Kreatinas šiandien tapo vienu populiariausių papildų sporto, sveikatingumo ir net „anti-aging“ pasaulyje. Socialiniuose tinkluose jis dažnai pristatomas beveik kaip universalus sprendimas: daugiau jėgos, daugiau raumenų, geresnė smegenų veikla, gražesnė kūno kompozicija, daugiau energijos. Bet kai papildas tampa mada, labai lengva pamesti svarbiausią klausimą: ar jo tikrai reikia konkrečiam žmogui, konkrečiame gyvenimo etape, su konkrečia sveikatos istorija?

Mano pačios santykis su kreatinu nėra teorinis. Aš jį esu išbandžiusi. Ir mano kūno reakcija nebuvo tokia, kokią dažnai žada reklamos: pajaučiau skysčių kaupimąsi, sunkumo jausmą, ne tą „gerą pilnumą“, apie kurį kalba sporto industrija, o labiau organizmo signalą, kad man tai netinka. Praktikoje taip pat matau klientų, kurie kreatiną vartoja ne savaitę ir ne mėnesį, o metus ar dvejus. Kai kurių jų tyrimuose atsiranda inkstų funkcijos rodiklių pokyčių. Ar galiu tiesiogiai pasakyti, kad tai sukėlė kreatinas? Ne. Tam reikėtų kontroliuotų laboratorinių sąlygų, pilnos anamnezės, vaistų, baltymų kiekio, skysčių vartojimo, fizinio krūvio, kūno masės, ligų ir kitų veiksnių analizės. Bet kaip specialistė negaliu ignoruoti pasikartojančio praktinio signalo: papildas, net jei laikomas saugiu daugumai sveikų žmonių, nėra automatiškai saugus kiekvienam.

Kas yra kreatinas?

Kreatinas – tai natūrali medžiaga, kurią mūsų organizmas pats pasigamina iš aminorūgščių. Daugiausia kreatino sukaupiama raumenyse, nes ten jo reikia energijai gaminti. Paprastai tariant, kreatinas padeda raumenims greičiau „pasikrauti energijos“ trumpam ir intensyviam fiziniam krūviui. Todėl jis dažniausiai siejamas ne su ilgų distancijų ištverme, o su:

• jėgos treniruotėmis, 
• sunkių svorių kilnojimu, 
• sprintu, 
• trumpais, intensyviais pratimais, 
• sportu, kuriame reikia staigios jėgos ir galios. 

Būtent dėl to kreatiną dažniausiai vartoja žmonės, siekiantys:

• didesnės jėgos, 
• greitesnio atsistatymo tarp intensyvių pratimų, 
• didesnės raumenų apimties, 
• geresnių sportinių rezultatų. 

Svarbu žinoti, kad kreatinas nėra vitaminas ar būtina maistinė medžiaga, kurios žmogus negalėtų gauti natūraliai. Organizmas jį gamina pats, o dalį jo gauname su maistu – daugiausia iš mėsos ir žuvies.

Moksliniuose tyrimuose daugiausia nagrinėta viena kreatino forma – kreatino monohidratas. Būtent ši forma yra geriausiai ištirta tiek saugumo, tiek veiksmingumo prasme. Todėl daugelis specialistų pabrėžia, kad įvairios reklamuojamos „naujos“, „stipresnės“ ar „geriau pasisavinamos“ kreatino formos dažnai neturi tiek mokslinių įrodymų, kiek paprastas kreatino monohidratas.

Ką kreatinas iš tiesų gali duoti?

Stipriausias kreatino argumentas – sportinis rezultatas. Europos maisto saugos tarnyba yra patvirtinusi sveikatingumo teiginį, kad 3 g kreatino per dieną gali padidinti fizinį pajėgumą atliekant pakartotinius trumpus, didelio intensyvumo pratimus. 

Kreatinas gali padėti norint padidinti:

1. jėgą ir galią;
2. gerinti pakartotinių intensyvių pratimų atlikimą;
3. padėti priaugti liesos kūno masės, kai derinamas su jėgos treniruotėmis;
4. kai kuriems žmonėms greičiau progresuoti sporte; 
5. vyresniems žmonėms, kartu su pasipriešinimo treniruotėmis, potencialiai palaikyti raumenų funkciją. 

Tačiau čia svarbu viena didelė žvaigždutė: kreatinas neveikia vietoje subalansuotos mitybos, miego, jėgos treniruočių, pakankamo baltymų kiekio, mikroelementų balanso ir bendros sveikatos priežiūros. Didžioji problema prasideda tada, kai žmogus pradeda tikėti, kad papildas gali kompensuoti gyvenimo būdą. Realybėje žmogaus savijautą, energiją, sportinius rezultatus, kūno kompoziciją ir net protinę būklę daug stipriau veikia miegas, stresas, mityba, fizinis aktyvumas, hormonų balansas ir nervų sistemos būsena. Todėl labai dažnai žmogus tikisi iš kreatino to, ką pirmiausia reikėtų susitvarkyti kasdieniuose įpročiuose. Jei žmogus miega 5 valandas, valgo chaotiškai, geria mažai vandens, turi sutrikusią gliukozės apykaitą, aukštą kraujospūdį ar inkstų rizikos veiksnių, kreatinas nėra sprendimas.

Kodėl žmonės jaučia „skysčių kaupimąsi“?

Vienas dažniausių kreatino poveikių – kūno masės padidėjimas pradžioje. Tai nebūtinai riebalai. Kreatinas didina vandens kiekį raumenų ląstelėse, todėl žmogus gali jausti pilnumą, paburkimą, sunkumą ar svorio šuolį. Naujesnėse apžvalgose pabrėžiama, kad trumpalaikis vandens sulaikymas yra vienas dažniausių pastebimų kreatino vartojimo efektų, ypač pradžioje arba naudojant didesnes dozes. 

Tai nereiškia, kad visiems tai pavojinga. Bet tai reiškia, kad žmogui, kuris jau linkęs į skysčio kaupimus, turi kraujospūdžio problemų, prastą limfos apytaką, hormoninių svyravimų, virškinimo jautrumą ar tiesiog blogai jaučiasi nuo papildomo „vandens kiekio“, kreatinas gali būti nemalonus ir nebūtinas.

Inkstai: kur baigiasi mitas ir prasideda atsargumas?

Čia svarbiausia dalis. Kreatinas dažnai kaltinamas inkstų pažeidimu. Ką rodo mokslas? Dauguma kontroliuotų tyrimų ir apžvalgų rodo, kad sveikiems žmonėms, vartojantiems rekomenduojamas kreatino dozes, nėra įtikinamų įrodymų, kad kreatinas pažeistų inkstų funkciją. Tačiau labai svarbu suprasti, kad dauguma tokių tyrimų atliekami kontroliuojamomis sąlygomis ir dažniausiai su sveikais žmonėmis, o realiame gyvenime situacija dažnai atrodo visai kitaip, daugelis turi tam tikrų sveikatos disbalansų, bei gyvena sveikatai nepalankų gyvenimo būdą.

2025 metų mokslininkų atlikta didelė tyrimų apžvalga nerado aiškių įrodymų, kad rekomenduojamomis dozėmis vartojamas kreatinas blogintų sveikų žmonių inkstų veiklą. Tarptautinės sporto mitybos draugijos pozicijoje taip pat teigiama, kad kreatino monohidratas yra vienas labiausiai ištirtų sporto papildų ir laikomas saugiu sveikiems asmenims,  jei vartojamas tinkamai. 

Bet čia yra labai svarbus „bet“. 

Kreatinas gali padidinti kreatinino kiekį kraujyje, nes kreatininas yra kreatino apykaitos produktas. Kreatininas dažnai naudojamas inkstų funkcijai vertinti, todėl jo padidėjimas gali atrodyti kaip inkstų pablogėjimas, nors nebūtinai reiškia tikrą inkstų pažeidimą. Todėl žmogui, vartojančiam kreatiną, inkstų funkcijos vertinimas vien pagal kreatininą gali būti klaidinantis. Gali reikėti bendrą šlapimo tyrimą, inkstų filtracijos rodiklius, baltymo kiekį šlapime bei bendrą žmogaus sveikatos būklę, savijautą, vartojamus papildus ir gyvenimo būdą.

Todėl mano praktinė išvada tokia: sakyti „kreatinas gadina inkstus“ visiems būtų per stipru ir moksliškai netikslu. Bet sakyti „kreatinas visiškai nekaltas ir visiems saugus“ taip pat būtų per drąsu. Jau vien tai, kad jo suvartojamas kiekis labai stipriai ribojamas ir turi būti kontroliuojamas, tai rodo, kad tai nėra eilinis maisto papildas ir kas tiksliai žino, kad pagal jūsų sveikatos būklę ir kūno konstituciją 3-5 g saugi dozė? Mokslas gali parodyti, kad tam tikrose grupėse reikšmingos žalos nenustatyta, tačiau tai nėra tas pats, kas absoliutus saugumas kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo sveikatos būklės, gyvenimo būdo ar individualaus jautrumo. Žmogus nėra statistinis vidurkis, todėl net jei didelė dalis žmonių kreatiną toleruoja gerai, visada lieka žmonių, kurių organizmas reaguoja visiškai kitaip.

Kam kreatino nerekomenduočiau be gydytojo priežiūros?

Kreatino nesiūlyčiau pradėti savarankiškai, jei žmogus:

• turi diagnozuotą inkstų ligą arba sumažėjusią inkstų filtracijos funkciją (rodiklį, parodantį, kaip gerai dirba inkstai); 
• turi baltymą ar kraują šlapime; 
• serga cukriniu diabetu, hipertenzija ar turi metabolinį sindromą; 
• vartoja inkstus galinčius veikti vaistus; 
• jau vartoja labai daug baltymų; 
• vartoja daug maisto papildų ir šiaip paskirta įvairiausių vaistų; 
• yra paauglys, nėščia ar žindanti moteris; 
• turi neaiškios kilmės skysčių kaupimus; 
• turi valgymo sutrikimų istoriją arba stiprų kūno kontrolės siekį; 
• kreatiną vartoja „nes visi vartoja“, be aiškaus tikslo. 

Mayo Clinic taip pat nurodo, kad sveikiems žmonėms rekomenduojamomis dozėmis kreatinas paprastai nėra siejamas su inkstų pažeidimu, tačiau žmonėms, turintiems inkstų sutrikimų, reikalingas atsargumas. 

Argumentai „už“ kreatiną

Kreatino naudai kalba tai, kad jis:

1. Yra vienas labiausiai ištirtų sporto papildų. 
2. Padeda raumenims greičiau atkurti energiją intensyvaus fizinio krūvio metu.
3. Gali pagerinti jėgos ir galios rezultatus. 
4. Gali padėti didinti liesą kūno masę, jei žmogus treniruojasi. 
5. Kreatino monohidratas yra nebrangus. 
6. Sveikiems žmonėms, vartojant įprastas dozes, tyrimai dažniausiai nerodo reikšmingos inkstų žalos. 

Argumentai „prieš“ arba bent jau „palaukime“

Kritinė pusė yra ne ta, kad kreatinas „blogis“. Kritinė pusė – kad jis dažnai vartojamas “per lengva ranka”.

Mano argumentai prieš kasdieninį kreatino vartojimą:

1. Ne visiems jo reikia. Jei žmogus nesportuoja jėgos sporto, neturi aiškaus tikslo, nesiekia specifinio rezultato, nauda gali būti minimali. 
2. Jis gali didinti kūno svorį dėl vandens. Kai kuriems tai nemalonu fiziškai ir psichologiškai. 
3. Jis gali apsunkinti laboratorinių tyrimų interpretaciją. Kreatinino padidėjimas nebūtinai reiškia inkstų pažeidimą, bet gali sukelti bereikalingą įtampą. 
4. Yra žmonių, kuriems jis netinka individualiai. Net jei populiacijos lygmeniu papildas saugus, individualus žmogus nėra statistinis vidurkis. 
5. Papildų kokybė skiriasi. Rizika kartais susijusi ne su pačiu kreatinu, o su užterštais, nekokybiškais maisto papildais. 
6. Jis gali skatinti „papildų kultūrą“, kai apeinami pagrindai. Žmogus ieško miltelių, nors jam pirmiausia reikia miego, normalaus valgymo, mažiau alkoholio, daugiau judėjimo ir geresnio streso valdymo. 
7. Ilgalaikiai duomenys apie įvairias rizikos grupes nėra tokie stiprūs kaip apie sveikus sportuojančius vyrus. 2025 m. apžvalgos pripažįsta, kad kreatinas, vartojamas tinkamai, dažniausiai saugus, bet specifinėms populiacijoms vis dar reikia daugiau tyrimų. 

Dozės: jei žmogus vis dėlto renkasi vartoti

Dažniausiai siūloma dozė – 3–5 g kreatino monohidrato per dieną. „Užkrovimo“ fazė, kai vartojama apie 20 g per dieną kelias dienas, nėra būtina ir dažniau sukelia virškinimo diskomfortą bei vandens sulaikymą. EFSA nurodo 3 g per dieną kaip kiekį, siejamą su patvirtintu poveikiu fiziniam pajėgumui. 

Jei žmogus vartoja, aš būčiau už konservatyvų modelį:

• tik kreatino monohidratas; 
• 3 g per dieną; 
• be „užkrovimo“ maximalaus kiekio; 
• pakankamai vandens; 
• stebėti savijautą, svorį, tinimus, kraujospūdį; 
• prieš vartojimą ir po 6–8 savaičių pasidaryti tyrimus, ypač jei yra rizikos veiksnių. 

Kokius tyrimus verta stebėti?

Jei žmogus planuoja vartoti kreatiną ilgiau, verta periodiškai pasitikrinti sveikatą ir stebėti, kaip organizmas reaguoja. Ypač svarbu įvertinti:

• inkstų veiklos rodiklius kraujo tyrimuose; 
• bendrą šlapimo tyrimą; 
• kraujospūdį; 
• cukraus ir cholesterolio rodiklius, jei yra medžiagų apykaitos sutrikimų rizika; 
• kūno svorio pokyčius, tinimą ar skysčių kaupimąsi; 
• bendrą savijautą ir organizmo reakciją į papildą. 

Vien tik „visi vartoja“ neturėtų būti priežastis ignoruoti savo kūno signalus ar reguliarius sveikatos tyrimus. Svarbu: tyrimus turi interpretuoti specialistas, žinodamas, kad žmogus vartoja kreatiną.

Mano pozicija

Aš nesu už tai, kad kreatinas būtų demonizuojamas. Bet esu prieš jo normalizavimą kaip kasdienio „sveikatingumo“ maisto papildo visiems.

Kreatinas gali būti naudingas sportuojančiam, sveikam žmogui, turinčiam aiškų tikslą, gerą mitybą, pakankamą skysčių vartojimą ir normalią inkstų funkciją. Tačiau jis nėra būtinas sveikatai. Jis nėra pagrindas gerai kūno kompozicijai. Jis nėra mitybos kokybės pakaitalas. Ir jis tikrai neturėtų būti pirmas papildas žmogui, kuris dar nesusitvarkė bazinių dalykų.

Mano praktikoje aš matau kitą realybę: žmonės dažnai pradeda nuo papildų, o ne nuo pagrindų. Jie vartoja kreatiną, bet valgo per mažai daržovių ir baltymų, geria per mažai vandens, per daug kavos, miega per trumpai, turi uždegiminius procesus, virškinimo sutrikimų, aukštą stresą, insulino rezistenciją ar inkstų rizikos veiksnių. Tokiam žmogui kreatinas gali būti ne pagalba, o dar vienas papildomas kintamasis sistemoje, kuri jau ir taip perkrauta.

Galutinė išvada

Kreatinas nėra nei stebuklingas, nei automatiškai pavojingas. Moksliškai stipriausias teiginys būtų toks: sveikiems žmonėms, vartojant rekomenduojamas kreatino monohidrato dozes, tyrimai dažniausiai nerodo reikšmingos inkstų žalos, o sportiniam pajėgumui jis gali būti naudingas. Tačiau individualioje praktikoje būtina matyti individualų žmogų, ne tik maisto papildą.

Mano, kaip mitybos ir sveikatos specialistės, pozicija: kreatinas gali turėti vietą, bet ne kaip mada, ne kaip „visi vartoja“, ne kaip greitas kelias į kūną, ir ne be atsakomybės. Pirmiausia – maistas, miegas, judėjimas, vanduo, sveikatos rodikliai. Tik tada – papildai. Ir tik tada, kai tikslas aiškus, rizikos įvertintos. Aš pati nors sportuoju 7 kartus per savaitę, tikrai intensyviai, bet sakau kreatininui “Ne”, mano kūnui šis maisto papildas papildoma apkrova, o ne nauda. 

Kreatinas ir moterys: apie ką beveik niekas nekalba

Didžioji dalis kreatino tyrimų dešimtmečius buvo atliekami su vyrais – dažniausiai jaunais, fiziškai aktyviais, sportuojančiais vyrais. Tai labai svarbu suprasti, nes tai reiškia, kad daugelis išvadų automatiškai buvo „perneštos“ moterims, nors moterų hormoninė sistema, skysčių balansas, geležies apykaita, cikliškumas ir jautrumas organizmo pokyčiams skiriasi.

Tačiau net ir čia labai svarbu nepamesti realybės. Socialiniuose tinkluose dažnai sukuriamas įspūdis, kad kreatinas moterims yra beveik būtinas gerai savijautai, kūno kompozicijai ar net hormonų balansui. Realybėje nei vienas papildas nepakeičia bazinių dalykų – kokybiško miego, subalansuotos mitybos, stabilios nervų sistemos, pakankamo judėjimo ir emocinės sveikatos.

Pastaraisiais metais atsiranda daugiau tyrimų apie kreatiną moterims, ir kai kurie jų rodo potencialią naudą jėgai, raumenų funkcijai ar net kognityvinei funkcijai tam tikrais gyvenimo etapais. Tačiau praktikoje moterys dažniau nei vyrai pastebi:

• skysčių kaupimąsi, 
• kūno svorio šuolį, 
• „išsipūtimo“ jausmą, 
• sunkumo pojūtį, 
• virškinimo diskomfortą, 
• emocinį nepasitenkinimą dėl kūno pokyčių. 

Ir čia yra labai svarbi psichologinė dalis, apie kurią beveik nekalbama: moteris gali objektyviai priaugti tik 1–2 kg vandens, tačiau subjektyviai tai gali labai paveikti savijautą, kūno suvokimą, net santykį su maistu. Todėl mane visada stebina agresyvus socialinių tinklų naratyvas: „visos moterys turi vartoti kreatiną“. Ne, neturi. Papildas nėra privalomas tam, kad moteris būtų stipri, sportiška, sveika ar graži.

Kreatino industrija: kai mokslas tampa marketingu

Čia reikia labai aiškiai atskirti du dalykus:

1. ką rodo moksliniai tyrimai, 
2. kaip tai pateikiama rinkodaroje. 

Mokslas dažnai sako:

• „gali padėti“, 
• „tam tikromis sąlygomis“, 
• „tam tikrose grupėse“, 
• „nedidelis ar vidutinis efektas“. 

Marketingas sako:

• „must-have“, 
• „visi turėtų vartoti“, 
• „be kreatino neaugs raumenys“, 
• „be kreatino nesportuoji efektyviai“. 

Tai – ne tas pats.

Šiandien papildų rinka yra milžiniška ekonomika. Kuo daugiau žmogus tiki, kad be papildų negali funkcionuoti, tuo didesnis vartojimas. Ir čia atsiranda pavojinga vieta: žmogus pradeda jaustis „nepakankamas“ be miltelių, kapsulių, kokteilių ir papildų rutinos.

Man, kaip specialistei, tai kelia didžiulį klausimą: ar mes mokome žmones būti sveikus, ar mokome juos būti nuolatiniais vartotojais?

Kreatinas natūralus, bet ne tas pats, kas gaunama su maistu ar sintetina mūsų organizmas?

Labai dažnas argumentas: „Bet kreatinas natūraliai yra organizme.“ Taip. Bet tai nereiškia, kad papildomas vartojimas visada neutralus.

Organizmas pats sintetina kreatiną kepenyse, inkstuose ir kasoje. Jo taip pat gauname su maistu – daugiausia iš mėsos ir žuvies. Tačiau papildų dozės dažnai gerokai viršija tai, ką žmogus natūraliai gautų iš maisto.

Ir čia svarbus principas: organizmas mėgsta balansą, ne kraštutinumus. Tai, kad medžiaga egzistuoja kūne, dar nereiškia, kad „kuo daugiau – tuo geriau“.

Tą patį galėtume pasakyti apie:

• geležį, 
• vitaminą A, 
• varį, 
• seleną, 
• net vandenį. 

Dozė ir kontekstas visada svarbu.

Kreatinas ir jauni žmonės

Tai viena jautriausių temų. Šiandien kreatiną vartoja ne tik profesionalūs sportininkai. Jį pradeda vartoti:

• paaugliai, 
• moksleiviai, 
• jauni vaikinai sporto klubuose, 
• merginos, siekiančios „fit“ kūno. 

Dažnai – be tyrimų.
Be specialistų.
Be aiškaus supratimo, ką jie daro.

Tarptautinės sporto organizacijos atsargiai vertina kreatino vartojimą nepilnamečiams, nes ilgalaikių duomenų šioje grupėje nėra tiek daug kaip suaugusiųjų populiacijoje. Be to, problema dažnai ne pats kreatinas, o visas elgesio modelis:

• dideli baltymų kiekiai, 
• energetiniai gėrimai, 
• miego trūkumas, 
• dehidratacija, 
• ekstremalus sportavimas, 
• spaudimas kūnui. 

Jaunas organizmas dar vystosi. Ir kai 15–17 metų žmogus pradeda gyventi „maisto papildų kultūros“ režimu, kyla klausimas: ar mes ugdome sveiką santykį su kūnu?

Kodėl kai kurie žmonės jaučiasi blogai nuo kreatino?

Tai labai individualu, bet galimi mechanizmai:

• skysčių pokyčiai, 
• virškinimo jautrumas, 
• per didelės dozės, 
• prasta produkto kokybė, 
• kitų papildų kombinacijos, 
• mažas vandens vartojimas, 
• jautri nervų sistema, 
• elektrolitų disbalansas. 

Yra žmonių, kurie sako: „Puikiai jaučiuosi.“

Ir yra žmonių, kurie sako:

• „tinstu“, 
• „jaučiu sunkumą“, 
• „skauda pilvą“, 
• „esu apsunkęs“, 
• „nepatinka savijauta“. 

Abi patirtys yra realios.

Didžiulė problema prasideda tada, kai žmogui sakoma:
„Tau tik atrodo.“
„Čia normalu.“
„Kentėk.“
„Reikia priprasti.“

Ne. Kūno signalų ignoravimas nėra biohackingas. Tai ryšio su savimi praradimas.

Ar galima pasiekti puikią formą be kreatino?

Absoliučiai taip. Ir tai labai svarbu pasakyti garsiai.

Didžioji dalis:

• geros kūno kompozicijos, 
• energijos, 
• metabolinės sveikatos, 
• raumenų tonuso, 
• ištvermės, 
• ilgaamžiškumo 

priklauso nuo:

• subalansuotos mitybos, 
• pakankamo baltymų kiekio, 
• jėgos treniruočių, 
• miego, 
• hormonų balanso, 
• streso valdymo, 
• kasdienio judėjimo. 

Ne nuo vieno papildo. Kartais žmogus tikisi iš kreatino to, ko iš tikrųjų reikia pasiimti iš gyvenimo būdo pokyčių.

Didžiausia problema su kreatino mada

Ne pats kreatinas. O tai, kad jis tapo:

• identitetu, 
• sporto kulto simboliu, 
• „rimto sportuojančio žmogaus“ ženklu,
• ir net “gulinčio ant sofos” privalomu maisto papildu. 

Ir jei žmogus jo nevartoja, jis kartais jaučiasi atsilikęs. Tai nėra sveikas santykis su sveikata.

• Sveikata nėra milteliai.
• Sveikata nėra baltyminis kokteilis.
• Sveikata nėra papildų lentyna.

Sveikata – tai organizmo gebėjimas funkcionuoti stabiliai, ramiai, be nuolatinės stimuliacijos ir kompensavimo.

Ką sakyčiau žmogui, kuris svarsto vartoti kreatiną?

Aš užduočiau klausimus:

• Kodėl nori vartoti? 
• Koks tikslas? 
• Ar jau sutvarkei mitybos ir gyvenimo būdo bazę? 
• Ar miegi? 
• Ar valgai pakankamai baltymų? 
• Ar geri pakankamai vandens? 
• Ar tavo tyrimai geri? 
• Ar turi polinkį į skysčių kaupimą? 
• Ar tau tikrai reikia papildomo kilogramo vandens? 
• Ar tu nori sveikatos, ar tik greitesnio vizualinio efekto? 

Ir tik tada svarstyčiau papildą.

Mano asmeninė išvada

Aš nesu prieš mokslą. Ir nesu prieš kreatiną kaip papildą. Aš esu prieš aklą vartojimą. Prieš papildų romantizavimą. Prieš „visi turi vartoti“ kultūrą. Prieš žmogaus atitolimą nuo savo kūno signalų. Nes tikra sveikata prasideda ne tada, kai žmogus nusiperka papildą. O tada, kai jis pradeda girdėti savo organizmą. Ir jei organizmas sako: „man tai netinka“ – kartais tai yra svarbiau už socialinių tinklų trendus, sporto industriją ar dar vieną „moksliškai pagrįstą“ reklamą. Aš pati nors sportuoju 7 kartus per savaitę, bet kreatinui sakau “Ne”, mano kūnui šis maisto papildas papildoma apkrova, o ne nauda.