spalio, 28 2022 Geroji patirtis darželyje – ekologiški maisto produktai vaikų maitinime – ko reikia, kad būtų dar geriau?

Apie vaikų mitybą ugdymo įstaigose galima kalbėti valandų valandas, išgirsti įvairių nuomonių, diskutuoti, bet vienu klausimu  sutaria visi – tiek specialistai, tiek tėvai – maistas turi būti kokybiškas, sveikatai palankus ir skanus. Deja, realybė Lietuvos mokyklose ir darželiuose dažnai kita – maistas neskanus, neatitinka pagrindinių reikalavimų, mažos porcijos ir pan. Tiesa, gerųjų pavyzdžių yra. Ir ne vienas. O ką dar galime padaryti, kad būtų ne tik gerai, bet labai gerai? Susipažinkite su Plungės lopšelio – darželio „Rūtelė“ sveikatai palankiu maitinimu.

 Sveikatai palanki mityba jau nuo 2015 m.

 Plungės lopšelis – darželis „Rūtelė“ nuo 2017 m. yra iniciatyvos „Sveikatai palankus“ narys. Pirmieji sveikatai palankesnės mitybos žingsniai pradėti dar 2015 metais, kai LR Sveikatos ministerijoje pradėta kalbėti apie sveikatai palankesnę mitybą švietimo sistemoje.

„Jau tada kolegialiai priėmėme sprendimą po truputį keisti meniu – mažinti druskos ir pridėtinio cukraus kiekį vaikų maiste, rytais valgyti košes, keptus ir džiūvėsėliuose voliotus patiekalus keisti tausojančiais. Taip vaikams tiekiamas maistas po truputį tapo sveikesniu. Tad atėjus 2017 – iems metams, mūsų vaikai jau buvo įpratę prie patiekalų, gaminamų pagal naujus SAM reikalavimus,“ – pasakoja Kristina Valienė, Plungės lopšelio-darželio „Rūtelė“ direktorė.

Lopšelyje-darželyje daug dėmesio skiriama sveikam, skaniam ir vaikų mėgstamam maistui. Vaikai, pradėję lankyti darželį, būna įpratę namuose valgyti kitaip. Todėl pirmieji metai darželyje visada būna sunkesni – vaikams ir tėvams reikia įprasti prie sveikatai palankesnių patiekalų, jų gamybos ir patiekimo būdų.

„Vaikus raginame ragauti, degustuoti, daug kalbamės, vykdome edukacijas, maisto gamybą įtraukiame į ugdymo procesą, o Tėvelius edukuojame sveikatai palankesnės mitybos klausimais. Naujus patiekalus įvedame pamažu, juos degustuojame, tobuliname receptūrą ir bandome iš naujo (nepasiteisinus – patiekalo atsisakome),“ – mitybos iššūkiais dalinasi ugdymo įstaigos vadovė.

Nepaskutinėje vietoje – ekologiškumas

Daugelis mano, kad ekologiškų maisto produktų integracija vaikų maitinime misija neįmanoma. Tačiau atsiranda įstaigų, kurių noras maitinti vaikus skaniai, sveikatai palankiai yra toks stiprus, kad telpama į turimą biudžetą ir perkami vaikų maitinimui ekologiški maisto produktai.

„Viskas prasideda nuo maisto produktų kokybės, jei turime kokybišką maisto produktą ir dar ekologišką, mums belieka jo nesugadinti, išsaugoti maistinę vertę, neleisti susidaryti kancerogeninėms medžiagoms. Tokios įstaigos, kurios gamina iš ekologiškų maisto produktų, dalyvauja programose, turi papildomų įsipareigojimų, tačiau jų tas negąsdina, nes žino, kad daro tai dėl vaikų sveikatos. Juk ekologiškas maisto produktas palankus gamtai ir žmogaus sveikatai, nes užaugintas be cheminių medžiagų“, – sako maisto technologė Raminta Bogušienė.

Pasak K.Valienės, ieškant sveikatai palankesnės mitybos formų ir būdų, į viešųjų pirkimų paraiškas nuo 2018 m. buvo įtrauktas pageidavimas įsigyti ekologiškų arba pagal NKP sistemas pagamintų produktų.

„2021 m. teikėme paraišką gauti paramą pagal Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles. Programa darželyje startavo vasario mėnesį, vaikams siūloma iki 90 procentų ekologiškų/NKP produktų iš viso produktų sąrašo. Su ekologiškų/NKP produktų programa darželyje įvyko dar daugiau pasikeitimų – pakeistas vaikų maitinimo būdas – įvestas dalinis švediškas stalas, dažniau keičiamas meniu (atsižvelgiama į produktų sezoniškumą, ūkininkų ir tiekėjų sandėliuose turimų produktų sąrašus), įsigyta kompiuterinė programa, leidžianti optimizuoti sandėlio likučius, produktų užsakymus, valgiaraščio pakeitimus. Pradžioje kilę nesklandumai dėl potencialių tiekėjų paieškos, viešųjų pirkimų organizavimo, techninių, produktų tiekimo, maisto gamybos ir kitų klausimų, per šiuos metus išspręsti bendromis įstaigos darbuotojų pastangomis,“ – pasakoja Kristina Valienė,  Plungės lopšelio-darželio „Rūtelė“ direktorė.

Mėgstamiausi vaikų patiekalai – pudingai

Darželio vaikai mėgsta patiekalus, kurių sudėtyje nedaug ingredientų. Jei tiekiama grikių košė su razinomis – vaikams labiau patinka, kad razinos būtų patiektos atskirai, daržovių salotas keičiame daržovių rinkinukais, nepasiteisino burokėliai mėsos kukuliuose – kepami paprasti kukuliai, o burokėliai patiekiami šalia.

„Įsigiję knygą „Sveiko maisto gamyba. 322 technologinių kortelių, valgiaraščių ir metodinės medžiagos rinkinys“, kasdien bandome vis naujus receptus. Vaikams labai patinka vanilinis kukurūzų pudingas, saldus ryžių pudingas, sklindžiai su aguonomis. Vaikus nustebino orkaitėje kepti burokėliai, mėgsta ukrainietiškus barščius, traškias bulvytes. O vištienos, ryžių ir žaliųjų grikių troškinys su daržovėmis vaikams tapo didžiausia mįsle – buvo surengtos net varžytuvės, kuriose vaikai bandė išvardinti iš ko išvirtas troškinys. Prieš penkerius metus pradėję naudotis „Sveikatai palankus“ sukurtais receptais, buvome pastebėję, kad vaikams troškiniai nepatinka, dabar troškiniai – vienas mėgstamiausių patiekalų vaikų tarpe. Džiugu, kad pakeitus vaikų maitinimo stilių (dalinio švediško stalo principas, dienos meniu sudarymas atliepiant sezoniškumą), vaikai valgo noriai, o maisto atliekų beveik nebeliko, maitinimo pokyčiais džiaugiasi vaikai, darbuotojai ir vaikų tėveliai,“ – džiugia patirtimi dalinasi K. Valienė.

Ekologiškus maisto produktus integruojančios įstaigos į vaikų maitinimą turi surinkti ne mažiau 50 proc. žaliavų iš viso valgaiaraščio ekologiškų arba NKP ir tik tuomet gaunama parama.

„Darželis kreipėsi su prašymu sukurti naujas technologines korteles žalių – nekepintų grikių, nes nusiprko jų ekologiškų, o vaikai paprastos košės nemėgsta. Tai tikrai nėra įprastas lietuvio skoniui maisto produktas, tačiau paieškojus sprendimų, sukūriau skanų vištienos, žalių grikių ir ryžių troškinį, tarsi vaikams įprastą plovą. Knygoje nors ir yra 322 technologinės kortelės, bet jos nėra baigtinės ir galiu sukurti pagal individualius poreikius naujas technologines korteles, atnaujinti patiekalus pagal sezonus, pagal turimas žaliavas, ar net pagal individualius tai įstaigai būdingus vaikų skonius, – dalinasi idėjomis Raminta Bogušienė.

Problemos – ne visada priklausančios nuo ugdymo įstaigos

 Tiesa, tam, kad rezultatai būtų kuo geresni, būtinas maksimalus rezultatas visose srityje – pradedant nuo konkrečių produktų baigiant patiekalu ant vaikų stalo. Deja, ne visada galutinis rezultatas džiugina. Kodėl taip nutinka?

„Džiugu, kad įstaigos išdrįsta dalintis ne tik savo gerąja patirtimi, bet ir pasidalina iššūkiais, ar net problemomis, kurių dar nepavyksta išspręsti. Šios įstaigos, pagamintus patiekalus peržiūrėjus pastebėjau, problematiką su įranga. Diskutuojant su įstaiga paaiškėjo, kad įranga sena, neturi konvekcinės rėžimu dirbančios orkaitės. Pasiūlyta, bent jau tuo laikotarpiu, kol nesusidarys galimybė įsigyti naują, gaminant naudoti foliją, kepimo popierių, ar stikliniu dangčiu dengti patiekalus, kad susidarytų troškinimo efektas, kad patiekalai neapdegtų, nesusidarytų kancerogeninės medžiagos. Ir žinoma ieškoti galimybių turėti gerą įrangą, kad ekologiško maisto vertę išsaugoti“, – sako maisto technologė Raminta Bogušienė.

Visgi nepaisant minimalių nesklandumų, pasak ugdymo įstaigos vadovės, ugdymo įstaiga nuosekliai artėja prie idealaus vaikų maitinimo – vaikas gali rinktis ką/kiek/kaip nori valgyti; patiekalai gaminami iš ekologiškų/NKP produktų; meniu keičiamas pagal sezoną arba poreikį, nėra nuobodus; vaikų maitinime neliko pastovumo – kiekviena diena nustebina kažkuo nauju.

„Nors taip dirbti žymiai sudėtingiau, tačiau ir įdomiau – to linkime ir kitoms ikimokyklinukus maitinančioms įstaigoms,“ – optimizmo nestokoja Kristina Valienė, Plungės lopšelio-darželio „Rūtelė“ direktorė.