JAV detalios mitybos gairės 2025-2030 m. Eat reel food – valgykite tikrą maistą!

JAV vyriausybė po 32 metų kardinaliai pasuko mitybos ir sveikatos sektorių kita kryptimi. Pasak JAV vyriausybės, dešimtmečius mitybos gairės teikė pirmenybę pramonės interesams, o ne sveikam protui ir žmonių sveikatai.

Jei visuomenė vertins tik naująją maisto pasirinkimo piramidę laukia dar vienas kraštutinumas, tačiau jei vertins visą informaciją pateiktą gairėse, galime sulaukti pozityvių pokyčių žmonijos mityboje. 

Naujosios mitybos gairės ragina prioritetą teikti aukštos kokybės baltymams, sveikiems riebalams, vaisiams, daržovėms ir viso grūdo produktams – ir vengti itin perdirbtų maisto produktų bei rafinuotų angliavandenių. Kaip ir atrodytų nieko naujo, tačiau yra kraštutinių dalykų ir vėl vieno svarbiausių mitybos komponentų apkaltinimas: šį kart kalti dėl visų žmonijos ligų – angliavandeniai.

Tai pirmasis žingsnis siekiant užtikrinti, kad mokyklų maitinimas, kariuomenės ir veteranų maistas bei kitos vaikų ir suaugusiųjų mitybos programos skatintų prieinamą, visavertį, sveiką ir maistingą maistą.

Nors ankstesnės mitybos gairės demonizavo baltymus ir riebalus angliavandenių naudai, šios gairės teikia pirmenybę aukštos kokybės, maistingiems baltymų šaltiniams kiekviename valgyme ir kalbos apie riebalų perteklių, geruosius ir bloguosius riebalus – nelieka.

2025–2030 JAV vyriausybės paskelbta maisto pasirinkimo piramidė

Tikimasi, kad pakeitus valstybei strategiškai svarbių institucijų (ugdymo, gydymo, kariuomenės ir net maisto paramą gaunančių amerikiečių) maitinimą, bus sutaupyta sveikatos priežiūros išlaidų. Tai sveikintini siekiai, skambūs šūkiai „susigrąžinkime sveiką Ameriką“ ir net komentarai, kad tai buvo tarsi šalies naikinimas per maistą.

Ir tame tiesos labai daug. Kaip man pačiai teko prieš dešimtmetį įrodinėti, koks svarbus mūsų vaikų (ir ne tik) maitinimas ugdymo bei gydymo įstaigose – palaikymo buvo nedaug. Mano akimis, nėra viskas taip tobula tose gairėse, kaip galėtų atrodyti, tačiau ten, kur buvo atsidūrusi Amerikos visuomenė – su vienu didžiausių nutukimo lygiu pasaulyje ir itin aukštu sergamumu lėtinėmis ligomis – tai yra didelis žingsnis į priekį.

Ir kai analizuodavau maisto produktų sudėtį (ženklinimo etiketes) bei darydavau vaizdo komentarus, po jais dažnai skaitydavau klausimus: kodėl šių produktų neuždraudžia, kodėl jie vis dar rinkoje? Tad įdomu stebėti, kaip tai pamažu tampa realybe. Tikiu, kad valstybinėse įstaigose šis pokytis bus realus, tačiau kasdieniniame amerikiečio gyvenime, kur vanduo – „cola“, o be miltų – ne dienos, dar reikės daug laiko, kol sveikatos rodikliai ims realiai gerėti.

Tačiau apie viską – nuo pradžių. Žemiau aptariu kiekvieną punktą detaliai.

Pagrindinis pliusas – aiškus posūkis į tikrą maistą

Pagaliau oficialiai pasakoma: problema yra perdirbtas maistas, o ne pats maistas. „Eat real food“ („valgyk tikrą maistą“) grąžinamas į centrą – tai sveikinu ir tam pritariu 100 %. Nėra nieko sveikiau nei pirkinių krepšiai be pakuočių, su vienkomponenčiais produktais, iš kurių patys gaminame sveikatai palankų maistą. Žinoma ši rekomendacija nėra nauja, baltymai, daržovės ir neskaldyti grūdai jau seniai yra rekomendacijų dalis ir pagrindiniai rekomenduojami maisto produktai.

Iš raciono šalinami greitieji angliavandeniai

Jei vertinsime tik naująją maisto pasirinkimo piramidę, galime matyti, kad angliavandeniai – vėl demonizuojami tik gražesniais žodžiais. Taip, rašo „rinkitės pilno grūdo“, bet vėl kuriamas naratyvas „grūdai = problema“, visiškai neatsižvelgiama į kultūrą, gyvenimo būdą, žarnyno būklę, hormoninę sistemą. Žmogus su streso perdegimu, miego trūkumu ir aukštu kortizoliu neatsistatys vien ant baltymų ir daržovių.

Ankstesnėse piramidėse angliavandeniai buvo pagrindas, dabar ši piramidė tarsi apversta aukštyn kojomis. Net viso grūdo produktai perkelti į saikingo vartojimo zoną.

Kalbant apie greituosius angliavandenius – batonai, balta duona, bandelės, kruasanai, saldumynai, saldinti gėrimai – jų nelieka, ir, kaip visada sakau, atsisakius šių produktų nieko netrūksta, o organizmas tik padėkoja.

Ypač absurdiška, kad iki šiol mūsų gydymo įstaigose kalorijos „dengiamos“ balta duona ar batonu – ir prie košės, ir prie mėsos, ir prie visko.

Amerikietis tradiciškai nepripažįsta kruopų – jų grūdai dažniausiai yra tik sausi pusryčiai ar baltų miltų produktai. Natūralu, kad grūdai nustumti žemyn, nes suprantama, jog košių masiškai nepriversi valgyti. Tuo tarpu mums pusryčių košės, papildytos papildomais baltymais racione lieka – o amerikiečiams teks iš naujo susipažinti su tuo, kas yra tikras grūdas.

Bulvės – gairėse aiškiai neįvardijama, kokia forma bulvės lieka racione, tačiau logiška manyti, kad kalbama apie virtas, keptas orkaitėje ar kitaip minimaliai apdorotas bulves, bet ne apie gruzdintas riebaluose. Kadangi perdirbtas ir itin perdirbtas maistas šiose gairėse yra aiškiai nulinčiuotas, gruzdintos bulvės, traškučiai ir kiti panašūs produktai į „tikro maisto“ koncepciją nebetelpa.

2025-2030 JAV MITYBOS GAIRĖSĖ NURODYTA, jau labai aiškiai, tiksliai ir jokio nustumimo pilnaverčių angliavandenių nėra, rekomendacijos atitinka tai kas siūloma jau daugybę metų mūsų pacientams renkantis sveikatai palankią mitybą: 

Rinkitės viso grūdo produktus

1. Teikite pirmenybę skaidulomis turtingiems viso grūdo produktams.
2. Reikšmingai sumažinkite itin perdirbtų, rafinuotų angliavandenių vartojimą, tokių kaip balta duona, paruošti arba supakuoti pusryčių produktai, kvietinių miltų tortilijos ir krekeriai.
3. Viso grūdo produktų normos: 2–4 porcijos per dieną, koreguojant pagal individualius energijos poreikius.

Ribokite itin perdirbtus produktus, pridėtinį cukrų ir rafinuotus angliavandenius

1. Venkite itin perdirbtų supakuotų, paruoštų ar greitam vartojimui skirtų maisto produktų, kurie yra sūrūs ar saldūs (pvz., traškučiai, sausainiai, saldainiai), turinčių pridėtinio cukraus ir natrio.
2. Vietoje to teikite pirmenybę maistingiems produktams ir namuose gamintam maistui.
3. Maitinantis ne namuose – rinkitės maistingesnius patiekalus.
4. Ribokite maisto produktus ir gėrimus, kuriuose yra dirbtinių kvapiųjų medžiagų, sintetinių dažiklių, dirbtinių konservantų ir mažo kaloringumo, maistinės vertės neturinčių saldiklių.
5. Venkite cukrumi saldintų gėrimų, tokių kaip gazuoti gėrimai, vaisių gėrimai ir energiniai gėrimai.
6. Nors joks pridėtinio cukraus kiekis nėra rekomenduojamas ar laikomas sveikos mitybos dalimi, viename valgyme pridėtinio cukraus kiekis neturėtų viršyti 10 gramų.
7. Renkantis užkandžius, pridėtinio cukraus ribos turėtų atitikti

– Pavyzdžiui, grūdiniuose užkandžiuose (pvz., krekeriuose) pridėtinio cukraus neturėtų būti daugiau kaip 5 g pridėtinio cukraus vienai porcijai, kurioje yra apie 20 g viso grūdo produktų.
– Pieno produktuose (pvz., jogurte) – ne daugiau kaip 2,5 g pridėtinio cukraus maždaug 150–160 ml porcijoje.

Pridėtinis cukrus

1. Norėdami atpažinti pridėtinį cukrų, ieškokite ingredientų, kurių pavadinimuose yra žodis „cukrus“, „sirupas“ arba kurie baigiasi „-ozė“.
2. Pridėtiniai cukrūs gali būti nurodyti įvairiais pavadinimais: fruktozės, agavų sirupas, kukurūzų sirupas, ryžių sirupas, fruktozė, gliukozė, dekstrozė, sacharozė, cukranendrių cukrus, cukrinių runkelių cukrus, maltozė, laktozė, vaisių sulčių koncentratas, medus, melasa.
3. Maistinės vertės neturintys saldikliai: aspartamas, sukralozė, sacharinas, ksilitolis, acesulfamas K.
4. Kai kurie produktai (pvz., vaisiai ar natūralus pienas) turi natūraliai esančių cukrų – jie nėra laikomi pridėtiniu cukrumi.

Baltymai – kiekvieno valgymo metu ir aukštos kokybės

Dokumente įvardijami baltymų kiekiai iš esmės atitinka tai, ką rekomenduojame jau keletą metų praktikoje (anksčiau galiojo 0,8-1 g baltymų 1 kūno kilogramui): pakankamas baltymų kiekis kiekviename valgyme, stabilus cukraus kiekis kraujyje, sotumas, raumenų masės palaikymas – apie 1,2–1,6 g baltymų kilogramui kūno svorio. Tačiau ir su jais nereikia persistengti, netinka baltymų perteklius su inkstų, virškinimo problemomis.

Džiugina tai, kad piramidėje nematyti jokių dešrelių ar kumpelių. Tačiau kai raudona mėsa ir sūris vizualiai sulyginami su daržovėmis, kyla atvirų klausimų. Raudonos mėsos turėtų būti mažiau nei baltos mėsos, o sotieji riebalai iš riebios mėsos ir riebių pieno produktų iš esmės ir toliau turėtų likti ribojami – tai mokslo nepaneigta. Gali būti, kad valdžia kartu su mokslininkais pasirinko strategiją: geriau mėsa ir sūris be greitųjų angliavandenių kaip bandelių. Tokia strategija tam tikromis aplinkybėmis gali pasiteisinti. Vakarų šalyse raudonos mėsos ir gyvūninės kilmės produktų suvartojimas dažnai viršija daržovių suvartojimą, o šis disbalansas siejamas su lėtinėmis ligomis ir nutukimu. Raudona mėsa nėra „blogis“, tačiau ji negali tapti mitybos pagrindu. Tikrasis blogis – perdirbti mėsos, ypač raudonos mėsos, gaminiai. Jei šios gairės bus suprastos kaip leidimas valgyti daug mėsos be konteksto, tai bus kita kraštutinė klaida.

Pagal piramidės išdėstymą galima suprasti, kad racione daugiausia turėtų būti raudonos mėsos ir vištienos, net daugiau nei žuvies. Tačiau teigiamai vertinu tai, kad leidžiami žuvies konservai, daržovių konservai ir šaldyti produktai. Daugelis vis dar klaidingai mano, kad konservuoti avinžirniai ar kiti ankštiniai yra blogis, nors realybėje yra daug sveikatai palankių žuvies, daržovių ir ankštinių konservų, kurie taupo laiką ir padeda maitintis geriau.

2025-2030 JAV MITYBOS GAIRĖSĖ NURODYTA, jau labai aiškiai atsiranda pieno produktų ir mėsos vartojimo skatinimas, tačiau primenama, kad sočiųjų riebalų ribojimas išlieka.

Teikite pirmenybę baltymams kiekvieno valgymo metu, tačiau sočiųjų riebalų ne daugiau nei 10 proc. 

1. Teikite pirmenybę aukštos kokybės, maistingiems baltymų šaltiniams.
2. Vartokite įvairius gyvūninės kilmės baltymus: kiaušinius, paukštieną, jūros gėrybes ir raudoną mėsą, taip pat augalinius baltymus: pupeles, žirnius, lęšius, ankštinius, riešutus, sėklas ir soją.
3. Rinkitės mėsą be pridėtinio cukraus, rafinuotų angliavandenių ar cheminių priedų.
4. Jei reikalinga, gardinkite druska, prieskoniais ir žolelėmis.
5. Baltymų normos: 1,2–1,6 g baltymų vienam kūno svorio kilogramui per dieną, koreguojant pagal individualius energijos poreikius.
6. Keiskite kepimą riebaluose kepimu orkaitėje, troškinimu, greitu apkepimu ar kepimu ant grotelių.
   

Vartokite pieno produktus

1. Rinkitės riebius pieno produktus be pridėtinio cukraus.
2. Pienas yra puikus baltymų, sveikųjų riebalų, vitaminų ir mineralų šaltinis.
3. Pieno produktų norma: 3 porcijos per dieną, laikantis 2000 kcal mitybos modelio.

Įtraukite sveikuosius riebalus

1. Sveikųjų riebalų gausu daugelyje visaverčių produktų: mėsoje, paukštienoje, kiaušiniuose, omega-3 turinčiose jūros gėrybėse, riešutuose, sėklose, riebiuose pieno produktuose, alyvuogėse ir avokaduose.
2. Gaminant ar dedant riebalus į patiekalus, teikite pirmenybę aliejams su nesočiosiomis riebalų rūgštimis, pavyzdžiui, alyvuogių aliejui.
3. Kitos galimos alternatyvos – sviestas arba taukai.

Apskritai sočiųjų riebalų suvartojimas neturėtų viršyti 10 % visų dienos kalorijų. Reikšmingai sumažinus itin perdirbtų produktų vartojimą, šį tikslą pasiekti lengviau

Didžiausias klausimas – skaidulos ir virškinimas

Kaip bus užtikrintas pakankamas skaidulų kiekis, jei grūdinės kultūros lieka „saikingo vartojimo“ zonoje? Kaip padidėję baltymų ir riebalų kiekiai veiks: žmones be tulžies pūslės, turinčius virškinimo sutrikimų, turinčius inkstų problemų? Ar tai netaps dar viena lėtinių neinfekcinių ligų priežastimi? Prieš dešimtmetį dalis mokslininkų teigė, kad baltymų perteklius, ypač gyvūninės kilmės, gali didinti onkologinių susirgimų riziką. Kyla klausimas, ar nuo vienų kraštutinumų neiname į kitus. Pakeitę kryptį galime paskatinti žemdirbystės ir gyvulininkystės klestėjimą, tačiau tai nebūtinai reikš sveikatos susigrąžinimą. Be balanso, be skaidulų, be daržovių dominavimo ir be individualaus konteksto bet kuri mitybos politika gali tapti dar viena problema, o ne sprendimu.

2025-2030 JAV MITYBOS GAIRĖSĖ NURODYTA, jau labai aiškiai visos daržovių, vaisių ir ne tik rekomendacijos, kurias taikėme daugybę metų. 

Valgykite saikingai ir gerkite vandenį

1. Reikalingų kalorijų kiekis priklauso nuo amžiaus, lyties, ūgio, svorio ir fizinio aktyvumo.
2. Atkreipkite dėmesį į porcijų dydžius, ypač kaloringiems produktams ir gėrimams.
3. Hidratacija yra esminė bendros sveikatos dalis. Rinkitės vandenį (natūralų ar gazuotą) ir nesaldintus gėrimus.

Žarnyno sveikata

1. Sveika mityba palaiko subalansuotą mikrobiomą ir gerą virškinimą.
2. Itin perdirbtas maistas trikdo šią pusiausvyrą, o daržovės, vaisiai, fermentuoti produktai (pvz., rauginti kopūstai, kimči, kefyras, miso) ir daug skaidulų turintys produktai palaiko mikrobiotos įvairovę ir gali būti naudingi sveikatai.

Valgykite daržoves ir vaisius visos dienos metu

1. Valgykite įvairių spalvų, maistingas daržoves ir vaisius.
2. Valgykite daržoves ir vaisius jų natūralia, nepakitusia forma. Prieš valgant žalius ar gaminant – kruopščiai nuplaukite.
3. Šaldytos, džiovintos arba konservuotos daržovės ir vaisiai be pridėtinio arba su labai mažu pridėtinio cukraus kiekiu taip pat gali būti geras pasirinkimas.
4. Jei pageidaujama, gardinkite druska, prieskoniais ir žolelėmis.
5. 100 % vaisių ar daržovių sultys turėtų būti vartojamos ribotomis porcijomis arba skiedžiamos vandeniu.

Daržovių ir vaisių normos (2000 kcal mitybos modelyje, koreguojant pagal individualius poreikius):
– Daržovės: 3 porcijos per dieną
– Vaisiai: 2 porcijos per dieną

Natris (druska)

1. Natris ir elektrolitai yra būtini hidratacijai.
2. Bendrajai populiacijai (nuo 14 metų) rekomenduojama suvartoti mažiau nei 2300 mg natrio per dieną (t.y. 5-6 g arba kitaip 1 arbatinis šaukštelis).
3. Labai fiziškai aktyvūs asmenys gali turėti didesnį natrio poreikį dėl didelio prakaitavimo.
4. Vaikams rekomendacijos skiriasi pagal amžių:
   – 1–3 m.: < 1200 mg/d.
   – 4–8 m.: < 1500 mg/d.
   – 9–13 m.: < 1800 mg/d.
5. Itin perdirbtų, daug natrio turinčių produktų reikėtų vengti.

Ribokite alkoholinius gėrimus

1. Mažesnis alkoholio vartojimas prisideda prie geresnės bendros sveikatos.
2. Asmenys, kuriems alkoholio reikėtų visiškai vengti:
   – nėščios moterys
   – asmenys, sveikstantys nuo alkoholio vartojimo sutrikimo
   – asmenys, negalintys kontroliuoti suvartojamo alkoholio kiekio
   – vartojantys vaistus ar turintys ligų, kurios sąveikauja su alkoholiu
3. Asmenims, turintiems šeiminę alkoholizmo istoriją, rekomenduojama ypač atidžiai vertinti alkoholio vartojimą ir priklausomybės riziką.

Ekologijos ir CO₂ klausimas tampa tylus

Matome mėsos ir pieno produktų reabilitaciją ir net jų sulyginimą su daržovėmis, o to pasekmės ekologijos, klimato kaitos bei CO₂ kontekste lieka pamirštos.Turbūt logikos tame yra, kai aplink egzistuoja tiek daug kitų klimatui kenkiančių veiksnių.

Gyvulininkystės poveikis aplinkai lieka antrame plane, o „žaliasis kursas“ tarsi išnyksta iš šio pasakojimo. Čia aiškiai matosi politikos ir maisto pramonės interesų persigrupavimas, ne vien tik mokslas.

Tikėtina, kad maisto pramonės pokytis į žemdirbystę reikštų, jog vėl grįžtame prie žemės, prie gryno produkto. Kiek epochų reikės tam? Ar tai kelias atgal, ar į priekį? „Maisto pramonės išnykimas“ skamba kaip n-tasis pasaulio stebuklas, bet jei lieka tik gryni produktai – sutinku, grįžtume prie pamatų, nuo kurių atėjome.

Individualumas įvertintas gairėse

5–10 metų vaikams

1. Dėmesys turėtų būti skiriamas visaverčiam, maistingam maistui: baltymams, pieno produktams, daržovėms, vaisiams, sveikiems riebalams ir viso grūdo produktams.
2. Pilno riebumo pieno produktai svarbūs vaikams, nes padeda patenkinti energijos poreikį ir palaiko smegenų vystymąsi.
3. Venkite kofeino turinčių gėrimų.
4. Joks pridėtinio cukraus kiekis nėra rekomenduojamas.
5. Maisto gaminimą paverskite smagia ir reguliaria šeimos rutinos dalimi.

11–18 metų paaugliams

1. Paauglystė – spartaus augimo laikotarpis, kai padidėja energijos, baltymų, kalcio ir geležies poreikiai, ypač mergaitėms dėl menstruacijų.
2. Pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis būtinas didžiausiai kaulų masei pasiekti.
3. Paaugliai turėtų vartoti maistingą maistą (pieno produktus, lapines daržoves, geležies turtingą gyvūninį maistą), tuo pačiu ryškiai ribojant saldintus gėrimus, energinius gėrimus ir itin perdirbtą maistą.
4. Kai prieiga prie maistingo maisto ribota, gali būti reikalingi praturtinti produktai ar papildai, tik gydytojo priežiūroje.
5. Skatinkite paauglius dalyvauti maisto pirkime ir gaminime, kad jie išmoktų sveikus pasirinkimus visam gyvenimui.

Jaunas suaugęs amžius

1. Šių gairių laikymasis padeda palaikyti optimalią sveikatą, mažinti lėtinių ligų atsiradimo ar progresavimo riziką.
2. Smegenys toliau bręsta jauname suaugusiame amžiuje.
3. Kaulų tankio didėjimas daugiausia vyksta paauglystėje, tačiau kaulų stiprumo optimizavimas jauname amžiuje išlieka svarbus.
4. Gairių laikymasis palaiko reprodukcinę sveikatą:
   – moterims – ypatingas dėmesys sveikiems riebalams, geležiai ir folatui
   – vyrams – sveikiems riebalams ir baltymams

Vyresnio amžiaus suaugusieji

1. Kai kuriems vyresnio amžiaus asmenims reikia mažiau kalorijų, tačiau tiek pat ar net daugiau pagrindinių maistinių medžiagų: baltymų, vitamino B12, vitamino D ir kalcio.
2. Norint patenkinti šiuos poreikius, rekomenduojama rinktis maistingus produktus: pieno produktus, mėsą, jūros gėrybes, kiaušinius, ankštinius ir visaverčius augalinius produktus (daržoves, vaisius, viso grūdo produktus, riešutus, sėklas).
3. Kai mityba ar įsisavinimas nepakankami, gali būti reikalingi praturtinti produktai ar papildai – tik medicininėje priežiūroje.

Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis

1. Šių gairių laikymasis gali padėti užkirsti kelią lėtinių ligų atsiradimui ar sulėtinti jų progresavimą, ypač širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo ir 2 tipo diabeto atvejais.
2. Sergantys lėtinėmis ligomis turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, ar reikia pritaikyti gaires individualiems poreikiams.
3. Kai kuriems asmenims, sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis, mažesnio angliavandenių kiekio dieta gali pagerinti sveikatos rodiklius.

Vegetarai ir veganai

1. Vartokite įvairų visavertį maistą, ypač baltymingus produktus: pieno produktus, kiaušinius, pupeles, žirnius, lęšius, ankštinius, riešutus, sėklas, tofu.
2. Reikšmingai ribokite itin perdirbtus vegetariškus ar veganiškus produktus, kuriuose dažnai gausu pridėtinių riebalų, cukraus ir druskos.
3. Atkreipkite dėmesį į galimus maistinių medžiagų trūkumus:
   – Vegetariškoje mityboje dažniausiai trūksta vitaminų D ir E, cholino ir geležies.
   – Veganiškoje mityboje dažnai trūksta vitaminų A, D, E, B6 ir B12, riboflavino, niacino, cholino, kalcio, geležies, magnio, fosforo, kalio, cinko ir baltymų.
4. Rekomenduojama periodiškai stebėti mitybos būklę, ypač geležies, vitamino B12, vitamino D, kalcio ir jodo kiekį.
5. Siekiant išvengti trūkumų:
   – taikykite tikslinę papildų vartojimo strategiją
   – įvairinkite augalinių baltymų šaltinius
   – naudokite maisto paruošimo metodus, gerinančius mineralų pasisavinimą

Mityba yra sistema – nepadrikas maisto produktų sąrašas

Bet dar noriu pabrėžti: mityba nėra vien produktų sąrašas. Tai dar ir tai, ką iš maisto gaminame, kada, kiek ir kaip valgome, ir kokį santykį turime su maistu bei savo kūnu.

Mityba yra sistema: ką, kada, kiek ir kaip valgome, mūsų rutina, emocijos ir santykis su maistu, mūsų individuali sveikata ir gyvenimo būdas. Be šio konteksto bet kurios gairės gali tapti dar viena problema. Taip pat svarbu suprasti, kad šios gairės nėra skirtos individualiam gydymui – tai populiacinio lygmens politika. Jos nėra skirtos asmenims, turintiems specifinių ligų ar individualių medicininių poreikių.

Ne blogiausia schema, tačiau per daug supaprastinta ir per mažai atsakinga. Ji tinkama edukaciniam postui, bet netinkama kaip reali gairė kiekvienam žmogui. Blogiausia tai, kad vizuali mitybos piramidė neatitinka, kas nurodyta gairėse, to pasekoje gali suklaidinti visuomenę.  Esminė problema – vėl kurstoma baimė maistui, ypač angliavandeniams, tarsi šiandieninėje eroje būtų pripažįstama, kad angliavandeniai yra blogis. Ar tai nėra dar vienas kraštutinumas? Juk žmogaus organizmui reikalingi baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai ir mineralinės medžiagos – visuma, o ne vienos maistinės grupės išaukštinimas. Bet puiku, kad grįžtame prie esminės žinutės – valgykime tikrą maistą!

JAV vyriausybės dokumentai, kuriuos gali peržiūrėti:

MITYBOS gaires 2025-2030 JAV

Dienos porcijų dydžiai

Mokslinis pagrindimas

Dietistė Raminta Bogušienė