Jau prieš trejus metus pradėjusi šią veiklą, nuolat sulaukdavau klausimų, kaltinimų, o kas už to slepiasi? Bet kai šią savaitę sulaukiau šimtų susirūpinusių skambučių, žinučių ir buvo klausiama to paties, supratau, kad turiu atsakyti ne kiekvienam, o visiems vienu metu. Tai bus pirmas ir vienintelis mano atviras laiškas Jums apie tai, kodėl esu čia, kur esu, kodėl darau tai, ką darau.

Pirmiausia, esu maisto technologė ir mitybos specialistė, sveikatai palankaus vaikų maitinimo iniciatorė ir konsultantė, KTU magistro ir kvalifikuoto inžinierio laipsnis maisto technologijos srityje, maisto saugos ir kokybės specialistė, ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė.

Kodėl pradėjau šią veiklą? Nuo dešimtos klasės aiškiai žinojau, kad kursiu maistą, kuris išsaugos žmonių sveikatą. Tačiau pradėjusi studijuoti, paskui dirbti maisto pramonėje supratau, kad čia tik man to norisi. Niekaip negalėjau susitaikyti su mintimis, kad turiu kurti maistą, apie kurį sveikatos specialistai sako, kad kenkia žmonių sveikatai. Ėjau prieš sistemą. Keičiau darbą gamybos įmonėse, ieškodama gal kuri nors iš jų linkusi atsižvelgti ne tik į privalomuosius reikalavimus, kad maistas būtų saugus, sąlyginai kokybiškas, bet ir į palankumą žmogaus sveikatai. Deja, situacija liko tokia pati. Negalėdama su tuo susitaikyti, perėjau į ekologiškų maisto produktų sertifikavimo sektorių, tikrinau visas įmones, kurios gamina ekologiškus maisto produktus. Pirmus ir gal net antrus metus džiūgavau, kad pagaliau prisidedu prie to, jog ant žmonių stalo patektų palankesnis jų sveikatai maistas. Tačiau patirčiai kaupiantis, kai metai iš metų sertifikuojama Lietuvoje ir visoje ES ta pati rūkyta dešra, saldus jogurtas, rafinuotų miltų ir cukraus pripildyti sausainiai, na ir kas, kad ekologiški, bet stipriai perdirbti su nesvarbu kiek cukraus, druskos, sveikatai nepalankių riebalų, kancerogeninių medžiagų… Juk aš iš esmės daugiausiai prisiliesdavau ne prie grynų maisto produktų, kurių ekologiškumo privalumais neabejojama, bet prie tų, marketingiškai išliaupsintų produktų, kurie tik retušuojami eko ženklu, o jų vidus ir poveikis sveikatai identiškas. Ir taškas šioje istorijoje buvo padėtas, kai buvau priversta sertifikuoti ekologišką degtinę. Tada supranti, kad kelias ir čia baigiasi, ne viskas, kas ekologiška, lygu sveika ir, atrodo, visiems turėtų būti aišku, kad alkoholio formulė C₂H₅OH nesikeičia nuo ekologiškumo statuso. Supratau, kad turiu kalbėti apie marketingo gudrybes ir plėsti visuomenės suvokimą apie maistą, privalau inicijuoti maisto gamintojų pokyčius, kad ne tik būtų katėms kuriamas maistas, kad kailis būtų žvilgantis, būtų sveikos ir laimingos, bet, visų svarbiausia, žmogui kuriamas maistas būtų ne dėl trumpalaikio smagumo ir paskui iš to sekančios ligų puokštės, o dėl pilnaverčio ir kokybiško gyvenimo išsaugant sveikatą.

Ko siekiu? Pirmiausia, jaunosios kartos sveikatos išsaugojimo, nes ši grandis marketingiškai pati jautriausia ir neturinti patirties ir žinių apie tai, kaip maistas veikia jų sveikatą. Tuo tikslu vykdomas kompleksinis mitybos raštingumo didinimas nuo vaikų iki juos supančių suaugusiųjų ir maisto gamintojų. Inicijuojami vaikų maitinimo pokyčiai darželiuose, mokyklose, soc. globos namuose, viešojo maitinimo įstaigose, namuose, prekybos centruose. Tikslas – sudaryti tinkamas sąlygas, kad vaikai valgytų „čia ir dabar“ sveikatai palankesnį maistą ir susiformuotų sveikatai palanki valgymo kultūra. Ne tik teisės aktuose būtų nurodoma gaminti vaikams sveikatai palankų maistą, bet būtų tam ir praktinės priemonės. Sukūrus vaikams edukacinę mitybos knygelę „Brokoliukas“ klausimų nebuvo, galvojo pažais, parašys apie sveiką maistą ir baigs. Sąmyšis prasidėjo po praktinės priemonės, skirtos vaikų maitinimui mokyklose ir darželiuose, sukūrimo. Per stipru, per greitai, nepasiruošę? Susitaikykite, kad kai tikslai geri, strategijų nereikia. O kai bandoma, apipinant istorijomis apie ugdymo įstaigos budžeto sutaupymą, pagalbą virėjoms per dietistų funkcijų perėmimą, o kita ranka siekiama pasiimti „vadinamo torto“ dalį, kai tokie tikslai dėl to ir rezultatas – šiukšlių dėžė. Antra, sieksime, kad gydant ligas maistas taip pat vaidintų svarbų vaidmenį, bet pirmiausia pradedame ne nuo gydomosios mitybos, o nuo sveikatą išsaugančios.

Kas už manęs stovi? AŠ. Ne UAB „Bloga reputacija“, ne UAB „Gera reputacija“. Ne, ne jie dieną ir naktį dirba ir sako, ką, kur ir kaip man reikia daryti, kad bent vieno vaiko sveikatą išsaugotume ir bent vieną dieną prailgintume jo gyvenimą. Ir ne jūs, ir tikrai ne jūs turėjote gyvenimišką patirtį, kuri aiškiai parodė, kaip maistas susijęs su kokybišku gyvenimu ir ligų atsiradimu. Ir tik aš žinau kur man keliauti ir kaip man gyventi. Taip gyventi, nes tai nėra baigtinis projektas, tai nėra strateginis planas, tai tiesiog gyvenimo kelionė, kurios pamatas atvira, rami ir kovotojos už svajonę širdis.

Kas man padeda? VISI. Netikite? Iš pradžių ir man buvo nuostaba, priešinausi šiai minčiai, bet dabar esu tikra. Ir tie, kurie myli ir tie, kurie nekenčia, ir tie, kurie dievina ir tie, kurie smerkia, ir tie, kurie palaiko ir tie, kurie abejoja, ir tie, kurie pila pilnais kibirais šiukšles ir tie, kurie dovanoja gėles, ir tie, kurie draudžia įsivesti sveikatai palankų meniu ir tie, kurie jau tai įgyvendino ir maitina vaikus pagal „Sveikatai palankus“ rekomendacijas…VISI.

Su kuo ir kodėl aš bendradarbiauju? VISAIS. Sakysite nesąmonė. Taip iš dalies teisūs, detalizuoju: su tais, kurie nori su manimi bendradarbiauti, kurie palaiko mano vykdomą iniciatyvą, kurie prisideda prie mano tikslų įgyvendinimo ir dar svarbi sąlyga, kurie patys nori būti tas pokytis. Suprantu ir tai, kad ne vienam patogu būti čia, bet visur egzistuoja mainai. Jei jie pasauliui duoda būdami šalia didesnę pridėtinę vertę nei juos atstūmus, tai suprantama, kad jie ir bus su „Sveikatai palankus“. Ne vieni vėjai, kurie pučia tai į rytus, tai į vakarus nenulems mano sprendimo su kuo bendradarbiauti ar ne. Veiklos kryptis buvo ir bus nustatoma tik mano ir manęs neįtakojo ir neįtakos esantys ar būsimi partneriai, draugai ir kiti pritariantys iniciatyvai. Ne vieni su kuriais bendradarbiauju ar dar bendradarbiausiu nenulems mano veiklos pamato ir krypties.

Taip, esu dėkinga rėmėjams, be kurių pagalbos, kažin ar šiandien ant jūsų stalo gulėtų knyga.  Bet noriu patikslinti, tai yra TIK finansiniai rėmėjai, niekaip neturi įtakos mano veiklai ir darbui. Todėl kategoriškai neigiu, kad po manimi slepiasi viena ar kita įmonė, kurią neva vienaip ar kitaip proteguoju tam tikriems tikslams. Visa tai ką darau  turi vienintelį tikslą – sveiki ir laimingi vaikai. O kaip to pasiekti – sprendžiu tik aš pati ir mano komanda  (maisto technologai, maisto saugos ir kokybės specialistai, dietistai ir kiti savo srities profesionalai). Ne įmonė x, ne įmonė y ir ne „bevardės“ ponios su kailiniais.

Atminkite, nesiekiu pokyčio viename privačiame darželyje ar viename maisto kioskelyje, siekiu sveikatai palankaus vaikų maitinimo visur ne tik darželiuose ir mokyklose, bet net M‘Cdonaldinėse ar Hesburgerinėse, siekiu dideliu mastu, todėl einu ne į kovą, o į bendradarbiavimą.

Veiklos pradžioje buvo keista, kai pradėjus bendradarbiaut su vienu prekybos centru, atsisakė bendradarbiavimo kitas. Ir dar dabar pasigirsta: „tu turėsi pasirinkt, su kuo dirbti“. Taip aš pasirenku ir pasirinksiu ne pagal jūsų žaidimus, jūsų suformuotą nuomonę, bet pagal savo kriterijus ir įsitikinimus.

Tie, kurie draudžia maitinti vaikus pagal „Sveikatai palankus“ rekomendacijas, tie, kurie neleidžia įsigyti knygos, tie, kurie skleidžia gandus ir intrigas, kad negalios po teisės aktų pasikeitimo, tie, kurie viską daro pildami šiukšlių dėžes, kad #VaikuMaitinimoRevoliucija neįvyktų, sakau – AČIŪ! Ji jau vyksta…

Paskutinis prašymas, atkreipkite dėmesį, kad aš einu atvirai, kas prisideda prie išgyvenimo ir mano tikslų įgyvendinimo parašyta juoda ant balto. Bijokite paslėptų reklamų, va, kas stovi ten, Jums laikas parodys…Mums jau seniai aišku!

Būkite sveiki, būkite laimingi ir darykite laimingus kitus!

Dėkoju, kad esate kartu, o tie, kas nori eiti kartu, “Sveikatai palankus” atviri.

Raminta Bogušienė