Šiandien noriu pasidalyti savo intensyvios sporto savaitės mintimis. Ši patirtis man dar kartą labai aiškiai parodė, kokią galią turi tinkamas žmogus šalia tavęs.

Šią savaitę sportavau su vienu geriausių Vokietijos bėgikų – Tenerifėje maratonus laiminčiu profesionalu, kuris bėgimui ir triatlonui ruošia net olimpinius čempionus.

Iš pradžių pati savęs klausiau: ką aš, bėgikė mėgėja, galiu veikti šalia tokio profesionalo?

Tačiau tikras profesionalumas ir atsiskleidžia gebėjimu pamatyti ne tik čempioną. Profesionalas moka individualiai vesti ir pradedantįjį – pagal jo pasirengimą, kūną, galimybes ir tikslus. Jis neprimeta savo tempo, o padeda žmogui atrasti savąjį ir pamatyti, kad šis gali gerokai daugiau, nei pats apie save galvojo.

PER VIENĄ SAVAITĘ NUBĖGAU DAUGIAU NEI 85 KILOMETRUS, BET GAVAU TAI, UŽ KĄ PSICHOLOGUI GALBŪT BŪČIAU SUMOKĖJUSI TŪKSTANČIUS IR BŪTŲ PRIREIKĘ MAŽIAUSIAI 3 METŲ.

Ne todėl, kad bėgimas pakeičia psichologinę pagalbą. O todėl, kad kai kurių dalykų neužtenka suprasti protu – juos reikia patirti visu savo kūnu.

Prieš šešis mėnesius pradėjau bėgioti. Nors buvau profesionali sportininkė, apie bėgimą žinojau tik tiek, kiek daugelis: apsiauni sportbačius ir bėgi.

Šią savaitę turėjau po vieną, kartais net po dvi treniruotes per dieną su profesionaliu bėgiku ir mentoriumi. Tačiau didžiausias rezultatas buvo ne įveikti kilometrai.

Štai ką iš tikrųjų gavau.

1. Paprastumą

Norint bėgti geriau, nereikia visko komplikuoti. Nereikia ypatingų priemonių, brangaus laikrodžio ar privalomo pulso matuoklio.

Reikia taisyklingos kūno padėties, kvėpavimo, tinkamo tempo ir nuoseklaus judėjimo pirmyn.

Tas pats galioja sveikatai. Žmogui dažniausiai nereikia ypatingų maisto produktų, gliukozės matuoklio, dar vienos dietos, papildų sąrašo ar naujos programėlės.

Jam reikia aiškios, natūralios, be kraštutinumų ir mados elementų, būtent jo gyvenimui pritaikytos sistemos.

2. Gebėjimą paskirstyti savo jėgas

Jeigu startuoji per greitai, finišui gali nebelikti jėgų. Prie starto linijos visada būdavau pasiruošusi ir įsitempusi. Treneris manęs klausdavo:

– Ką čia darai? Atsipalaiduok.

Pasirodo, rezultatą duoda atsipalaidavimas. Reikia startuoti ne visu greičiu, o laisvai, ir tempą didinti palaipsniui.

Taip žmonės dažnai pradeda keisti ir savo gyvenimo būdą: vienu metu atsisako pusės maisto, pradeda intensyviai sportuoti ir reikalauja greito rezultato.

Aš savo klientų nevedu sprintu. Padedu pasirinkti tokį tempą, kuriuo jie galėtų judėti ne kelias savaites, o visą gyvenimą.

3. Sistemą, kuri žinias pavertė rezultatu

Atrodo, kad bėgti moka kiekvienas. Tačiau treneris parodė, kaip kojas, rankas, laikyseną, presą, kvėpavimą ir tempą sujungti į vieną veikiančią sistemą.

Ir neleisti protui įtikinti kūno, kad jo menamos ribos yra tikrosios galimybių ribos.

Daugelis žmonių taip pat žino, kas yra sveika mityba. Tačiau žinoti atskirus principus dar nereiškia gebėti juos pritaikyti savo gyvenime.

Profesionalo vertė – ne pasakyti tai, ką jau šimtą kartų girdėjai. Jo vertė – pamatyti tave, atrinkti tai, ko reikia būtent tau, ir žinias paversti realiais kasdieniais veiksmais.

Ir būtent gerinant sveikatą svarbi individualiai tau pritaikyta sistema, o ne kaimynės pasiūlyta dieta.

4. Gebėjimą geriau girdėti savo kūną

Pirmąsias tris dienas skaudėjo kelį. Vienos treniruotės metu jis tarsi užsiblokavo ties kilometrų riba, kurios iki tol niekada nebuvau peržengusi.

Sulėtinau tempą, atpalaidavau kūną, pakoregavau judesį ir stebėjau jo signalus. Skausmas atlėgo, o kitomis dienomis nebegrįžo.

Ne kiekvieną skausmą reikia įveikti ir ne kiekvieną kūno signalą galima ignoruoti. Tačiau svarbu išmokti atskirti kūno ribą nuo baimės, įtampos ir proto sukurto „aš negaliu“.

To mokau ir savo klientus: ne aklai gyventi pagal svarstykles, laikrodį ar programėlę, net liepiu ir manimi suabejot, o iš tikrųjų pažinti ir girdėti savo kūną.

5. Patirtį, ką reiškia turėti tinkamą žmogų šalia

Paskutinę dieną bėgau į labai aukštą kalną. Aukštesnio kalno bėgdama dar niekada nebuvau įveikusi.

Galvoje nuolat kartojosi:

„Aš nebegaliu.“

„Noriu sustoti.“

„Man jau gana.“

O treneris man sakė:

„Nežiūrėk į laikrodį. Nežiūrėk į pulsą. Atverk krūtinę. Įjunk rankas ir presą. Judėk pirmyn. Tu gali“

Jis neužbėgo į kalną už mane. Jis padėjo man nepasiduoti minčiai, kad nebegaliu, kai iš tikrųjų dar galėjau.

Būtent taip suprantu savo vaidmenį asmeninės sveikatos mentorystėje.

Aš negaliu nueiti kelio už žmogų. Tačiau galiu pamatyti tai, ko jis pats tuo metu nebemato, duoti aiškią kryptį ir būti šalia tada, kai jis nori viską mesti.

6. Įrodymą, kad galiu daugiau, nei pati maniau

Užbėgusi į kalno viršūnę pradėjau verkti.

Treneris paklausė:

– Apie ką šios ašaros?

Atsakiau:

– Gyvenime buvo daug dalykų, kurių neužbaigiau. Aš sustodavau prieš pat finišą. O šį kartą paėmiau ir įveikiau.

Tą akimirką verkiau ne dėl kalno.

Verkiau, nes kūnu sau įrodžiau:

Aš galiu ne tik pradėti. Aš galiu užbaigti. 

Ir kiekvienas iš Jūsų gali ne tik pradėti eiti sveikatingumo keliu, bet tai gali tapti jūsų kasdienybe.

7. Gebėjimą sustoti, pasidžiaugti ir įtvirtinti savo rezultatą

Kai pradėjau verkti, treneris neleido man iš karto leistis nuo kalno.

Jis liepė sustoti, pasimėgauti vaizdu, kuriame prieš mane atsivėrė visa šiaurinė Tenerifė, ir pasidžiaugti tuo, ką ką tik padariau.

Mes dažnai pasiekiame savo tikslą, bet savęs neapkabiname ir nepasveikiname.

Numetame kelis kilogramus, pakeičiame įprotį, pageriname sveikatos rodiklius ar įveikiame savo kalną, tačiau pasakome:

„Nieko tokio.“

Ir skubame toliau, net neleisdami sau pajusti, ką iš tikrųjų padarėme.

Bet pasiektą rezultatą reikia ne tik pamatyti. Jį reikia išjausti, įamžinti ir įtvirtinti savyje.

Sustokite. Apsidairykite. Pasidžiaukite. Apkabinkite save.

Įtvirtinkite savo „aš galiu“.

Kitą kartą mintys vėl bandys trukdyti, kelti abejones ir kartoti, kad negalite. Tačiau jos nebeturės tokios galios, nes jūs jau turėsite realų įrodymą.

Jūs jau būsite tai padarę.

Štai kodėl vien žinių neužtenka. Kartais mums reikia aiškios sistemos. Kartais – realios patirties. O kartais – žmogaus šalia, kuris mūsų galimybes pamato anksčiau už mus. O geriausia, kai viskas susijungia į vieną!

Būtent tai duodu asmeninės sveikatos mentorystėje.

Ne dar vieną dietą.

Ne dar vieną taisyklių sąrašą.

Ne kontrolę.

Padedu žmogui išgirsti savo kūną, valdyti emocijas, atrasti vidinę jėgą ir pasiekti rezultatą, iki kurio einant vienam vis pritrūkdavo paskutinio žingsnio.

Nes kartais didžiausia mūsų riba yra ne kūne.

Ji slypi mintyje:

„Aš negaliu.“

Kol tinkamas žmogus šalia padeda pagaliau patirti:

„Aš galiu daug daugiau, nei pati maniau.“

Šiandien galiu pasakyti: ši savaitė tapo viena didžiausių mano gyvenimo dovanų.

Ne dėl pagerėjusių bėgimo rezultatų. Ne dėl įveiktų 85 kilometrų. O dėl to, kokia tapau visa tai patyrusi.

Jau niekada nebebus taip, kaip buvo.

Visa ši patirtis padeda man dar giliau suprasti save ir dar geriau padėti jums. Nes tik jausdama save galiu iš tikrųjų girdėti kitą žmogų. Tik pati išdrįsusi peržengti savo ribas galiu padėti ir jums pažadinti tai, kas jau seniai gyvena jūsų viduje.

Aš negaliu nueiti jūsų kelio. Tačiau galiu būti šalia, padėti jums išgirsti savo kūną, pamatyti savo galimybes ir patikėti:

„Aš galiu daug daugiau, nei iki šiol maniau.“

*RAMI sistema gimė Tenerifėje. Prieš trejus metus atvykau čia į stažuotę Santa Kruzo ligoninėje. Būtent ten supratau vieną svarbiausių savo profesinio kelio pamokų – mano misija nėra pakeisti visą pasaulį. Mano misija – padėti žmogui, kuriam mano pagalbos iš tikrųjų reikia.

Toje ligoninėje kolegos mane vadino RAMI ir dažnai sakydavo: „Pažiūrėkite į jos gyvenimo įpročius, jei norite gyventi kokybišką gyvenimą.“ Tuo metu dar nežinojau, kad po kelių mėnesių persikelsiu čia gyventi ir šis žodis taps mano sukurtos sveikatos mentorystės sistemos pagrindu.

Šiandien RAMI sistema man reiškia keturias pagrindines atramas, kuriomis pati gyvenu ir kurių mokau savo klientes:

R – Rūpestis savimi – be jo niekas neprasideda.

A – Asmeniniai įpročiai – būtent jie kasdien kuria mūsų sveikatą.

M – Mokslu pagrįsta mityba – be kraštutinumų, draudimų ir madų, remiantis mokslu ir individualiais žmogaus poreikiais.

I – Ilgaamžiškumas – galutinis tikslas yra ne tik numesti svorio, bet gyventi ilgą, kokybišką ir visavertį gyvenimą.

Jei ir tau šiandien reikia pagalbos, susisiek su manimi.

Su meile, Raminta