Gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit: keto dieta – mitai ir tiesa

Gydytoja dietologė, medicinos mokslų daktarė Rūta Petereit išsamiai atsako apie šiuo laikmečiu populiariąją dietą tai, ką turi žinoti kiekvienas.

– Populiarioji keto dieta – privalumai ir trūkumai. Kodėl daugelis žavisi šiuo mitybos būdu? O specialistai skambina pavojaus varpais? 

Šiomis dienomis ketogeninė dieta yra labai populiari, tačiau įprastai ji skiriama esant vaistams atspariai epilepsijos formai, kai nėra teigiamos priepuolių dinamikos taikant gydymą. Yra keturios ketogeninės dietos (KD) rūšys, kurių terapinis veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais: klasikinė ketogeninė dieta (KKD), vidutinio ilgio grandinių trigliceridų (angl. medium chain triglycerides, MCT) dieta, modifikuota Atkinsono dieta (MAD), žemo glikeminio indekso dieta (ŽGID). Pradėjus taikyti dietą, tyrimai ir stebėsena atliekami po 1, 3, 6 mėn., vėliau – kas 6 mėn. Dietos pirminis veiksmingumas vertinamas praėjus 3 mėn. Jei dieta neveiksminga (priepuoliai nesumažėja iki < 50 proc.), ji nutraukiama. Jei dieta veiksminga (priepuolių skaičius < 50 proc., sumažėjęs vaistų vartojimas), ji tęsiama 2–3 metus ir pakartotinai vertinamas jos veiksmingumas. Jei epilepsijos priepuoliai išnyksta, dieta palaipsniui nutraukiama. Dietos įvedimo pradžioje kasdien turi būti stebimas gliukozės ir ketonų kiekis kraujyje (rečiau šlapime), tačiau nebūtina paimti mėginių tuo pačiu metu.

Dieta taip pat gali sukelti ūminių arba lėtinių komplikacijų, dėl kurių pacientai turi būti periodiškai tikrinami. Virškinamojo trakto sutrikimai (vėmimas, pykinimas, viduriavimas (dažniau skiriant MCT dietą), vidurių užkietėjimas arba diskomfortas pilve) dažnai pasireiškia taikant ketogeninę dietą.

Taip pat dažna komplikacija yra hiperlipidemija, tai trigliceridų, bendrojo cholesterolio ir (arba) mažo tankio lipoproteinų kiekio padidėjimas, dažniausiai stebimas pirmaisiais mėnesiais po dietos paskyrimo. Paprastai pokyčiai normalizuojasi per vienus metus nuo dietos taikymo pradžios. Pokyčius bandoma koreguoti keičiant dietos sudėtį. Koreguojami riebalų rūgščių santykiai: mažinamas sočiųjų riebalų ir didinamas nesočiųjų riebalų kiekis.

Dėl skurdaus maisto raciono (mažo kiekio vaisių, daržovių, viso grūdo produktų ir produktų, turinčių kalcio) ir pakitusio maistinių medžiagų poreikio, gali susidaryti maistinių medžiagų trūkumas. Todėl tikslinga papildomai skirti polivitaminus ir mineralus, įskaitant seleną. Kitų maistinių medžiagų, ypač karnitino, geležies, cinko, magnio, fosforo, vario, skyrimas turėtų būti sprendžiamas individualiai. Ši dieta gali būti skiriama tik su gydytojo priežiūra.

– Ar gali keto dieta padėti sulieknėti? Jei ne, kas geriausiai padeda išlaikyti normalų kūno svorį ar sumažinti viršsvorį?

Šiuo metu atliekami tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti ketogeninės dietos veiksmingumą gydant įvairius sutrikimus suaugusiesiems, pavyzdžiui: Alzheimerio ligą, Parkinsono ligą, amiotrofinę šoninę sklerozę, autizmo spektro sutrikimus, depresiją, migreną, narkolepsiją, smegenų pažeidimus, širdies išemiją, kai kurių rūšių navikus, antrojo tipo cukrinį diabetą, policistinį kiaušidžių sindromą ir bipolinį sutrikimą.

Daugelis apžvalginių straipsnių pažymi keletą tyrimų trūkumų – pirma, sunku apibendrinti atliktų tyrimų rezultatus, nes tyrimuose naudojamos skirtingos KD metodikos, todėl rekomenduoti tinkamiausią variantą kiekvienai patologijai yra sudėtinga. Antra, neatliekami didelės apimties kontroliuojami tyrimai. Daugeliu atvejų nustatoma, kad dieta yra priimtina skirti suaugusiesiems, bet neįrodoma tiksli nauda. Trečia, kol kas tyrimais nustatomas tik trumpalaikis KD poveikis, daugeliu atvejų teigiamas, bet kol kas nėra duomenų apie ilgalaikį poveikį ir galimas šalutines reakcijas, nes pagrindinis susidomėjimas šia dieta stebimas per pastaruosius metus.

Norint sumažinti kūno svorį žmonės ieško lengvų kelių. Labai dažnai antsvoriui sumažinti yra taikoma ketogeninė dieta. Taip, tikrai svoris sumažės, tačiau ar ilgam? Prieš laikantis kiekvienos dietos rekomenduoju savęs paklausti, kiek laiko galėsiu tai daryti. Kūno svorio sėkmingas mažinimas bus ilgalaikis jeigu laikysimės tam tikrų sveikatai palankių taisyklių visą gyvenimą. Taigi, tik mūsų teisingos pastangos mokantis visavertės subalansuotos mitybos ir mitybos įpročių pasikeitimas yra sėkmės raktas pasiekti ir išlaikyti savo trokštamą svorį. Ilgalaikis svorio palaikymas yra tiesiogiai susijęs su subalansuotu pagrindinių maisto medžiagų suvartojimu ir taisyklingais mitybos įpročiais.

Gydytojos dietologės Rūtos Petereit lengvai įgyvendinami patarimai:

  1. Valgyti 3 pagrindinius valgymus (įskaitant pusryčius) ir 1–2 užkandžius per dieną priklausomai nuo dienotvarkės, įpročių ir t.t.

  2. Valgyti lėtai, ilgiau nei 10 min., gerai sukramtyti maistą.

  3. Pasirinkti maistą mažomis porcijomis, kurias galima sutalpinti į delną.

  4. Suvalgyti ne mažiau 60 g baltymų per dieną (bent 2-3 kartus per dieną rinktis baltyminius maisto produktus – mėsą, žuvį, pieno produktus, kiaušinius, ankštines daržoves, riešutus). Baltymai labai svarbūs ne tik išlaikant kūno svorį, bet jie suteikia sotumą ir mažina potraukį saldumynams.

  5. Vengti saldumynų, tai yra žinoti kokie saldumynai yra galimi bei kada ir kokiais kiekiais jų galima suvalgyti, kad nejaustume kaltės.

  6. Rinktis ne per liesus maisto produktus, bet ir neriebiausius, nepamiršti, kad mūsų organizmui riebalai yra būtini.

  7. Gerti nekaloringus gėrimus (vandens ne mažiau 6 stiklines per dieną).

  8. Vengti valgyti ir gerti tuo pačiu metu. Geriausia atsigerti 15-20 min prieš valgį.

  9. Būti fiziškai aktyviems kiekvieną dieną.

  10. Užsirašyti ką valgote ar geriate. Tai padės save kontroliuoti ir grįžti prie įprastinio režimo.

  11. Registruoti savo kūno svorį bent kartą per mėnesį, bet ne dažniau nei kartą per savaitę.

Svarbiausia – reikia ugdyti gerus sveikatos, darbo ir fizinės formos įpročius. Norėdami būti puikios fizinės ir psichinės sveikatos, kiekvieną dieną turėtume daryti tam tikrus dalykus, kurie padeda gyventi ilgai ir laimingai. Tad Jūsų uždavinys – ugdyti sveikos gyvensenos įpročius ir juos kartoti tol, kol jie taps Jūsų gyvenimo dalimi.

– Ar gali keto dieta gydyti II tipo cukrinį diabetą? Ar apskritai II tipo diabetas gali būti išgydomas? Jei taip, kokia mityba turi būti taikoma? 

Individualiais atvejais su gydytojo priežiūra gali būti taikoma mažai angliavandenių turinti dieta. Visgi, nėra įrodymų, kad mažai angliavandenių turinti dieta užkirstų kelią I tipo CD ligos pradžiai. II tipo cukriniui diabetui mažai angliavandenių turinčių dietų ilgalaikis laikymasis yra problema, reikia stebėti mažo tankio lipoproteinų kiekį kraujyje. Jeigu laikomasi su gydytojo priežiūra, tai gali būti naudinga svorio mažinimui ir glikemijos kontrolei. Taip pat gali pagerinti medžiagų apykaitos kontrolę. Labai svarbu yra skaidulinės medžiagos, kurios naudingos visam mūsų organizmui. Būtina įvertinti ne tik angliavandenių kiekį, bet ir tipą.

Dieta ir fizinis aktyvumas yra gyvybiškai svarbūs sergant CD – sveikatai ir glikemijos kontrolei. Mažai angliavandenių ir ketogeninė dieta gali būti veiksmingos sergantiems nutukimu ir II tipo CD, nors tai nėra vienintelis tokių pacientų maitinimosi būdas. Bet kokia dieta turi  būti pritaikyta individualiai ir tik su gydytojo priežiūra. Šių dietų taikymas I tipo CD sergantiems vis dar yra prieštaringas ir jų ilgalaikis saugumas neįrodytas. Klinikiniuose tyrimuose nustatyta, kad sergant II tipo cukriniu diabetu, sumažinus perdirbtų angliavandenių ir cukraus vartojimą, stebimas ne tik svorio sumažėjimas, bet glikuoto hemoglobino teigiamas efektas.

Reikia nepamiršti ir fizinio aktyvumo reikšmės. Įtariant prediabetą rekomenduojama 60 min/d vidutinis fizinis aktyvumas arba intensyvus fizinis krūvis mažiausiai 3 k/sav. Sergant CD rekomenduojamas vidutinis intensyvumas 150 min/sav., mažiausiai tris dienas per savaitę, bet ne daugiau kaip dvi dienas iš eilės be veiklos. Intensyvesnės, bet trumpesnės treniruotės 75 min. gali būti efektyvesnės jaunesniems ir fiziškai pasirengusiems asmenims. Keisti elgesį turi visi suaugę sergantys II tipo CD, kasdien turi mažinti sėdėjimo laiką. Lankstumo, pusiausvyros treniruotės rekomenduojamos 2-3 k/sav. vyresnio amžiaus žmonėms.

– Ar gali keto dieta būti prevencija širdies kraujagyslių ligoms (ŠKL)? Jei ne, kokia mityba padeda išvengti ŠKL? 

Maisto energetinė vertė turi atitikti organizmo energijos sunaudojimą. Šis dėsnis dažnai pažeidžiamas. Kiekvienas save mylintis žmogus turi rūpintis savimi ir savo subalansuotu visaverčiu maisto racionu. Labai svarbūs mūsų organizmui yra gerieji riebalai, ypatingai omega-3. Suaugusiems sviesto dienos norma – arbatinis šaukštelis, tačiau dar geriau įprasti ant duonos vietoj sviesto tepti avokado ar užpilti alyvuogių aliejaus. Mums trūksta mononesočiųjų riebalų, kurių būtent ir yra alyvuogių aliejuje bei avokade. Taip pat reikia polinesočiųjų riebalų (omega-3 ir omega-6). Omega-6 mes gauname iš maisto pakankamai, o omega-3 šaltinis – riebiosios jūrų žuvys ir linų sėmenų aliejus. Kiekvienam suaugusiam žmogui, net paaugliui nuo 14 metų, per dieną rekomenduojama suvalgyti du valgomus šaukštus alyvuogių arba linų sėmenų aliejaus. Omega-3 riebalai palaiko širdies funkciją, skystina kraują, sumažina insulto bei kraujagyslių ligų riziką bei turi įtakos lėtinių ligų profilaktikai (įvairioms stuburo ligoms). Šie riebalai padeda sukoncentruoti dėmesį, todėl jie itin svarbūs mokinių organizmui. Vyresniame amžiuje svarbu juos vartoti, nes gerina atmintį, greitina informacijos perdavimo procesus, mažina degeneracinius procesus. Taip pat gerina nuotaiką ir mažina širdies ritmo sutrikimų pavojų. EPA ir DHA riebiųjų rūgščių šaltinis yra riebiosios jūrų žuvys, o Alfa linoleno rūgštis- augaliniuose produktuose – linų ir kanapių sėklose, graikiniuose riešutuose. Šios riebiosios rūgštys  ne tik slopina uždegimą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, bet ir padeda sukoncentruoti dėmesį, mokytis. Tad norint gerai jaustis ir sumažinti širdies ligų riziką, verta gauti omega-3 riebalų ir iš gyvūninės, ir  iš augalinės kilmės produktų.

– Ar keto dieta apsaugo nuo onkologinių susirgimų?  Jei ne, kokia mityba prevenciškai turėtų būti taikoma? 

Europos Onkologinio Paciento Mitybos Rekomendacijos, kurios apima visus statistiškai patikimus mokslinius tyrimus ir garsiausių mitybos specialistų nuomonę teigia, kad argumentas, jog įprastas kiekis maistinių medžiagų „maitina auglį“, yra nepagrįstas klinikiniais tyrimais ir neturėtų būti naudojamas siekiant apriboti, sumažinti ar nutraukti maitinimą.

Onkologine liga sergančiam žmogui reikia visų maisto medžiagų, nes nepriklausomai nuo to, ar pacientas badaus, ar ne, greitai besidauginančios vėžio ląstelės vis tiek sunaudos tiek pat medžiagų savo augimui. Tačiau, paties paciento išsekimo atveju, nebelieka reikalingų maisto medžiagų sveikosioms kūno ląstelėms funkcionuoti ar atsistatyti. Onkologinio proceso gydymo metu, kuomet taikoma įvairi terapija, ir taip jau vyrauja nenoras valgyti, ankstyvas sotumo jausmas, pasikeitęs skonių ir kvapų pojūtis, pašaliniai reiškiniai (pykinimas, vėmimas, skausmas), silpnumas, tad apie kokias dar ribojančias dietas šiuo laikotarpiu galime kalbėti, kai svarbiausia rekomendacija – valgyti!

Mitybos terapija – tai gydymo būdas, apimantis paciento mitybos būklės, energijos, baltymų, elektrolitų, vitaminų, mikroelementų ir vandens poreikio įvertinimą, mitybos  užtikrinimą, siekiant pagerinti arba išlaikyti esamą paciento mitybos būklę ir (arba) užtikrinti tinkamą gydymo eigą, pagerinti organizmo funkcijas ir pagreitinti paciento pasveikimą.

Pagrindiniai gydomosios mitybos terapijos tikslai onkologinio paciento gydymo laikotarpiu yra išlaikyti esamą svorį bei aprūpinti organizmą svarbiausiomis maisto medžiagomis: baltymais, riebalais, omega-3 r.r, vitaminais, mikroelementais. Labai svarbus natūralių riebalų šaltinis – žuvų taukai, savo sudėtyje turintis daug omega-3 r.r. (ypač EPA). Tyrimais įrodyta, kad pacientai, kurie chemoterapijos metu gauna 2 g omega-3 r.r.(EPA) iš žuvų taukų, daug lengviau pakelia chemoterapiją: didesnis chemoterapijos ciklų skaičius, dažniau pabaigia visus paskirtus chemoterapijos ciklus, geriau toleruoja paskirtą gydymą, turi mažiau pašalinių reiškinių, pati chemoterapija yra efektyvesnė.

Jei visų reikalingų medžiagų neįmanoma gauti su įprastu maistu, yra skiriamas medicininės paskirties gėrimas Supportan, kuris yra pritaikytas būtent vėžiu sergančių pacientų medžiagų apykaitos pokyčiams. Gydomąją mitybą jau reikia skirti kai pacientas suvalgo 50-75 % savo prieš diagnozę įprastos porcijos.

Reikia nepamiršti, kad mitybos nepakankamumas yra liga, kuri vystosi, kuomet organizmas nepakankamai aprūpinamas maisto medžiagomis (baltymais, riebalais, angliavandeniais) ir energijos kiekiu. Tai dažna liga tarp onkologinių pacientų. Įvairių šaltinių duomenimis, net iki 80 % vėžiu sergančių pacientų nepakanka su maistu gaunamų maistinių medžiagų. Už šių grėsmingų skaičių slepiasi ir kitas neraminantis faktas – apie 30 % pacientų gali tiesiog nepakelti skiriamo terapinio gydymo dėl bendro organizmo išsekimo.

Pacientas ar jo artimieji turėtų susirūpinti ir atkreipti dėmesį į mitybą, kai svoris pradeda mažėti be objektyvių priežasčių (nesilaikant dietos, neatsisakius kai kurių maisto produktų, nepadidinus fizinio krūvio). Reikia sunerimti, kai 3 mėnesių laikotarpyje svoris sumažėja bent 5% (pvz.: 70 kg sveriantis žmogus per 3 mėnesius neteko 4 kg). Kitas mitybos nepakankamumo signalas – suvalgoma mažiau maisto. Pvz.: paskutines 5 dienas suvalgoma tik pusė porcijos, palyginus ją su porcijos dydžiu prieš sutrinkant mitybai.

– Kodėl mitybos nepakankamumas yra pavojingas būtent onkologine liga sergančiam pacientui?

Blogiausia yra tai, jog trūkstant maistinių medžiagų (ypač baltymų ir riebalų) blogėja priešvėžinio gydymo efektyvumas ir išgyvenamumas. Taip pat, didėja chemoterapijos toksiškumas, netoleruojama reikalinga vaistų ar spindulinės terapijos dozė. Organizme trūkstant baltymų mažėja ir naujų organizmo baltymų gamyba, dėl ko silpnėja imuninė funkcija, sutrinka kraujo komponentų atsistatymas, silpnėja vaistų efektyvumas, blogai gyja pooperacinės žaizdos. Visa tai įtakoja prastesnę gyvenimo kokybę, atsiranda nuovargis, nerimas, galop prarandamas ir noras pasveikti.

Prie mitybos nepakankamumo išsivystymo prisideda ir fiziologinės priežastys, kai sergančiam onkologine liga žmogui paprasčiausiai nėra apetito, jam sunku ryti ar yra sudėtinga valgyti dėl kamuojančių skausmų, nuolatinio pykinimo ar viduriavimo. Įvairių tyrimų duomenimis, net apie 50 % pacientų nebaigia chemoterapijos gydymo kurso, nes dėl mitybos nepakankamumo labai suprastėja chemoterapijos toleravimas, o jos šalutinis poveikis tampa pacientui sunkiai ištveriamas.

– Kokia dieta geriausiai apsaugo žmogų nuo lėtinių neinfekcinių ligų? Ir ką daryti jau sergant?

Ne tik mityba, bet ir pats gyvenimo būdas lemia lėtinių ligų riziką. Reikia įsisąmoninti, jeigu mes kasdien nesilaikome anksčiau minėto baltymų, riebalų ir angliavandenių santykio, negauname jų pakankamai, tokios mitybos klaidos neišryškėja čia ir dabar. Jos pasireiškia lėtinėmis ligomis maždaug po 10–15 netaisyklingai gyventų gyvenimo metų. Svarbus yra ne tik tinkamas, subalansuotas visavertės mitybos sudėtinių dalių santykis, bet ir atitinkamas fizinis krūvis. Daugelis turbūt žino kasdienę fizinio aktyvumo normą – nužingsniuoti 10 tūkst. žingsnių arba kasdien bent pusvalandį aktyviau pajudėti. Taip pat, būtina atsižvelgti ir į miego kokybę bei streso valdymą. Žmogaus organizmas kasdien patiria daug streso, todėl nuo mažų dienų – pradedant net nuo kūdikystės iki pensinio amžiaus turime išmokti valdyti stresą ir siekti geros miego kokybės. Poilsis, kokybiškas naktinis miegas yra labai svarbus mūsų sveikatai. Būna situacijų, kai jaunuoliai lyg ir tinkamai ilsisi, sportuoja, palaiko fizinę būklę, bet netaisyklingai maitinasi. Dėl to gali pasireikšti rimtų sveikatos problemų, sutrikti endokrininė funkcija, lytinių hormonų pusiausvyra ir kt. Tad iš savo patirties galiu teigti, kad visi gyvenimo būdo komponentai turi būti suderinti, subalansuoti ir veikti kartu.

 

Patiko straipsnis – įvertink ir pasidalink juo su draugais ir artimaisiais! Turite mums klausimų? Rašykite komentarų skiltyje ir Jums atsakysime.

5 1 Balsavo
Patiko? Įvertinkite!
0 Komentarai(-ų)
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x