Berniukas

VAIKO MENIU: KĄ TURI VALGYTI IR KO TURI VENGTI DARŽELINUKAI IR MOKYKLINUKAI?

Vaikų maitinimo aprašas, kuris patvirtintas Sveikatos apsaugos ministerijos ir taikomas vaikų maitinime darželiuose bei mokyklose nurodo aiškius kriterijus, kuriuos Mes tėveliai turėtume taikyti ir namuose. Taip pat siūloma atsižvelgti ir į keletą papildomų aspektų vaikų maitinime, kuriuos rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos sąjungos sveikatos politika. 

Pirmiausia, mityba turi būti subalansuota, ką tai reiškia?

Vaikai turi būti maitinami ne tam, kad patenkintume jų fiziologinius poreikius ir sotumą. Vaiko racionas turi būti ne tik sotumu grįstas, bet įvairus ir sveikatai palankus. Tas pats patiekalas, pavyzdžiui, rafinuotų kvietinių miltų blynai, neturėtų būti kepami kiekvieną dieną, ne tik dėl to, kad tai tuščios kalorijos, bet dėl to, kad mityba turi būti įvairi. Bulvės, batonas, riebūs padažai – kasdienybė daugelio šeimų valgiaraščiuose. Apie daržoves kalbama taip: „sveika, bet vaikai nevalgo“. Ar juos mokiname pamėgti daržoves, vaisius? Be streso, be liepiamosios nuosakos, o per prisilietimą prie maisto gamybos, produktų pirkimo ir valgymo kartu.

Šviežių daržovių ir vaisių vaikų maitinime ugdymo įstaigose vidutiniškai apie 200 gramų per dieną. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvalgyti ne mažiau nei 400 gramų per dieną arba nuo trijų iki penkių porcijų. Gerai, jei grįžęs namo vaikas gauna ne tų pačių miltinių ar bulvinių patiekalų, o šviežių daržovių ir vaisių.

Vaikų maitinimo aprašas rekomenduoja atsižvelgti į maisto produktų sezoniškumą. Taip ne tik sutaupysite pinigų, nes sezoniniai vaisiai ir daržovės paprastai būna pigesni, bet sezoniniai maisto produktai sveikesni ir šviežesni, turintys daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų ir antioksidantų. Nežinau kaip Jums, bet žiemos metu visiškai nenoriu valgyt nė aš, nė mano vaikai „plastmasinių“ pomidorų ir agurkų, juos keičiame virtais, keptais, žaliais, raugintais burokėliais, raugintais kopūstais ir raugintais agurkais. Dar praturtiname špinatais, rukola, šaldytais krapais ir petražolėmis, kurių skonis ir šviežumas nepriklauso nuo sezoniškumo.

O kur dar mėsa, kuri valgoma, ne tik, kad kiekvieną dieną, bet net kelis kartus per dieną. Ne, mes nieko prieš mėsą, bet gyvūninės kilmės produktai turi būti vartojami saikingai. Žinoma, virtos dešros ir dešrelės bei kiti perdirbti mėsos gaminiai tiekiami vaikų maitinime ir yra leistini, nors daugeliui tėvelių iškylantis klausimas, ar tai legalu? Taip, vaikų maitinimo aprašas draudžia rūkytus mėsos ir žuvies gaminius ikimokyklinio ugdymo įstaigose, o mokyklose ne dažniau kaip kartą per savaitę gali būti patiekta vaikams. Virti mėsos gaminiai leistini, tačiau turi atitikti nustatytus aukščiausios rūšies mėsos gaminių kokybės reikalavimus ir druskos kiekis turi būti ne didesnis nei 1,7 gramo 100 gramų produkto. Kodėl ankštinės kultūros dingo iš mūsų raciono, juk Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja mėsą valgyti ne dažniau tris kartus per savaitę, o ankštinės kultūros puiki ne tik mėsos baltymų alternatyva, bet turtingos skaidulinėmis medžiagomis.

Kokius produktus rekomenduojama vaikams valgyti?

Vaikams maitinti rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės, vaisiai, uogos, bulvės ir jų patiekalai, šviežiai spaustos sultys, daržovių ir vaisių kokteiliai, išskyrus citrusinių vaisių ir vynuogių. Viso grūdo produktai ir ankštinės kultūros. Rauginti nesaldinti ir nepersūdyti pieno gaminiai. Liesos mėsos ir žuvies patiekalai, geriau gaminti iš šviežios mėsos ir žuvies nei šaldytos. Kuo mažiau vartoti rafinuotus, rečiau sočiuosius riebalus, kuo dažniau rinktis nerafinuotus augalinius aliejus (linų sėmenų, kanapių, migdolų, alyvuogių, rapsų ir t.t.) kurie jautrūs temperatūros ir aplinkos poveikiui. Terminiam apdorojimui dažniau kokosų aliejų ir lydytą sviestą. Taip pat vaikų racione turi būti kiaušiniai.

Neperdirbtiems maisto produktams rekomenduojama pirmenybę teikti iš ekologinės gamybos ūkių ar paženklintus simboliu „Rakto skylutė“.

Reguliarūs valgymai: pusryčiai, pietūs, vakarienė

Virtuvė, tai Jūsų kūrybinė ervė, kurioje žaisminga improvizacija padeda ne tik paruošti gardų patiekalą, bet žinant keletą taisyklių ir sveikatai palankų. Visuomet rūpinkitės, kad valgymo metu Jūsų vaikas gautų bent kruopelytę šviežių daržovių ir vaisių. Visus rafinuotus produktus (kruopas, miltus, cukrų, aliejų, druską) keiskite kuo dažniau į nerafinuotus maisto produktus. Vartojant nevalytas kruopas, miltus, aliejų, cukrų, druską gausite ne tik daugiau vertingų vitaminų ir mineralinių medžiagų, bet tokie pilnaverčiai produktai išlaiko ilgiau sotumo jausmą ne tik Jums, bet ir Jūsų vaikams.

Gaminant pusryčius, reikia orientuotis į daugiau angliavandenių turinčius produktus t.y. įvairios košės (grikiai, kukurūzai, soros, avižos, ryžiai) ir švieži ar džiovinti vaisiai ir daržovės, priklausomai, kokio skonio patiekalą mėgsta Jūsų šeima: saldų ar sūrų. Grikių košė su džiovintais vaisiais, šviežiu bananu, šlakeliu sviesto ir avižų pieno – skanių pusryčių garantas. Jei mėgstate sūraus skonio pusryčius, tuomet puiku išvirti šeimai ryžių su kepintomis garuose morkomis, svogūnu, žiupsneliu druskos ir sviesto, bei patiekti su pjaustytu šviežiu avokadu.

Ruošiant savaitgalio pietus savo šeimai atminkite, kad karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai augalai, pienas ir pieno produktai) ir angliavandenių turinčių produktų. Su karštu patiekalu turi būti patiekiamos daržovės ar vaisiai arba jų salotų.

Vakarienei būtina taip pat atsižvelgti į lėkštėje, esančių maisto produktų proporcijas. Dominuoti turi daržovės ar vaisiai, mažiau baltymais turtingi maisto produktai ir angliavandeniai.

Ką reikia žinoti gaminant maistą?

Patiekalų neprikepkite, neprideginkite, neapskrudinkite ir nepervirti – svarbi technologinio proceso kontrolė, kurios metu turi būti išlaikoma maistinė patiekalo vertė, kad nesusidarytų kenksmingų žmogaus organizmui medžiagų. Neprigaminkite maisto trims dienoms į priekį, stenkitės gaminti kuo dažniau šviežią maistą ir pirmenybę teikite tausojančiam gamybos būdui t.y. virtas vandenyje ar garuose, troškintas, pagamintas konvekcinėje krosnelėje.

Suprantu, kad gaminant nenaudojate svarstyklių ir nesveriate kiekvieno gramo, bet atkreipkite dėmesį, kokį kiekį druskos ir cukraus dedate, ne tik, kad nebūtų labai sūru ar saldu, bet vaikų maitinime rekomenduojame, kad pridėtinio cukraus patiekaluose būtų ne daugiau 5 gramai 100 gramų, o druskos ne daugiau 1 gramas 100 gramų. Taip pat valgymo metu ant stalo nerekomenduojama padėti druskos, papildomam apibarstymui, nepratinkime vaikų prie žalingų įpročių. Jei Jūsų vaikas netoleruoja ar alergiškas tam tikram maisto produktui, turite tai ne tik pastebėti, bet taikyti pritaikytą maitinimą Jūsų vaikui. Norint išvengti gaminimo atskirų patiekalų šeimos nariams, pavyzdžiui, be pieno produktų ar glitimo, ruoškite visiems be šių alergenų, bus tik į sveikatą visai šeimai.

Nepakeičiamas vanduo ir draudžiami gėralai

Šeimoje turi būti vandens gėrimo tradicijos, nes tai gyvybės šaltinis ir tik jis mums malšina troškulį. Taip pat rekomenduojama natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo, tik negazuoti. Žiemos metu puiki alternatyva žolelių arbatos. Nepratinkite vaikų prie saldžių gėrimų, kompotų, saldintų arbatų. Pagal vaikų maitinimo aprašą, gėrimai, kuriuose cukraus daugiau nei 5 gramai 100 gramų produkto draudžiami mokyklose ir darželiuose, tai kodėl duodami namuose? Gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai, gėrimai pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai) ir kisieliai griežtai draudžiami vaikų maitinime mokyklose ir darželiuose. Pasirūpinkime, kad to nebūtų ir namuose.

Gaminant maistą neturi būti naudojami prieskonių mišiniai, kurių sudėtyje yra maisto priedų, puiki alternatyva šviežios, džiovintos prieskoninės žolelės ir kiti prieskoniai, pavyzdžiui, ciberžolė ne tik naudinga, bet nuspalvins viso grūdo blynus nuostabiai geltona spalva.

Venkite šių produktų ne tik vaikų, bet visos šeimos racione

Maisto produktų, kuriuose yra dažiklių (E 102, E 104, E 110, E 120, E 122, E 123, E 124, E 127, E 128, E 129, E 131, E 132, E 133, E 142, E 151, E 155, E 180) vengti vaikų maitinime, nes jie ne tik gali įtakoti vaikų hiperaktyvumą, bet gali iššaukti alerginius susirgimus. Šių dažiklių gausu konditeriniuose gaminiuose, ypatingai spalvinguose saldumynuose, kurių pilni prekybos centrai.

Kitos maisto priedų grupės – konservantai (E 200 – E 213), saldikliai (E950 – E962) ir aromato skonio stiprikliai (E 620 – E 635) neturi būti vaikų mityboje, kurių gausu mėsos, žuvies ir kituose perdirbtuose maisto gaminiuose.

Ant Jūsų vaikų stalo taip pat neturėtų būti šių maisto produktų: bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai; saldainiai; šokoladas ir šokolado gaminiai; konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu; sūrūs gaminiai  (kuriuose druskos daugiau  kaip 1 g/100 g; sūryje ir mėsos  gaminiuose –  ne daugiau kaip 1,7 g/ 100 g; kramtomoji guma su maisto priedais; sultinių, padažų koncentratai; rūkyta žuvis; konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai; žlėgtainiai; mechaniškai atskirta mėsa ir jos gaminiai; subproduktai ir jų gaminiai (išskyrus liežuvius ir kepenis); maisto produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO), arba maisto produktai, į kurių sudėtį įeina GMO; maisto produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai.

Nepirkite produktų su „iš dalies hidrintais“ riebalais, kodėl?

Hidrinti riebalai – tai cheminių reakcijų metu skysti aliejai paverčiami kietais, tai yra rafinuoti nesotieji aliejai virsta sočiaisiais riebalais, kietos kaip sviesto konsistencijos. Šių reakcijų metu susidaro transizomerų riebalų rūgštys, kurias Pasaulio sveikatos organizacija įvardina kaip grėsmingiausias iš visų riebalų. Rekomenduojama mityboje transizomerų ne daugiau nei 1 %, nes ir labai maži jų kiekiai, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos žalingi ir yra daugelio šių dienų ligų, tokių kaip nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, kaltininkai. 

Ženklinimo informacijoje ant maisto produktų nesužinosite, kiek juose yra transizomerų, bet reikia vengti produktų su iš dalies hidrintais” riebalais, kuriuose daugiausia yra transriebalų. Pagrindiniai produktai, kurių sudėtyje yra „iš dalies hidrintų” riebalų – konditeriniai gaminiai. Drįstu teigti, apie 80 % tortų, pyragų, sausainių, saldainių, vaflių su transriebalais, o ženklinimo etiketėse prie sudedamųjų dalių sąrašo turi būti nurodyta „iš dalies hidrinti“ riebalai. Tačiau būna ir kitaip nurodomi: iš kurių dalis dalinai hidrinti”, iš dalies hidrogenizuoti”, dalinai hidrolizuoti”, kurių dalis hidrinti”, dalinai sukietinti” – maisto produktų su šiomis sudedamosiomis dalimis venkite ne tik vaikų mityboje, bet visos šeimos maisto racione. Taip pat transriebalai gali susidaryti pakartotinai apdorojant maistą tame pačiame aliejuje, jų gausu ir greito maisto produktuose ir patiekaluose.

Sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė

Pranešimas žiniasklaidai / 2016-02-04

Komentarų:

Įrašyti komentarą