Nacionalinės maisto kokybės sistemos apklausos rezultatai

Lietuviškumu ir kokybe išsiskiriantys pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminti (NKP) ir specialiu ženklu pažymėti produktai vis dar neužima deramos vietos ant vartotojų stalo. Todėl Žemės ūkio ministerijos iniciatyva KTU Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto tyrėjai bei jų partneriai VšĮ „Sveikatai palankus” atliko vartotojų ir gamintojų apklausą, siekdami nustatyti kokios priemonės galėtų paskatinti gamintojus jungtis į šią sistemą ir gaminti tikrai kokybiškus ir puikius produktus, bei išsiaiškinti, kas paskatintų vartotojus tokiems produktams teikti pirmenybę.

Apklausoje dalyvavo 195 gamintojai iš kurių 39 proc. ūkininkai, 38,5 proc. gamintojai ir 19 proc. prekybininkai. Likusieji 3,6 proc. apklaustųjų nepriklauso nei vienai iš anksčiau minėtų kategorijų. Dauguma apklaustųjų gamintojų šiuo metu yra NKP dalyviai (36,9 proc.) arba svarsto galimybę žemės ūkio arba maisto produktus sertifikuoti pagal NKP sistemą (31,8 proc.).

Taip pat apklausti ir 392 vartotojai iš kurių 79,3 proc. moterys, 20,7 proc. vyrai. Didžiojo dalis apklaustųjų vartotojų – vidutinio amžiaus asmenys. Jaunesni vartotojai, kuriems iki 25 metų sudarė vos 4, 6 proc. apklaustųjų, o vyresnieji, kuriems daugiau kaip 56 metai sudarė 9,9 proc.  Didesnė dalis apklaustųjų nurodė turintys aukštąjį išsilavinimą (64,5 proc.) bei gaunantys didesnes vidutines mėnesio pajamas nei 726 Eur.

Vartotojai vertina lietuviškumą

Tyrimo metu nustatyta, jog dauguma vartotojų kartą per savaitę ir dažniau perka šiuos žemės ūkio ir maisto produktus: šviežias daržoves, vaisius ar uogas, pieną ir jo produktus, mėsą,  paukštieną ir jų produktus, grūdų produktus, duoną, pyrago ir miltinės konditerijos gaminius bei kiaušinius. Rečiausiai, tik kartą per mėnesį ar rečiau, vartotojai perka medaus ir bičių produktus bei perdirbtų daržovių, vaisių ar uogų gaminius.

Rinkdamiesi vieną ar kitą žemės ūkio ar maisto produktą, vartotojai vadovaujasi tam tikrais kriterijais. Tyrimo metu buvo klausiama, kurie kriterijai jiems yra labai svarbūs. Net 70,7 proc. apklaustųjų vartotojų labai svarbiu kriterijumi įvardijo kokybę, 68,9 proc. – skonines savybes, 61,2 proc. – sveikumą ir maistingumą, 57, 9 proc. – natūralumą, 56,9 proc. –  pirmosios sudėtinės dalies svarbą bei 46,2 proc. – lietuviškumą.

Kokybe paženklinti gaminiai išsiskiria savo kokybe ir yra kontroliuojami nepriklausomos sertifikavimo įstaigos. Tyrimo metu bandyta išsiaiškinti, ar kokybės ženklinimo sistemos  vartotojams yra aiškios ir atpažįstamos.

Vartotojai geriausiai atpažįsta ekologiškų produktų ženklinimą.  Net 86 proc. apklaustų vartotojų žino Ekologinio žemės ūkio  ženklo ir 72,7 proc.  – ES ekologinio ženklo reikšmę. NKP ženklą taip pat atpažįsta dauguma vartotojų (86 proc.), tačiau net 33,2 proc. apklaustųjų jo reikšmės nežino. Pasiteiravus vartotojų, ar jie yra pirkę gaminius, kurie pažymėti NKP ženklu, paaiškėjo, jog dauguma tyrimo dalyvių arba jų nėra pirkę (19,9 proc.), arba nėra įsitikinę tuo (44,9 proc.). Vos 34,4 proc. apklaustųjų nurodė, jog bent kartą įsigijo tokių gaminių.

Kas paskatintų rinktis NKP ženklu pažymėtus gaminius? Net 74,7 proc. vartotojų tokius produktus skatintų rinktis sveikumas – mažesni cukraus, druskos, riebalų kiekiai, daugiau skaidulinių medžiagų ir/arba be maisto priedų. 69,9 proc. apklaustųjų rinktųsi tokius gaminius esant geram kainos ir kokybės santykiui. 61,2 proc.  apklaustųjų pirkimui įtakos turėtų  lietuviškumas – pagaminta Lietuvoje ir pagrindinės žaliavos lietuviškos.

Kodėl gamintojai nedrįsta sertifikuoti savo gaminių NKP sistemoje?

Tyrimo metu gamintojai vertino teiginius, susijusius su NKP sistema. Net 74,7 proc. apklaustųjų gamintojų mano, jog NKP ženklo viešinimas ir populiarinimas vartotojų tarpe yra nepakankamas. Taip pat daugiau kaip 68 proc. apklaustų gamintojų sutiko, jog NKP sistemos kriterijai jiems nėra aiškūs,  o finansinė parama NKP sistemos skatinimui yra nepakankama. Net 57, 1 proc. tyrime dalyvavusių gamintojų mano, jog NKP sertifikavimo sistema per daug biurokratiška, o 53,4 proc. įsitikinę – ši kokybės sistema gamintojui nekuria pridėtinės vertės. Taip pat net 41,1 proc. apklaustų gamintojų nesutiko su teiginiu, jog NKP ženklas rinkoje teikia privalumų, nes vartotojai šį ženklą sieja su didesne verte ir yra linkę mokėti brangiau.

Net 55,7 proc. gamintojų mano, jog NKP gaminių ženklinimas – netinkamas. Daugiau nei pusė apklaustųjų nemano, kad ženklas yra įsimenantis, aiškus, patraukiantis akį, skambus, tikslingas ar kuriantis pridėtinę vertę. Tyrimo metu gamintojai turėjo galimybę pateikti ir išsamesnius atsakymus. Vieni apklausos dalyviai akcentavo, jog dabartinis logotipas neturi aiškios žinutės, kiti pabrėžė, jog užsieniečiams toks ženklinimas yra visai nesuprantamas.

Norint ateityje parduotuvių lentynose matyti kuo daugiau NKP ženklu pažymėtų gaminių, svarbu išsiaiškinti, kas gamintojus paskatintų sertifikuoti savo gaminamus produktus NKP sistemoje.

Tyrimo metu išsiaiškinta, jog 80 proc. apklaustųjų gamintojų skatintų finansinė parama populiarinimui ir realizavimui Daugiau nei 78 proc. apklaustųjų mano, jog veiksminga skatinimo priemonė būtų finansinė parama gamybai ir NKP sistemos populiarumas tarp vartotojų. 72,8 proc. apklaustų gamintojų  paskatintų nesudėtinga sertifikavimo sistema.

MTTV projekto rėmėjas:

Patiko straipsnis – įvertink ir pasidalink juo su draugais ir artimaisiais! Turite mums klausimų? Rašykite komentarų skiltyje ir Jums atsakysime.

0 0 Balsavo
Patiko? Įvertinkite!
0 Komentarai(-ų)
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x