikai tapo mažaisiais virtuvės meistrais.

Edukacinis renginys apie vištieną vaikams ir jų tėvams

Įgyvendinant sveikos mitybos projektą Lietuvos ugdymo įstaigose didelis dėmesys skiriamas teisingai mitybai. Paukštienos dienos išvakarėse privačiame Vilniaus „Balsių darželyje“ surengtas dar vienas edukacinis renginys, šį kartą skirtas vis populiarėjančiai vištienai. Renginio metu sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė vaizdžiai pasakojo apie naminių paukščių – vištų, gaidžių ir viščiukų rūšis, jų auginimo ypatumus. Pateikta ne tik vištienos nauda augančiam organizmui bei supažindinta su kiaušinių rūšimis, jų maistine verte, bet ir aptarti teisingos mitybos principai.

„Iš visų mėsos rūšių dažniau rekomenduojama rinktis liesesnę mėsą – vištieną, nes joje mažiau riebalų, daugiau baltymų ir ji yra lengviau virškinama. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad gyvūninės kilmės produktų vartojimas turi būti saikingas, jie dažniau turi būti keičiami ankštinėmis kultūromis, o valgant mėsą būtina gerai sukramtyti. Mėsa turi būti šviežiai pagaminta ir būtinai tausojančiu gamybos būdu, t.y. išsaugant gerąsias maistines jos savybes. Mėsa turėtų būti vartojama ne dažniau 3 kartus per savaitę t.y. pagal mano sukurtą sveikatai palankios mitybos kriterijų rinkinį, gyvūninės kilmės produktų vartojimas turi sudaryti maisto pasirinkimo piramidėje ne daugiau kaip 20 proc. nuo visų maisto produktų. Taip pat labai svarbu gaminant maistą nepridėti sveikatai nepalankių maisto priedų – netinkamos sudėties prieskonių mišinių ar pan.,” – teigia sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Maisto technologė pastebi, kad neretai žmonės baiminasi nepagrįstų dalykų, tokių kaip paukščių lesalas, auginimo sąlygos ar pan. Tačiau, pasak R. Bogušienės, daug didesnį nerimą turėtų kelti pakitęs gyvenimo būdas ir neteisinga valgymo kultūra. Žmonės pradėjo sirgti visomis pagrindinėmis ligomis daug ankčiau nei įvyko žemės ūkio technologijų ir maisto pramonės pažanga. Viskas prasidėjo nuo bendro disbalanso: tuomet, kai žmonės nustojo saikingai matintis, taip pat pakito jų gyvenimo būdas ir sumažėjo fizinis aktyvumas. Jei anksčiau fizinis krūvis buvo pastovus, žmonės visai kitaip maitinosi – reikėjo daug daugiau energijos. Tad natūralu, kad ir mėsos anksčiau reikėdavo suvartoti žymiai daugiau.

Nuvilnijus nelegalios paukštienos skandalui, paaiškėjo, kad net turguje buvo galimybė įsigyti neaiškios kilmės vištienos, kurios gamyboje buvo nesilaikoma maisto saugos ir kokybės reikalavimų. Atkreipiame visuomenės dėmesį, kad visuomet reikia žiūrėti, kokio gamintojo ir iš kur atvežtą mėsą perkate – viskas nurodyta etiketėje, taip pat labai svarbu nusipirkus mėsą laikytis nurodytų laikymo sąlygų. Gamindami šviežią mėsą stenkitės neprideginti, neapskrudinti, tai nėra sveikatai palanku, o kuo dažniau rinksitės gaminimo būdą, tausojantį maistines medžiagas, t.y. virimą garuose, troškinimą, maitinsitės žymiai sveikiau.

„Būtina mėgautis ne tik valgymo procesu, bet maisto produktus reikia gerai sukramtyti, ypač mėsą. Dažnu atveju vartotojai būna labiau susirūpinę, ką deda į burną, o ne pačiu valgymu – per greitai nurijus nesukramtytą maistą žarnyne vyksta puvimo procesai. Nebūkite naivūs ir neperduokite kitiems atsakomybės už savo valgomą maistą. Daug blogiau suvalgyti per daug ir visų blogiausia nesukramtyti. Žmonės turėtų suprasti, kad virškinimo fermentai burnoje jau pradeda savo darbą ir jai mes iškart peršokame prie sekančio virškinimo etapo, fermentai nespėja išsiskirti ir nepradeda virškinti maisto, dėl to visi kiti virškinimo etapai būna sutrikdyti. Tai galima palyginti su vaiku, kuris net neišmokęs rašyti, iškart perkeliamas iš pirmos klasės į šeštą klasę, kas su juo atsitinka turbūt įsivaizduoti nėra sunku?!”, – atkreipia dėmesį sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Vaikai gamino kartu su profesionalia virtuvės šefe

Mitybos įpročiai formuojasi nuo mažens. Todėl svarbu, kad ir vaikai ne tik žinotų maisto kelią ant jų stalo ir susipažintų su maisto verte, bet ir prisiliestų prie maisto gaminimo, mokėtų patraukliai patiekti ir suvalgyti pasimėgaudami.

Prie iniciatyvos prisijungė ir Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos nariai, kurie nuolatos rengia maisto gaminimo pamokėles vaikams. Šį kartą kartu su vaikais gamino lietuviško maisto restorano vadovė, šefė bei sveikų produktų linijos „Sveikučiai“ įkūrėja Aida Matulevičiūtė.

„Šį kartą parinkau lengvą užkandį iš blynelių, pagamintų iš pilno grūdo miltų, kokosų piene apvirtos ir patroškintos vištienos filė, salotų bei konservuotų ananasaų, paskanintų klevų ir agavų sirupu,“ – pasakoja A. Matulevičiūtė.

Pasak šefės, jei gaminsime iš sveikatai palankių produktų ir tinkamai juos paruošime, tai bus ir skanu, ir naudinga. Patys užkandį paruošę vaikai ne tik valgė su malonumu, bet ir dalinosi įspūdžiais, kai kurie gaminosi dar po vieną ar ruošė lauknešėlį tėvams.

Sveikos mitybos pagrindai – vaikų tėvams

Šiandien maisto produktų pasiūla tokia didelė, kad neretai sunku apsispręsti, ką pirkti: ar kas pigiau, ar kas lietuviška, o gal ekologiška?! Apie šiuos ir kitus klausimus diskutavo ir susirinkę „Balsių darželio“ auklėtinių tėvai.

„Sveikatai palanki mityba – tai nėra tikslas būti sočiam ar skaniai pavalgyti, tai yra tokia mityba, kuri palaiko ir gerą bei sveiką mūsų būseną – t.y. suteiktų energijos ir patenkintų visų reikalingų maistinių medžiagų (angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, mineralinių medžiagų, riebalų ir kt.) poreikius ir suformuotų valgymo kultūrą visam gyvenimui, – susirinkusiems tėvams pasakojo R. Bogušienė, – Tačiau labai svarbu atsižvelgti į individualius Jūsų ir Jūsų vaikų poreikius. Subalansuota mityba – tai kiekvienam žmogui individualu ir vieno recepto nėra. Tačiau žinios ir suvokimas apie maisto produktus, kurie sveikatai palankūs, kurie ne, bei gebėjimas tinkamai pasirinkti – užtikrina sveiką mitybą bei formuoja sąmoningo valgymo įpročius.“

 

mitybaVšĮ „Sveikatai palankus“ tikslas – siekti sveikos mitybos žinių suvienodinimo namuose ir ugdymo įstaigose, partnerystės ir bendradarbiavimo tarp visų suinteresuotų šalių, lemiančių vaikų ir visos šeimos mitybą. Tai užtikrins teisingą jaunosios kartos sąmoningumo ugdymą ir skatints maisto pramonės ir viešojo maitinimo sektoriaus pokyčius sudarant valgiaraščius pagal sveikatai palankios mitybos principus. Svarbus ne tik vaikų švietimas, bet visų svarbiausia suaugusiųjų vieninga ugdymo sistema, kurie supa vaikus ir turi būti sektinas pavyzdys.

 Parengė: VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, „Sveikos mitybos standartas“ kūrėja, sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė, 864517472, raminta.bogusiene@sveikataipalankus.lt

Pranešimas spaudai / 2016-03-19