gruodžio, 19 2022 Šventinė mityba – maisto derinimas ar persivalgymas esminė problema? Naudingi patarimai
Didžiosios metų šventės – iššūkis ne tik mūsų piniginėms, bet ir sveikatai. Kai bemaž likus kelioms savaitėms iki Kūčių ar Kalėdų planuojame stalo patiekalus, sudarome pirkinių sąrašus, neretai pamirštame vieną svarbiausių dalykų – ar atlaikys mūsų virškinimo sistema? „Sveikatai palankus“ įkūrėja, sveiko maisto technologė Raminta Bogušienė atsako į klausimus kaip derinti maistą, kad sveikata išliktų puiki.
Kūčių ir Kalėdų stalai nukrauti gardaus maisto. Kaip išsaugoti sveiką skrandį, kai norisi visko paragauti. Gal virškinimo sutrikimai švenčių metu susiję su tuo, kad mes neteisingai deriname maistą?
Tai gali būti susiję su maisto persivalgymu, ne ragavimu, ne degustavimu, o valgymu be saiko. Tai esminė mitybos švenčių metu problema. Tačiau pasitaiko ir tai, kad žmonės ne tik valgo per daug, bet ir vyrauja patiekalų įvairovė. Silkė, ant viršaus tortas, paskui vištiena su balta mišraine, o galiausiai kava ir pyragėliai. Žinoma, kad tokie maisto deriniai niekam neįnauda. Jei kalbame apskritai apie maisto derinimą, ar tinka bulvė su mėsa yra viena, tačiau jei kalbame apie valgymą apskritai vieną po kito nesuderinamų patiekalų, tai supraskime, kad pasekmės bus. Ir ne tik sutrikęs virškinimas, apsunkimas, bet šventės, kurios turi džiuginti neatneš tiek laimės. Todėl rekomenduočiau, pirmiausia galvoti apie saiką ir koncentruotis į ragavimą, o ne valgymą. Arba kita strategija, kai išsirenkame patiekalus, kuriuos valgysime šventėje. Pavyzdžiui, pirmą Kalėdų dieną, tik mėsa su daržovėmis/ mišrainėmis ir želė tortas, antrą dieną – silkė ir kita įvairiausių formų žuvis ir daržovės/ mišrainės ir desertas. Pastarasis būdas geriau tinka tiems, kurie turi mėgstamus patiekalus ir mėgsta valgyti, o ne ragauti/ degustuoti visko po truputį.
Bulvės su mėsa, silkė su vaisiais ir pan. Ar svarbu maistą derinti? Ar yra tokie deriniai, kurie nedera vienas su kitu?
Bulvė apskritai nepelnytai išstumta nuo sveikos mitybos stalo. Ji yra daržovė ir kaip ir kitos daržovės gali ir turi rasti vietą mūsų mityboje, tik priklauso, ar valgome skrudintas/ gruzdintas bulvytes, bulvių traškučius, ar virtas bulves. Virtos, troškintos, keptos orkaitėje su lupyna bulvės – maistingos, turinčios skaidulinių medžiagų, vitaminų (A, B, C, P) ir mikroelementų (kalcio, kalio, magnio, geležies, cinko, fosforo). Tinkami priedai prie bulvių: kitos daržovės, naminis pomidorų padažas, ypač tyras alyvuogių aliejus. Netinkami derinimai – bulvės su daug sviesto, riebios raudonos mėsos ir dar saldinti gėrimai. Bulvės turi šildantį efektą, ypač tinka lietuviams valgyti šaltuoju metų laiku ir yra geriau nei ryžiai, nes tai mūsų krašto produktas. Jei prie keptos vištos bus suvalgyta kelios bulvės ir pavyzdžiui raugintos daržovės, virškinimo nesutrikdys, jei neužgersite saldžiais kompotais, sultimis. Pastarieji puvimo, rūgimo procesus skatina. Bulvės su mėsa nėra didysis blogis, svarbu, kad nebūtų per riebi mėsa, geriau paukštiena, antiena, triušiena ir kas eina dar šalia, ar tai daržovės ar riebūs ir su daug cukraus ir druskos padažai? Jei suvalgysime prie mėsos mandariną ar kivi, tik paskatins virškinimą, jei iškart po pagrindinio patiekalo griebsimės saldumynų, saldžių gėrimų, nesistebėkime virškinimo sutrikdymu. Ir žinoma, visur saikas, kiek suvalgysime bulvių su mėsa?!
Koks geriausias maisto ruošimo būdas ir kas nemaistingiausia gali būti ant šventinio stalo?
Visada geriau maistą virti garuose, troškinti, kepti orkaitėje, be pertekliaus riebalų, negruzdinti ir neskrudinti. Tai sveikiausi maisto gaminimo būdai, kurie apsaugo nuo kancerogeninių medžiagų susidarymo.
Maisto derinimas tuo ir įdomus, kad tikėtina buvo išrastas dėl maisto netoleravimo ar alerginių reakcijų. Apskritai mokslu – tai nėra pagrįsta. Taip. Gali būti, kad žmogus netoleruoja pieno cukraus laktozės ir toks padažas jam sukels pilvo pūtimą, ar net viduriavimą, bet tai ne dėl maisto derinimo. Iš kitos pusės galima pasakyti, kad kalorijas susirinkti iš padažų nėra protinga, tai nemaistinga. Padažai dažnai būna, ypač iš pieno produktų, riebūs ir turintys daug sočiųjų riebalų. Kiti padažai kaip majonezo, česnakiniai ir pan. su rafinuotais ir dezodoruotais riebalais, o dar kečiupai, kur cukraus 100 gramų visa žmogaus turbūt dienos norma – 25 g. Apskritai padažai nėra maistingiausias pasirinkimas, nebent mes kalbame apie ypač tyrą aukštos kokybės alyvuogių aliejų, pomidorų tyrę ar avokado užtepą ir pan. Tai maistingiausi pagardai.
Riebalai nėra didysis blogis, tačiau nesočiųjų (skystųjų – pvz. geras aliejus) mityboje turi būti daugiau nei sočiųjų (kietųjų – sviestas, taukai, riebi mėsa). Pastarieji siejami su didžiausia šio laikmečio lėtinių neinfekcinių širdies kraujagyslių ligų rizika. Majonezas ir grietinė nėra didysis blogis, tik svarbu kiek mes jų suvalgome. Majonezas rafinuotų/ dezodoruotų riebalų ir kitų priedų stipriai perdirbtas padažas, o grietinė – natūralus pieno produktas, tik sočiųjų riebalų turintis daug jei kalbame apie 30 proc. grietinę.
Jei visgi persivalgėme, kas gali padėti?
Pirmiausia, vandens reiktų nepamiršti ypač su citrina, ji pirmoji pagalba sutrikus virškinimui ir prevencija prieš virškinimo sutrikimus. Ne saldžių gazuotų gėrimų griebkimės, bet citrinos sulčių su vandeniu. Antra svarbi taisyklė, neperalkti, daugelis nevalgo visą Kūčių dieną, laukia vakaro, tai viską ką suvalgo (žinoma perteklių), organizmas kaupia į atsargas, nes nežino, kada vėl bus badas. Nedarykite organizmui šoko, nesikoncentruokime tik į maistą, daugiau dėmesio maisto dalinimuisi, galbūt net gaminimui kartu, bendravimui, gerų emocijų pasidalinimui su artimaisiais. Maisto bus ir kitą dieną, sau nuolat reik primint, jei linkę į persivalgymą, kad pavalgyti galėsiu ir vėliau jei būsiu dar alkanas. Neskubėti, gerai sukramtyti ir žinoma, išeit visiems į lauką, judėti, būti ir šventiniu periodu fiziškai aktyviems, tai padeda virškinimui ir gerai nuotaikai.
Patiko straipsnis – įvertink ir pasidalink juo su draugais ir artimaisiais! Turite mums klausimų? Rašykite komentarų skiltyje ir Jums atsakysime.
