Mes, konferencijos „Vaikų maitinimas ugdymo įstaigose šiandien ir kur norime būti 2025 m.?“, vykusios 2023 m. vasario 8 d. Lietuvos Respublikos Seime, dalyviai, pranešėjai ir organizatoriai, išklausę pranešimus bei dalyvių diskusijas, konstatuojame, kad šiandien ne visose Lietuvos ugdymo įstaigose užtikrinama tinkama ir sveikatai palanki mokinių mityba.

Vaikų mityba tiesiogiai susijusi su kognityvinėmis funkcijomis – gebėjimu susikaupti, mokytis ir įsiminti informaciją, taip pat su esama bei būsima fizine bei psichine sveikata. Žinoma, kad sveika mityba vaikystėje ir paauglystėje yra svarbi harmoningam augimui ir vystymuisi, sveiko kūno svorio palaikymui. Higienos instituto duomenimis (2022 m.), Lietuvoje 20,8 proc. 2-17 m. vaikų yra per didelio kūno svorio. Remiantis PSO Europos vaikų augimo / nutukimo stebėsenos iniciatyva (COSI), normalaus svorio pirmokų Lietuvoje kiekvienais stebėsenos metais mažėja. Stebima tendencija, kad jei tėvai yra per didelio svorio, tai ir vaikai turi antsvorio problemų. Vis mažesnė dalis vaikų pusryčiauja namuose, prieš išeidami į mokyklą (tik apie 64 proc.). Tik apie 28 proc. kasdien valgo šviežių daržovių. 75 proc. kasdien valgo mėsą. Net 17 proc. pirmokų nevalgo žuvies ir net 22 proc. nevalgo ankštinių daržovių. Tėvų nuomone, jei jie nereguliuotų vaiko mitybos, net 41 proc. vaikų suvalgytų daugiau savo mėgstamų produktų nei rekomenduojama.

Mokykloje pietums mokiniai turėtų gauti ne mažiau kaip 30 proc. dienos raciono. Mokinių praleidžiamas laikas mokykloje gali svyruoti nuo 5 iki 8 val. per dieną, tai reiškia, kad dar apie 30-40 proc. maisto raciono gaunama būnant mokykloje. Tai rodo, kad mokiniai net 60 – 70 proc. maisto raciono gauna būtent mokykloje.

VšĮ „Sveikatai palankus“ kartu su Lietuvos moksleivių sąjunga atliko apklausą, kurios tikslas buvo išsiaiškinti dabartinę mokinių maitinimo (-si) įpročių situaciją Lietuvos mokyklose. Apklausos duomenys parodė, jog iš 1945 apklaustųjų 5 – 12 klasių mokinių tik 42,5 proc. maitinasi mokyklos valgyklose; 21,4 proc. valgo maistą, pirktą parduotuvėje, kavinėje šalia mokyklos; 12,4 proc. nešasi iš namų ir net 13 proc. nevalgo iš viso.

Pagrindinės priežastys, kodėl daugiau nei pusė mokinių nesimaitina mokyklos valgyklose: didelė patiekalų kaina, įvairovės trūkumas (tik 26,3 proc. mokinių atsakė, kad mokyklose užtikrinamas visiems tinkantis maitinimas), per trumpos pertraukos; neskanus, neestetiškai patiekiamas maistas, nėra mėgstamų patiekalų; trūksta higienos. Diskusijų metu su mokinių atstovais išryškėjo poreikis mokyklų
valgyklose atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, nes kai kuriose mokyklose, kurių valgyklose yra įrengti bankinių kortelių skaitytuvai, mokiniams, nėra leidžiama mokėti banko kortele.

Aukščiau minėtų tyrimų ir apklausų rezultatai rodo, kad Lietuvoje mokinių maitinimo situacija nėra tenkinanti ir atitinkanti subalansuotos mitybos principus.
Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, siūlome:

I. Ugdymo įstaigoms:

• Technologijų pamokų metu mokiniams rekomenduojama gaminti tuos patiekalus, kurie ruošiami valgykloje bei atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d įsakymo Nr. V -964 „Dėl vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija) (toliau – Tvarkos aprašas) reikalavimus. Technologijų pamokas turi vesti tam
  kompetencijas turintys asmenys.
• Mitybos edukacijos turi vykti atsižvelgiant į vaikų maitinimo rekomendacijas pagal Tvarkos aprašą bei užtikrinti, kad jas galėtų vesti tik tam kompetencijas turintys asmenys (visuomenės sveikatos specialistai, dietistai, dietologai, maisto technologai, gyvensenos medicinos specialistai ir kiti biomedicinos mokslų specialistai).
•  Įtraukti mokinius į maitinimo organizavimą / maisto pateikimą, supažindinant juos su gaminimo procesu, receptūromis, maisto sauga, maisto produktų kokybe, patiekalų išdalinimu ir pan. Vykdyti mokinių pažintinius vizitus į mokyklos virtuvę ir įtraukti mokinius į išmetamo maisto kiekių matavimo procesą, gautus rezultatus panaudojant valgiaraščio koregavimui. Vykdyti projektus,
  susitikimus tarp mokyklų, skatinančius dalinantis gerąja maitinimo organizavimo patirtimi.
• Mokinius šviesti dėl maisto švaistymo, įtraukiant į švietimo procesą aspektus apibrėžiančius maisto švaistymą, žiedinės ekonomikos principus, darnaus vystymosi tikslus bei poveikio aplinkai valdymą.
• Mokslo metų pradžioje supažindinti tėvus su Tvarkos aprašu. Pasitelkiant specialistus rengti pristatymus tėvams apie mokinių maitinimo organizavimo situaciją, valgiaraščių pakeitimus, vaikų mitybos rekomendacijas. Sudaryti tėvams galimybes padegustuoti mokyklos valgyklos patiekalus, pasidalinti patiekalų receptūromis.
• Gavus tėvų sutikimą, supažindinti ugdymo įstaigos, maitinimo paslaugos teikėjus bei kitus susijusius darbuotojus, dalyvaujančius vaiko ugdymo, maitinimo ir priežiūros procesuose, apie gydytojo nurodytą pritaikyto maitinimo poreikį ir užtikrinti tokio nurodymo vykdymą.
• Užtikrinti virėjų, sandėlio darbuotojų, salės darbuotojų, maisto išdavėjų, asmenų atsakingų už socialiai remtinų asmenų maitinimą ir davinių formavimą bei kitų maitinimo organizavimo specialistų kvalifikacijos kėlimą. Jei maitinimo paslaugas atlieka tiekėjas, maitinimo organizavimo specialistų kvalifikacijos kėlimą numatyti paslaugų pirkimo sutartyje.
• Einamos dienos valgiaraščiai su patiekalų kainomis turi būti prieinami mokiniams ir jų tėvams skaitmeniniu būdu, ne tik fiziškai mokyklos valgykloje.

II. Sveikatos apsaugos ministerijai, Žemės ūkio ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir savivaldybėms:

• Užtikrinti, kad būtų sudarytas vietinių, trumpųjų grandinių, ekologiškų maisto produktų sąrašas ir sukurtos šiems maisto produktams techninės specifikacijos. Siekti, kad kuo daugiau maisto produktų būtų įsigyjama iš vietos ūkininkų ir gamintojų. Sekant gerosiomis dalies savivaldybių praktikomis (įskaitant ir viešųjų pirkimų praktikas), užtikrinti, kad būtų įtraukiamos galimybės kartu su produktais pirkti ir logistines paslaugas.
• Numatyti, statistikos rinkimą apie ekologiškų maisto produktų įtraukimą į mokinių maitinimą bei gautus duomenis analizuoti ir teikti išvadas. Siekti, kad 2030 m. ekologiškų maisto produktų kiekis mokinių maitinime turi būti ne mažiau kaip 20 proc.
• Užtikrinti ekologiškų maisto produktų ir patiekalų atitikimo keliamiems reikalavimams kontrolęmokinių maitinime, kurio vienas iš siūlomų kontrolės įrankių gali būti sertifikavimas pagal maisto tvarkymo subjektų veiklos sertifikavimo ir viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklo tvarkos aprašą.
• Nustatyti detalias rekomendacijas, kaip turi būti formuojami maisto daviniai ir kas turi kontroliuoti tokių davinių kokybę ir atitikimą Tvarkos aprašo reikalavimams.
• Užtikrinti, kad būtų sukurtos standartizuotos technologinės kortelės, kad patiekalas vienoje mokykloje nesiskirtų nuo patiekalo kitoje. Bent 80 proc. mokinių maitinime naudojamų technologinių kortelių būtų profesionaliai parengtos (atlikti kontroliniai bandymai, juslinės analizės, tikslios išeigos) ir jos skelbiamos viešai standartizuotų technologinių kortelių sąraše. Užtikrinti, kad
  technologinėse kortelėse būtų visa būtina informacija: maistinė ir energinė vertė, gamybos aprašymas, tiksli žaliava, pažymėti alergenai, pirminiai ir antriniai nuostoliai ir pan. Taip pat patiekalo pateikimo nuotrauka. Technologinės kortelės negali būti konfidenciali informacija.
• Užtikrinti, kad vaikai turėtų galimybę rinktis iš kelių patiekalų (iš laisvo pasirinkimo valgiaraščio arba taikyti „švediško stalo“ principo maitinimą).
• Sudaryti pritaikyto, laivai pasirenkamo, „švediško stalo“ maitinimo valgiaraščių ir / arba maitinimo proceso rekomendacijas (dažnumai, pasirinkimo galimybės ir kt.), papildant Tvarkos aprašą.
• Patikslinti vaikų amžiaus grupes valgiaraščių sudarymui, nes šiuo metu Tvarkos apraše pateiktos grupės persidengia ir palieka vietos reglamentavimo interpretacijoms.
• Nustatyti reikalavimą, kad viešųjų pirkimų metu maitinimo paslaugos teikėjų pateikiami valgiaraščiai ir technologinės kortelės būtų įvertinami ekspertų (pvz., dietistų ir / arba maisto technologų).
• Siekti vieningos nacionalinės valgiaraščių ir technologinių kortelių rengimo programos bei valgiaraščių ir technologinių kortelių rengimo, naudojimo ir patikrinimų tvarkos.
• Siekti, kad savivaldybės nepirktų maitinimo organizavimo paslaugos, o maitinimo organizavimas būtų pavestas pačioms ugdymo įstaigoms, kad tėvams liktų mokėti tik už maisto produktus. Sekant gerosiomis dalies savivaldybių maitinimo organizavimo praktikomis.
• Sudaryti galimybes mokyklų valgyklose atsiskaityti skirtingais būdais: banko kortelėmis, grynaisiais pinigais ar specializuotais mokinio pažymėjimais, kur pastarieji užtikrintų, kad pinigai bus išleisti būtent mokyklos valgykloje.

III. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldybėms ir ugdymo įstaigoms:

• Rekomenduoti ugdymo procesą organizuoti taip, kad mokiniai turėtų pakankamai laiko pavalgyti. Siekti, kad pietų pertraukos trukmė būtų 45-60 min. Užtikrinti, kad būtų pietaujama tinkamu laiku: ne anksčiau 2,5 ir ne vėliau 4 val. nuo pamokų pradžios. Taip pat sudaryti galimybę, kad mokiniai, kurie nori valgyti pusryčius ir / arba pavakarius mokykloje turėtų tokią galimybę.
• Siekti, kad mokiniai pertraukų metų būtų tik mokyklos teritorijoje. Reglamentuoti, kad 500 m spinduliu nuo mokyklos valstybinėje / savivaldybės žemėje nebūtų išduodami leidimai prekybai produktais ir patiekalais, neatitinkančiais Tvarkos aprašo reikalavimų, o ypač laikinuose statiniuose (pvz., kaip kavos aparatai, kioskai, furgonai ir pan.).
• Griežčiau sureglamentuoti reikalavimus šaltiems ir karštiems užkandžiams pagal naujausias tarpinių valgymų vaikų maitinimo rekomendacijas. Parduodami šalti ir karšti užkandžiai mokyklose turi būti šviežiai ruošti, nešaldyti (bandelės, picos, kibinai ir kiti miltinės konditerijos gaminiai), vaisiai, uogos, daržovės ir jų gaminiai, pieno produktų gaminiai (jogurtas, varškė, sūris
  ir pan.), riešutai ir sėklos, bei jų gaminiai, vanduo ir sultys.
• Įtraukti į Tvarkos aprašą, kad šaltų ir karštų užkandžių raštiškas suderinimas kiekvienų mokslo metų pradžioje turi vykti su tėvais, pasitelkiant kompetentingus specialistus.
• Investuoti į mokyklų valgyklų atnaujinimą ir užtikrinti, kad visose mokyklose būtų tausojančių patiekalų gamybai reikalinga įranga; įrankiai ir indai turi būti tinkami mokiniams, atsižvelgiant į mokykloje besimokančių vaikų amžių, kokybiški, neįskilę ir pan.
• Valgyklos aplinka turėtų būti moderni ir šviesi. Turi būti sukurtos valgymo kultūros rekomendacijos valgykloje (lauko rūbai, kepurės prie stalo, „švediško stalo“ principu aptarnavimas ir pan.). Virtuvės bei aptarnaujantis personalas turi būti aprūpintas tinkama apranga (darbo rūbai, pirštinės, kepurės, kaukės ir pan.), kuri turi būti peržiūrėta ar švari, tvarkinga, laikomasi asmens higienos reikalavimų.
• Įtraukti į Tvarkos aprašą, kad mokyklos taryba, pasitelkdama kompetentingus specialistus ir / arba savivaldybės paskirtą maitinimo organizavimo specialistą, turi atlikti maitinimo sąlygų vertinimą, analizę, siūlyti sprendimus, teikti grįžtamąjį ryšį.

IV. Sveikatos apsaugos ministerijai sukurti nacionalinę mitybos tarybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kurią sudarytų atstovai iš: Lietuvos dietistų asociacijos, Lietuvos dietologų draugijos, Lietuvos gastroenterologų asociacijos, Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos (LVGMD), Vaikų Endokrinologų Asociacijos, Lietuvos pediatrų draugijos, klubo Diabeto IQ, Visuomenės sveikatos biurų asociacijos, aukštųjų mokyklų, ruošiančių reikiamus specialistus, maisto technologų. Šios tarybos tikslai: derinti valstybės, savivaldybių, mokslininkų, asmens ir visuomenės sveikatos specialistų, visuomeninių organizacijų ir bendruomenės veiksmus, prisidėti formuojant efektyvią vaikų mitybos politiką, įskaitant Tvarkos aprašo rekomendacijas, maisto produktų specifikacijas, patiekalų ir valgiaraščių rekomendacijas, bei vertinti vaikų maitinimo praktinį įgyvendinimą.

V. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir savivaldybėms:

• Užtikrinti mokinių maitinimo kontrolę, atitikimą Tvarkos aprašo reikalavimams (užkandžių suderinimas su atsakingais asmenimis, valgiaraščių ir technologinių kortelių atitikimo vertinimas, draudžiami maisto produktai ir pan.) planiniame ir praktinio įgyvendinimo etapuose.
• Nustatyti pritaikyto maitinimo organizavimo ir valgiaraščių kontrolės mechanizmą (procesą, lydinčius dokumentus, kas kontroliuos patį organizavimo procesą ir tikrins tokių valgiaraščių kokybę) ir jį reglamentuoti.
• Kontroliuoti, kad maitinimo paslaugos teikėjai maitintų pagal valgiaraščius, su kuriais buvo laimėti viešieji pirkimai, ir kad tokie valgiaraščiai būtų keičiami, jei tik tai buvo numatyta viešųjų pirkimų konkurso sąlygose.
• Reglamentuoti, kad savivaldybėse būtų paskirti kompetentingai, turintys tinkamą išsilavinimą ir patirtį maitinimo organizavimo srityje, asmenys mokinių maitinimo priežiūrai ir kontrolei savivaldybėje.
• Atlikti Tvarkos aprašo rekomendacijų įgyvendinimo vertinimą, nustatytų rekomendacijų efektyvumą ir įvertinti kiekybiškai maisto švaistymą bei nustatyti priežastis bei rekomendacijas maisto tausojimui, įskaitant nemokamo maitinimo ir Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo programos realią situacija įstaigose.

VI. Žemės ūkio ministerijai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai:

• Detalizuoti ir reglamentuoti Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos (toliau – Programa) organizavimo, maisto produktų priėmimo, laikymo, dalinimo procesus, jog šie būtų suvienodinti visose savivaldybėse. Siekiant sumažinti šios Programos maisto produktų švaistymą, leisti suvartoti likusius produktus kito amžiaus vaikams.
• Įpareigoti tiekėjus tiekti kokybiškus vaisius ir daržoves ugdymo įstaigoms.
• Užtikrinti higienos ir saugos reikalavimų laikymąsi (šaldytuvai, nuplovimas ir valymas, dalinimas, asmenys su higienos pasais ir pan.).

VII. Vyriausybei ir Seimui

• Ieškoti finansinių galimybių ir numatyti papildomas lėšas, plečiant nemokamo mokinių maitinimo amžiaus grupes. Pirmiausiai užtikrinant pradinių klasių amžiaus vaikų nemokamą maitinimą.
• Pavesti maisto produktų viešųjų pirkimo procedūrų priežiūrą ir kontrolę, kad maisto produktų kainos ir kokybės santykis atitiktų rinkos sąlygas.

VIII. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Finansų ministerijai ir savivaldybėms:

•  Įvertinti tikslingą lėšų panaudojimą nemokamo maitinimo ir Programos atvejais, kad būtų išvengta jų švaistymo. Nustatyti lėšų panaudojimo kontrolės mechanizmą.

IX. Centrinei perkančiajai organizacijai:

• Sudaryti darbo grupę iš kompetentingų asmenų (dietistai, maisto technologai, visuomenės sveikatos biurų atstovai, ugdymo įstaigų atstovai ir pan.) vaikų maitinimo organizavimo klausimais.
• Peržiūrėti maisto produktų katalogą, pašalinti netinkamus ir užtikrinti, kad visi jame esantys produktai atitiktų Tvarkos aprašo reikalavimus.
• Peržiūrėti ir papildyti maisto produktų katalogą, didinant ekologiškų ir vietinių, trumpųjų grandinių produktų įsigijimo galimybes, patikslinant ir detalizuojant produktų specifikacijas, kad įgyjami produktai atitiktų realius įstaigų poreikius.
• Užtikrinti kontrolės mechanizmą, kad nurodyti maisto produktai kataloguose, realiai būtų pristatomi į įstaigas, kokie ir numatyti specifikacijose.
• Peržiūrėti, papildyti ir pakoreguoti viešiesiems pirkimams vykdyti skirtas procedūras, pavyzdines pirkimo-pardavimo sutartis (rekomenduojama papildyti didesniu sąlygų pasirinkimu, kad ugdymo įstaigos galėtų prisitaikyti savo poreikiams, numatyti galimybes kontroliuoti tiekėją ir galimybę nutraukti sutartį dėl netinkamo jos vykdymo) ir sąlygas maisto produktams ir maitinimo
  organizavimo paslaugos įsigijimui.
• Peržiūrėti, papildyti ir pakoreguoti viešiesiems pirkimams vykdyti skirtus pavyzdinius valgiaraščius, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus bei ugdymo įstaigų poreikius (pvz., kai reikalingas tik vienas maitinimas iš trijų ir pan.).
• Peržiūrėti ir perdaryti technologines korteles, atliekant patiekalų kontrolinius bandymus ir pateikiant jas su patiekalo nuotrauka.
• Griežtinti tiekėjų kontrolę dėl maisto produktų kokybės, kad atitiktų teisės aktuose numatytas normas.
• Paruoštus ir pataisytus viešųjų pirkimų dokumentus, valgiaraščius ir kitus susijusius dokumentus, suderinti su Sveikatos apsaugos ministerija. Gavus pritarimą ir patvirtinimą iš Sveikatos apsaugos ministerijos dėl tinkamumo ir atitikimo teisės aktams, pasidalinti informacija su atsakingomis institucijomis ir įstaigomis.

X. Visuomenės sveikatos biurams kelti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas, prižiūrint maitinimo organizavimą mokyklose (apie Tvarkos apraše nustatytas privalomas vykdyti funkcijas) bei vertinant valgiaraščių atitiktį Tvarkos aprašo reikalavimams.