gegužės, 5 2022 Istorinis karpio kelias iki mūsų stalo + Receptas

Apie karpio protėvį sazaną, augintą senovės graikų ir romėnų, pirmasis užsimena Aristotelis (384-322 m. pr. m. e.) bei Plinijus (23-79 m. m. e.). Daugelio mokslininkų nuomone, Kinijos tvenkininis karpis kilęs iš Kinijoje gyvenusio sazano prieš 2000-2500 metų, o europinis – iš Dunojaus sazano maždaug prieš 1000 metų. Kaip ir kada auginti karpius pradėjo lietuviai, ir kokios dabar yra populiariausios šios žuvies auginimo ir gaminimo tradicijos apžvelgia portalas sveikataipalankus.lt.

Kaip atskira žemės ūkio šaka karpininkystė imta traktuoti jau 5 a. prieš mūsų erą Kinijos traktuose, o Europoje 13 a. karpiai aktyviai jau buvo auginami Čekijoje, o 14 a. antroje pusėje galima buvo rasti net keletą stambių karpių ūkių ir kitose Vakarų Europos šalyse. 15 a. karpiai jau buvo auginami Ukrainoje, o 16 a. juos pradėta veisti Anglijoje, Danijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Vengrijoje ir Rusijoje, 1880 metais karpiai įvežti į Šiaurės Ameriką ir Kanadą. 19 a. pabaigoje karpius pradėta auginti ir Japonijoje. Serbijoje karpius taip pat pradėta auginti 19 a. (1860 m.) – juos atsivežė iš Vengrijos.

Lietuvoje karpininkystė turi gilias tradicijas. Pirmieji karpiai buvo įvežti iš Lenkijos: jau dvidešimtojo amžiaus pradžioje dauguma stambesnių dvarininkų bei ūkininkų turėjo tvenkinius, kuriuose augino karpius. Labiausiai prie pačių karpių plitimo Europoje (o taip pat ir Lietuvoje) prisidėjo vienuolynai. Karpiai tapo puikia alternatyva mėsai pasninko dienomis, o žydų dėka turime vieną populiariausių karpio paruošimo būdų – įdarytą karpį.

XIX amžiuje karpių veisimu jau užsiėmė ūkiai Vilniaus krašte ir Žemaitijoje, mailių gabendavo iš Vokietijos ir Čekijos, o pati karpininkystės šaka buvo labai pažengusi. Prieškarinėje Lietuvoje jau nemažai dėmesio skyrė ir jų veislininkystei, žuvininkai ėmė nerštui keistis gražiausiais, geriausiai augančiais karpių patinais, taip pat į Lietuvą imta vežti karpių jauniklius iš Čekijos, Jugoslavijos, tai padėjo stambesniuose tvenkinių ūkiuose ilgainiui suformuoti vertingas veislines karpių bandas.

Prieškarinėje Lietuvoje populiariausiais tapo veidrodiniai karpiai, tačiau karo ir pokario metu nemažai tvenkinių ūkių buvo sugriauti, todėl senosios veislinių karpių bandos buvo sunaikintos ar sumaišytos – karpių žuvininkystę reikėjo vystyti iš naujo. Nuo 1958 m. Lietuvoje paplito neselekciniai karpių-sazanų hibridai, į Lietuvą atvežti iš Rusijos, Baltarusijos, Latvijos, įsivyravo pramoninės hibridizacijos vajus, ir, kaip teigia šaltiniai, tik Bubių žuvininkystės ūkyje (dabar AB „Šventjonis“) buvo atrasta karpių banda, kuri pokario metais išvengė karpių ūkiuose paplitusios nekontroliuojamos hibridizacijos neigiamos įtakos. Šios veislinės karpių bandos genofondas naudojamas dabartiniuose veislininkystės ir selekcijos darbuose. Jau 1967 m. buvo suprojektuotas ir pradėtas statyti specializuotas karpių veislinis tvenkinių ūkis Prienų rajone, nuo to laiko Šilavote vykdomi karpių selekcijos darbai. Iki mūsų dienų ir dabar pagrindiniai reikalavimai keliami kultivuojamų karpių augimo tempams ir jų būklei – paklausiais tapo veidrodiniai, mažai žvynuoti, kompaktiško eksterjero karpiai. Taip pat, šalies mokslininkai kartu su Čekijos Bohemijos universitetu tęsė lietuviškos karpių veislės – Šilavoto karpių, gebančių puikiai prisitaikyti ir sparčiai augti net ir atšiauriausiomis Lietuvos gamtinėmis sąlygomis ir turinčių atsparumą daugeliui ligų, kūrimą. 2010m. Šilavoto karpiui suteiktas valstybės pripažinimas.

Šiuo metu nerasime nei vieno lietuvio, kuris nuo seniausių laikų būtent karpių neprisimintų kaip didžiausios šventinio stalo puošmenos ir būtino patiekalo, ir būtent jiems pirmenybės neteiktų iki šiol. Karpių populiarumas nemažas ir visoje Europos Sąjungoje, kasmet jų užauginama už maždaug 140 mln. eurų, daugiausiai Čekijoje ir Lenkijoje, Vokietijoje. Lietuva karpių kasmet užaugina mažiau nei 4 tūkstančius tonų, tai sudaro po vieną 1,5 kg karpį vienam Lietuvos gyventojui.

Karpiai Lietuvoje parduodami 1,5-3 kg svorio, nes būtent tokio dydžio žuvies savybės (maistinės ir kulinarinės ) yra geriausios. Ši žuvis gali žmogaus organizmą praturtinti Omega-3, fosforu, selenu ir kitais mikroelementais. Karpis savo maistine verte nenusileidžia lašišai, jame gausu vitamino A, D. Jis puikus baltymų šaltinis, nekaloringas, tačiau pakankamai sotus. Žmogaus organizmas puikiai įsisavina šios žuvies medžiagas, o pagaminti jį yra labai paprasta ir nesudėtinga. Ko gero, nemažai populiarumo karpis sulaukia būtent dėl savo skoninių savybių – žuvis bus puiki troškinta, virta, garinta, kepta, įdaryta, vytinta. Per šimtus metų gausu išlikusių unikalių karpio ruošimo receptų visoje Europoje. Vienos tautos itin mėgsta karpio žuvies maltinukus, kitos įdarytus karpius, trečios renkasi troškinti karpius su sezoninėmis daržovėmis, gardinti pieno produktų padažais ir kita.

Receptas sveiko maisto technologės Ramintos Bogušienės: Orkaitėje keptas karpis kokosų ir pomidorų kremo padaže

Karpiui reikės:

2,5 kg šviežio karpio;

700 g ekologiško pomidorų padažo;

800 g kokosų kremo (25 proc.) ;

80 g džiovintų pomidorų aliejuje;

1 vnt. ekologiško česnako galvutės;

1 vnt. ekologiškos citrinos;

32 g džiovintų česnako granulių;

šiek tiek šviežių petražolių;

žiupsnelio druskos, juodųjų pipirų;

šiek tiek žuvies prieskonių.

obuolių acto| žuvies išmirkymui.

Gaminimo eiga

1. Karpį išdarinėjame. Išmirkome dvi valandas obuolių acte ir dar kartą perplauname.
2. Visą žuvį iš išorės ir vidaus apibarstome česnako granulėmis, žuvies prieskoniais, druska, o galiausiai apipilame skysčiu nuo džiovintų pomidorų.
3. Dedame į kepimo skardą ir į įkaitintą 220 laipsnių temperatūros orkaitę 10-15 min. pirminiam apkepimui.
4. Kol kepa karpis pasiruošiame padažą. Susmulkiname džiovintus pomidorus, dedame pomidorų tyrę, dedame kokosų kremą ir išmaišome viską iki vientisos masės.
5. Į paruoštą padažą dedame smulkiai supjaustytas šviežias petražoles, šiek tiek druskos, pipirų ir dar kartą permaišome.
6. Kai karpis apkepa į skardą pilame padažą (padažo galite naudoti tik puse, tiek tikrai pakaks). Šalia ir į vidų dedame nuluptą tačiau nesmulkintą česnaką. Citrinas supjaustome griežinėliais ir dedame šalia skardoje.
7. Troškinsime 180 laipsnių temperatūros orkaitėje apie 30 – 40 min kol temperatūra karpio viduje pasieks 75 laipsnius.

Patiko straipsnis – įvertink ir pasidalink juo su draugais ir artimaisiais! Turite mums klausimų? Rašykite komentarų skiltyje ir Jums atsakysime.