Lietuvoje užaugintos žuvys – kuo naudingos mūsų organizmui? Receptas

Vakar tvenkinyje – šiandien ant mūsų stalo? Taip, tai visiškai įmanoma! Dažnas lietuvis, įpratęs rinktis užšaldytas jūrines žuvis, pamiršta, kad šviežiausią ir sveikatai palankiausią produkciją galima rasti užaugintą Lietuvos tvenkiniuose. Kuo ypatinga tokia produkcija, kokią naudą mūsų organizmui ir aplinkai suteikia Lietuvoje užaugintos žuvys – paaiškina sveiko maisto technologė, portalo sveikataipalankus.lt įkūrėja Raminta Bogušienė.

Sveiko maisto technologė primena, kad nevartojant gyvūninės kilmės maisto produktų (mėsos, žuvų, pieno produktų, kiaušinių) organizmui gali trūkti pagrindinių maisto medžiagų, tuomet sumažėja apsauginės organizmo savybės, padidėja įvairių ligų bei sutrikimų atsiradimo rizika, todėl būtina valgyti įvairų ir augalinės, ir gyvūninės kilmės maistą.

Žuvies nauda organizmui

Lietuvos tvenkiniuose auginama net 21 žuvų rūšis, pasirinkimas platus ir turtingas, žuvys gausios vitaminų A, D bei Omega-3 grupės riebalų rūgščių. Būtent žuvų baltymai yra lengviau virškinami, žmogaus organizmas juos pasisavina kur kas efektyviau nei iš kitų maisto produktų.

 

Karpis

Karpiai puikiai visiems pažįstama, populiariausia tvenkiniuose auginama žuvų rūšis. Į Lietuvą buvo įvežti, manoma, XV a. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis gali užaugti iki 25 kg ir gyventi iki 50 metų. Maistui prekiniai karpiai užauginami per tris vasaras ir gali sverti 1,5 – 3,5 kg. Karpių mėsoje gausu Omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių. Suvalgius 150 g karpio gabalėlį, Omega-3 užteks net 2 dienoms! Suvalgę 200 g porciją gausite beveik 36 g baltymų. Karpių mėsa skani, sultinga, ne sausa, nekaloringa, labai tinkama vartoti vaikams, nėščiosioms, seneliams. O receptų gausybė tikriausiai lenkia bet kurią kitą žuvies rūšį. Pvz. Čekijoje sertifikuojama karpių auginimo technologija, kai trečiais metais karpiai šeriami vien tik grūdais ir išauginami su didesniu Omega-3 kiekiu. Patiekalai iš tokios žuvies yra įtraukiami į valgiaraščius gydymo ir reabilitacijos įstaigose du kartus per savaitę žmonėms, atgaunantiems jėgas, besigydantiems širdies kraujagyslių ligas.

 

 

 

 

 

Amūrai – karpinių šeimai priklausanti žuvis, išsiskiria balta mėsa. Amūrai gausūs Omega-3, B12, seleno, fosforo ir didžiulio kiekio baltymų. Šios žuvys yra kilusios iš Tolimųjų Rytų, gyvena ir upių sraunumose, yra itin stiprios, turi daug raumens, o tai reiškia – daug baltymų, amino rūgščių. Šias žuvis galima tiekti ir kaip karštus, ir kaip šaltų užkandžių patiekalus.

 

 

 

Plačiakatis

Plačiakakčiai – tai pati ekologiškiausia žuvis gamtoje, galima sakyti vegetarė, nes maitinasi filtruodama vandenį ir pagrindinis jos mitybos racionas – dumbliai. Plačiakaktis – nuostabi žuvis, savo maistinėmis savybėmis išsiskirianti iš kitų, nes prieš žiemą sukaupia nemažai riebalų, ir turtinga polinesočiosiomis Omega-3 rūgštimis. Mėsa labai švelni, balta. Iš stambesnių žuvų galima pasigaminti delikatesinę file, valgyti lengvai sūdytą kaip užkandį su duona ar trapučiais, dėti ant sumuštinukų, taip pat galima šią žuvį troškinti ar kepti.

 

 

 

Eršketas

Eršketai – nuo seniausių laikų garsėja kaip karališkoji žuvis, puošusi carų ir didikų stalą. Priklauso vidutinio riebumo žuvims. Pasižymi gausesniu kiekiu lengvai įsisavinamų baltymų. Jų mėsa balta, švelnaus skonio, ypač gardi, skoniu labai primenanti ungurių. Naudinga žinoti, kad eršketai neturi ašakų, nes yra archajinės kremzlinės žuvys, išlikusios iki mūsų dienų dar nuo dinozaurų laikų. Eršketai labai vertingi savo maistinėmis savybėmis. Suvalgę 200 gramų eršketo gausite 40,8 g baltymų. Eršketas taip pat gausus Omega-3 riebalų rūgščių. Žmogaus sveikatai labai svarbus eršketų kremzlėse esantis didelis kolageno kiekis. Jis  naudingas plaukų, nagų, kremzlių, sausgyslių atsinaujinimo procesams ir, žinoma, grožiui. Eršketų ikrai – pasaulyje pripažįstamas ir vertinamas delikatesas, taip pat naudojamas gaminant ypatingus jauninančius odą veido kremus.

 

Ungurys

Unguriai – tai riebiosios žuvys, gausios Omega-3 riebiųjų rūgščių, praturtinančių mūsų organizmą. Mėsa itin delikataus skonio. Unguriai pasižymi aukštu kaloringumu, todėl jų daug nesuvalgysi. 80-120 g ungurio gabaliukas tikrai suteiks sotumo jausmą, o dėl ypatingai gero, delikatesinio skonio jo norisi ir daugiau. Ungurių vartojimas maistui Europoje turi labai skirtingas tradicijas. Pvz. Olandijoje, kur tradiciškai vartojama daug ungurių, mėgstamiausi 120-150 gramų, Vokietijoje 250-400 gramų svorio rūkyti unguriukai, o Lietuvoje iš senų laikų – kuo didesni, tuo vertingesni. Tačiau laikai keičiasi ir Lietuvoje, prekyboje atsiranda ir savo pirkėją randa unguriai nuo 200 gramų svorio. Ungurius galima kepti ant žarijų, galima pagaminti labai skanius ungurio šašlykus, marinuotus svogūnuose ir kefyre, o tikra pamario žuvienė taip pat turi būti su unguriu.

Nors unguriai priklauso nykstančiai rūšiai, tačiau į prekybą vis daugiau jų atkeliauja išaugintų žuvininkystės įmonėse. Dalis Lietuvoje maistui auginamų ungurių (apie 15 %) paleidžiami atgal į gamtą siekiant atkurti ungurių populiaciją. Tai tikrai didelis kiekis ir net viršija natūralų ungurių populiacijos atsistatymą mūsų šalyje.

Lietuviška žuvis – gamtos tausojimui

Rinkdamasis Lietuvos tvenkiniuose užaugintas žuvis vartotojas tiesiogiai prisideda prie gamtos išsaugojimo. Lietuvos tvenkininės žuvininkystės ūkiai dalyvauja gamtos apsaugos programoje, rūpinasi geromis paukščių, roplių ir varliagyvių, žinduolių bei vabzdžių gyvenimo sąlygomis. Kadangi tvenkinių teritorijos uždaros, čia ramybę ir geras veisimosi sąlygas randa daug retų rūšių. Tvenkinių teritorijose palaikoma turtinga bioįvairovė, kuriamos ir palaikomos geros būklės buveinės, saugomi vertingi kraštovaizdžio elementai. Tvenkininė žuvininkystė – tai labiausiai artimas natūraliai aplinkai maisto gamybos būdas, kur santarvėje gyvena žmogus ir gamta. Žmogus gauna šviežiausius, aukščiausios kokybės maisto produktus  ir tuo pačiu užtikrina gamtos apsaugą.

Siūlome išbandyti nepaprastai skanų senovinį karpio troškinio su pastarnoku receptą 4 asmenims.  Daugiau receptų galite rasti www.sveikataipalankus.lt

 

Senovinis karpio troškinys su pastarnoku

 

Daug žuvies; daug baltymų; daug daržovių; mažiau druskos (iki 1 g/100 g); tausojantis; subalansuotas.

 

Jums reikės:

675 g karpio file su oda;

250 g pastarnoko;

265 g ekologiškų bulvių;

200 g ekologiškų morkų;

165 g ekologiškų svogūnų;

115 g saliero stiebo;

100 ml grietinėlės (35 proc. rieb.)

60 g poro;

50 g viso grūdo ekologiškų Spelta miltų;

50 g ekologiško sviesto;

10 g ekologiško česnako;

600 ml vandens;

šiek tiek ekologiško neraf. rapsų aliejaus| apkepimui;

žiupsnelio druskos;

juodųjų, baltųjų pipirų;

lauro lapų.

 

Gaminimo eiga:

  1. Karpio file supjaustome kvadratiniais gabaliukais, apvoliojame miltuose ir apkepiname įkaitintoje keptuvėje su trupučiu aliejaus iš abiejų pusių. Apkepiname vos po 1 min. iš kiekvienos pusės, iki galo žuvies iškepti nereikia.
  2. Stambiais gabaliukais supjaustome morkas bei bulves ir dedame į puodą.
  3. Ant daržovių dedame apkeptus karpio gabaliukus.
  4. Tuomet pastarnokus supjaustome kvadratėliais, salierą susmulkiname griežinėliais ir viską suberiame ant žuvies.
  5. Supjaustome svogūną, česnaką, porą, pakepiname su trupučiu aliejaus keptuvėje ir visą masę dedame į puodą ant troškinio viršaus. Beriame pipirus, druską.
  6. Galiausiai pilame verdančio vandens ir troškiname apie 40 min. Pabaigoje dedame sviesto ir įpilame grietinėlės. Skanaus!

 

 

Komentarų:

Įrašyti komentarą