fbpx

„Švediško” stalo maitinimo modelis mokyklose ugdo vaikų valgymo kultūrą

Vis garsiau kalbama apie „švediško” stalo maitinimo modelio naudą vaikų ugdymo įstaigose. Kiek daugiau nei prieš metus toks maitinimo modelis atkeliavo į pirmąsias mokyklas, o dabar jau pastebėti ir teigiami rezultatai. Specialistai įsitikinę – toks maitinimo modelis ne tik modernesnis bei vaikams priimtinesnis, bet ir sveikatai palankesnis.

Projektą inicijavo LR Sveikatos apsaugos ir LR Švietimo ir mokslo ministerijos. 2017 m. liepos mėnesį į Kauno rajoną atvykę šių ministerijų ministrai pasiūlė Kauno rajono savivaldybei priimti iššūkį – įdiegti naujas priemones, keičiant maitinimo kultūrą, taikant mokinių savitarnos („švediško“ stalo) aptarnavimo modelį.

Mokyklose ugdoma valgymo kultūra

Ugdymo įstaigos, kuriose jau kurį laiką organizuojamas „švediško” stalo maitinimo modelis, pastebėjo, jog vaikams patinka tai, jog jie gali pasirinkti, ką nori valgyti. „Švediškas” stalo patiekalai yra iš to paties vaikams leistino meniu, bet vaikai turi galimybę pasirinkti antrą patiekalą iš dviejų variantų, o salotas bei garnyrą iš 3-4 skirtingų variantų.

„Ne visi vaikai turi panašius valgymo įpročius, todėl pasirinkimo galimybė daugeliui vaikų tikrai patinka. Žinoma, kartais baiminamasi, jog vaikai gali arba per mažai valgyti, arba persivalgyti. Bet valgyklose yra pavyzdinės lėkštės. Vaikai mato kiekius – kaip lėkštė turėtų atrodyti sveikatos požiūriu”, – mintimis dalijosi Kauno raj. Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė, atsakinga už ugdymo įstaigų maitinimą Žydra Narbutienė.

Dietologė Rūta Petereit sako, jog galimybė vaikui pačiam rinktis ugdo sąmoningumą. Anot jos, jeigu vaikui bus galimybė rinktis ir jis lavins savo mitybos įgūdžius jau nuo mažens, galima tikėtis, jog susiformuos teisingi įpročiai, kuriuos vėliau vaikai galės atsinešti ir į savo šeimą.

„Pagrindinė problema, jog vaikai renkasi nevisaverčius maisto produktus ir įgūdžiai, kurie ugdomi namuose, ne visuomet vaikus skatina pasirinkti sveikatai palankų, subalansuotą maistą. Švediško stalo maitinimo modelis skatina vaikus galvoti – ką, kokiais kiekiais ir kodėl pasirinkti. Matant teisingą kitų vaikų pavyzdį, vaikų įgūdžiai tobulėja. Jeigu tuo pat metu ugdomos ir teorinės žinios, galima tikėtis gan gero rezultato”, – sake R. Petereit.

Tiek R. Petereit, tiek Ž. Narbutienė sutinka, jog valgymo kultūros ugdymas yra sunkus procesas, tačiau tai daryti būtina.  Tokiu būdu vaikai mokosi, jog valgyti reikia  atsakingai.

Dietologės teigimu, sveikos mitybos įgūdžiai nesusiformuoja labai greitai – tam reikia laiko. Anot jos, tai priklauso nuo to, kokie vaiko valgymo įpročiai ir žinios iki to laiko, tačiau teisingiems valgymo įpročiams susiformuoti reikia ne mažiau kaip trijų mėnesių. Žinoma, tai gali užtrukti ir gerokai ilgiau – iki 12mėnesių.

Pastebėta ir daugiau teigiamų pokyčių

Mokyklos, kuriose jau veikia „švediško” stalo maitinimo modelis, atkreipė dėmesį ir į dar kelis teigiamus pokyčius. Vienas jų – socialinės atskirties mažėjimas. Socialiai remtinų vaikų maitinimas apmokamas iš valstybės biudžeto, o kitų vaikų tėvai patys sumoka už maitinimą, tačiau visi vaikai valgo kartu vienu metu.  Dar vienas akivaizdus pokytis – ženkliai sumažėjęs maisto atliekų kiekis.

Tokiose mokyklose beveik nebeliko maisto atliekų, tad tokiu būdu sprendžiama ir maisto švaistymo problema. Paskaičiuota, jog kiekvienas lietuvis maisto produktų per metus iššvaisto ne mažiau kaip 32kg., todėl ir į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Anot Ž. Narbutienės ugdymo įstaigose maisto atliekų arba visai nebeliko, arba jos sumažėjo iki 80-90 proc.

„Mums dažnai sako, jeigu vaikai galės patys nuspręsti, kiek valgys, jie negaus tiek maistinės energijos, kiek reikėtų. Bet, ar geriau viską išmesti į šiukšlių kibirą? Reikia suprasti, jeigu vaikas valgyti nenorės, niekas neprivers jo to daryti”, – sake Ž. Narbutienė.

Dietologės R. Petereit nuomone, viena grubiausių klaidų – kategoriškai drausti vaikams kažką valgyti arba versti juos daryti, ko jie nenori. Griežtas blogo maisto draudimas arba vertimas valgyti sveiką maistą taip pat yra klaida. Kuo mes labiau drausime, tuo vaikų smegenys labiau to norės. Geriau vaikus mokyti, edukuoti, kodėl  nesirinkti arba rinktis mažą kiekį sveikatai nepalankaus maisto.

„Švediško” stalo maitinimas atkeliauja į vis daugiau mokyklų

„Projektą pradėjome 2017 m. lapkričio mėnesį su šešiomis Kauno rajono mokyklomis –   Karmėlavos Balio Buračo, Raudondvario, Vilkijos gimnazijas, Lapių ir Garliavos A. Mitkaus pagrindines mokyklas, Ringaudų pradinę mokyklą. Kai pamatėme, kad tai pasiteisina nusprendėme, jog būtina tęsti. Šį rugsėjį pradėta projekto plėtra ir „švediško” stalo maitinimo modelis bus trylikoje Kauno raj. ugdymo įstaigų”, – sakė Žydra Narbutienė.

Anot specialistės pilotinės mokyklos Kauno rajone buvo pasirinktos labai skirtingos, kad būtų galima objektyviai įvertinti tokį maitinimo modelį.

„Kauno rajonas yra didelė žiedinė savivaldybė – yra ir mažų mokyklų kaimo vietovėse, kurios gerokai nutolusios nuo miesto bei didelių gimnazijų šalia miesto. Didelėse mokyklose veikia privačios įmonės, kurios ir yra atsakingos už maisto tiekimą, o mažesnėse mokyklose išlaikomi biudžetiniai etatai. Projekte dalyvauja ir vienos, ir kitos mokyklos”, – sake Ž. Narbutienė.

Daugiau apie sveikatai palankius, ekologiškus produktus, jų ženklinimą, pasirinkimo galimybes, taip pat apie nacionalinės kokybės ir garantuotus tradicinius gaminius, saugomos kilmės vietos nuorodos bei saugomos geografinės nuorodos maisto produktus, jų vartojimą, naudą mūsų sveikatai, įtraukimą į kasdienį racioną sužinosite jau antrus metus rengiamoje nemokamoje kokybiško maisto šventėje (konferencija, mugė, degustacija) 2019 m. rugsėjo 26 d. 10 val. Vilniuje (viešbutis „Crown Plaza Vilnius“ M. K. Čiurlionio g. 84). Renginys nemokamas. Registracija: https://bit.ly/2JYeFtX.

Renginio rėmėjas: LR žemės ūkio ministerija