rugsėjo, 6 2024 Dirgliosios žarnos sindromas – dietistės patarimai

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra lėtinė virškinimo trakto sutrikimų būklė, kuri paveikia storąją žarną. Nors tai nėra pavojinga gyvybei liga, ji gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę ir yra viena dažniausių virškinimo sutrikimų priežasčių, dėl kurių žmonės kasdien kreipiasi į gydytojus. Licencijuota dietistė, portalo sveikataipalankus.lt įkūrėja Raminta Bogušienė aptaria, kaip atpažinti DŽS simptomus ir kokių gyvenimo būdo pokyčių imtis norint jaustis geriau. 

Kas yra dirgliosios žarnos sindromas?

Dirgliosios žarnos sindromas dažniausiai nustatomas, kai visos kitos galimos virškinimo diagnozės jau būna atmestos. Tai yra būklė, kai žarnyno raumenys susitraukia ir atpalaiduoja netaisyklingai. Dietistė R. Bogušienė pataria atkreipti dėmesį jei jaučiate šiuos simptomus:

1. Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, arba abiejų šių būklių kaita.
2. Pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis.
3. Nepakankamo žarnyno ištuštinimo jausmas.
4. Gleivių buvimas išmatose.
5. Pilvo skausmas arba diskomfortas.

Kas sukelia DŽS?

Pasak specialistės tikslios DŽS priežastys nėra aiškios, tačiau tyrimai rodo, kad sindromas gali būti susijęs su keliais veiksniais. „Pirmiausia, žarnyno judrumo sutrikimai. Žarnyno raumenys gali susitraukti stipriau ir ilgiau nei įprastai, sukeldami dujas, pilvo pūtimą ir viduriavimą. Priešingai, silpnesni susitraukimai gali sulėtinti maisto praėjimą per žarnyną, dėl ko gali atsirasti vidurių užkietėjimas. Taip pat, reikėtų atkreipti dėmesį į padidėjusį jautrumą skausmui. Kai kurie žmonės su DŽS turi padidintą žarnyno jautrumą, todėl jie jaučia skausmą net ir esant normaliems žarnyno judesiams. Taip pat labai svarbus veiksnys yra stresas ir emocinė įtampa, šie psichologiniai veiksniai, gali pabloginti DŽS simptomus arba netgi būti priežastimi, kodėl jie pasireiškia. Dėl hormoninių pokyčių DŽS dažniau diagnozuojama moterims, ir manoma, kad tai gali turėti įtakos sindromo simptomams. Ir aišku, kai kuriems žmonėms DŽS simptomai gali būti susiję su  tam tikrų maisto produktų vartojimu, pvz., riebaus maisto, kofeino, alkoholio ar pieno produktų, todėl būtina atkreipti dėmesį į savo mitybą ir gyvenseną. “– pasakoja R. Bogušienė.

Kaip diagnozuojamas DŽS?

„Diagnozuoti DŽS nėra lengva, nes nėra vieno testo, kuris galėtų patvirtinti šią būklę. Gydytojai dažniausiai remiasi paciento simptomų aprašymu ir išsamia medicinine istorija. Tam tikrais atvejais gali būti atliekami kraujo tyrimai, išmatų tyrimai arba endoskopija, siekiant atmesti kitas galimas ligas, tokias kaip celiakija ar Krono liga,“ – pabrėžia dietistė R. Bogušienė.

Kas gali padėti man suprasti ar aš turiu dirgliosios žarnos sindromą?

Bogušienė pastebi, kad dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra būklė, kurią diagnozuoti gali būti sunku, nes jos simptomai yra panašūs į kitų virškinimo trakto sutrikimų. Tačiau yra keli būdai, kurie gali padėti jums suprasti, ar galimai sergate DŽS. Dietistė išskiria keletą pagrindinių požymių, kurie gali rodyti DŽS, ir nurodo veiksmus, kuriuos galima imtis, norint geriau suprasti ir įvertinti savo būklę:

„Pasikartojantis pilvo skausmas ar diskomfortas. Skausmas paprastai būna susijęs su žarnyno judesiais (pvz., palengvėja po tuštinimosi) arba keičiasi išmatų dažnumas ir/ar forma. Skausmas gali būti nuo lengvo iki stipraus ir dažnai jaučiamas pilvo apačioje ar apatinėje pilvo dalyje. Taip pat galimi išmatų pokyčiai – viduriavimas (DŽS-D) dažnas, skystas tuštinimasis; vidurių užkietėjimas (DŽS-V) retas, sunkus arba skausmingas tuštinimasis; kintantis viduriavimas ir vidurių užkietėjimas (DŽS-M), kai kuriems žmonėms gali pasireikšti abiejų simptomų kaita. Taip pat  dažnas pilvo pūtimas ir padidėjęs dujų kiekis gali rodyti DŽS. Dažnai žmonės skundžiasi, kad jų pilvas yra pilnas ar išsipūtęs, net jei jie ir nevalgė daug. Kitus pacientus kamuoja nepakankamo žarnyno ištuštinimo jausmas, kai po tuštinimosi galite jaustis taip, lyg žarnynas nebūtų visiškai ištuštintas. Kai kurie žmonės su DŽS pastebi, kad jų išmatose yra daugiau gleivių. Gali būti ir kitų simptomų, tokių kaip pykinimas, nuovargis, nugaros skausmas, šlapinimosi problemos, tačiau šie simptomai yra retesni,“ – pastebi specialistė.

Kaip sužinoti ar turite DŽS?

Anot dietistės reikia stebėti savo simptomus ir jų dažnumą, laikytis mitybos ir simptomų dienoraščio pildymo bent 2-4 savaites: „Užrašykite, ką valgote, kaip jaučiatės po valgio, ir bet kokius simptomus, kurie pasireiškia. Tai padės suprasti galimus simptomų sukelėjus. Taip pat jeigu  turite anksčiau išvardintų simptomų, pasitarkite su savo šeimos gydytoju arba gastroenterologu. Gydytojas gali atlikti fizinę apžiūrą ir aptarti jūsų simptomus, kad nustatytų, ar jie atitinka DŽS kriterijus. Nėra specifinio tyrimo, kuris patvirtintų DŽS, tačiau gydytojas gali rekomenduoti atlikti keletą diagnostinių tyrimų, kad atmestų kitas galimas ligas, tokių kaip kraujo tyrimai (norint atmesti celiakiją, infekcijas ar kitus uždegiminius susirgimus), išmatų tyrimai (norint patikrinti infekcijas, kraują išmatose ar kitus sutrikimus), kolonoskopija gali būti skiriama jei jūsų simptomai yra sunkūs arba jei esate vyresnis nei 50 metų, gydytojas gali rekomenduoti šiuos tyrimus, norint atmesti storosios žarnos vėžį ar kitus rimtesnius sutrikimus,“ – aiškina dietistė.

„Gydytojai dažnai naudoja tam tikrus kriterijus, norėdami diagnozuoti DŽS. Pagal šiuos kriterijus, DŽS gali būti diagnozuojama, jei pasikartojantis pilvo skausmas yra bent 1 dieną per savaitę per pastaruosius 3 mėnesius, ir jis yra susijęs su dviem ar daugiau iš šių: su tuštinimosi dažniu (skausmas pagerėja arba pablogėja po tuštinimosi); su išmatų formos (kietumo ar minkštumo) pokyčiais; su išmatų dažnio pokyčiais. Tačiau derėtų vengti savarankiškų diagnozių ir gydymo be specialisto rekomendacijų, nes daug virškinimo trakto sutrikimų gali turėti panašius simptomus. Stebėkite simptomų pablogėjimą arba naujus simptomus (pvz., nepaaiškinamas svorio kritimas, kraujas išmatose, stiprus pilvo skausmas naktį), būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai gali reikšti rimtesnį sveikatos sutrikimą, kurį reikia išsamiai ištirti. Suprasti, ar turite dirgliosios žarnos sindromą, gali būti sudėtinga, tačiau stebint savo simptomus, vedant mitybos dienoraštį ir kreipiantis į gydytoją dėl tinkamų tyrimų, galima gauti aiškesnį atsakymą. DŽS valdymas yra labai individualus procesas, todėl svarbu glaudžiai bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais, siekiant rasti geriausią sprendimą jums,“ – pataria R. Bogušienė.

Gydymo ir valdymo būdai

DŽS gydymas yra individualus ir dažnai apima kelių metodų derinį, siekiant sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Anot R. Bogušienės dietos koregavimas gali padėti sumažinti simptomus: „Kai kurie pacientai pastebi pagerėjimą koreguojant mitybą, kai sumažina ar išvengia fermentuojančių maisto produktų, vadinamų FODMAP (fermentuojami oligosacharidai, disacharidai, monosacharidai ir polioliai). Taip pat labai svarbus yra streso valdymas, jo mažinimas per meditaciją, jogos praktikas ar psichoterapiją (gali būti labai naudinga, ypač tiems, kurių simptomai pablogėja dėl emocinės įtampos). Gydytojai gali skirti vaistus, siekiant sumažinti viduriavimą, užkietėjimą ar skausmą. Kartais gali būti naudojami ir antidepresantai, ypač jei simptomai yra stipriai susiję su emocine būsena. Kai kuriems žmonėms probiotikų vartojimas gali padėti palaikyti sveiką žarnyno florą ir sumažinti simptomus.“

Anot specialistės, dirgliosios žarnos sindromas yra kompleksinė būklė, kuri gali smarkiai paveikti kasdieninį gyvenimą ir nors tikslios priežastys nėra aiškios, yra daug būdų, kaip galima valdyti šią būklę ir pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbiausia yra kreiptis į gydytoją, kuris padės nustatyti tinkamą diagnozę ir pasiūlys geriausius gydymo būdus pagal individualius poreikius.

Kokį maistą valgyti ir kokio maisto vengti, sergant dirgliosios žarnos sindromu?

„Sergant dirgliosios žarnos sindromu (DŽS), mityba vaidina labai svarbų vaidmenį valdant simptomus. Nors kiekvieno žmogaus kūnas reaguoja skirtingai, yra tam tikrų maisto produktų, kurie dažniausiai palengvina arba pablogina simptomus. Todėl svarbu žinoti, kokių maisto produktų reikėtų valgyti, o kurių vengti,“ – pasakoja dietistė ir išskiria šiuos maisto produktus, kuriuos rekomenduojama valgyti sergant DŽS:

1. Mažai FODMAP (fermentuojami oligosacharidai, disacharidai, monosacharidai ir polioliai) turintys maisto produktai. Tai yra tam tikros rūšies angliavandeniai, kurie gali būti blogai virškinami ir sukelti DŽS simptomus. Mažai FODMAP turintys produktai yra mažiau tikėtini sukelti simptomus. Tai gali būti vaisiai – bananai, uogos (braškės, mėlynės, avietės), citrusiniai vaisiai (apelsinai, mandarinai), kiviai. Daržovės – morkos, agurkai, cukinijos, špinatai, baklažanai, moliūgai. Baltymai – liesos mėsos rūšys (vištiena, kalakutiena, liesa jautiena), žuvis. Angliavandeniai – ryžiai, bulvės, avižos, kvinoja, grikiai. Pieno produktų alternatyvos – t.y. laktozės neturintis pienas arba tik augaliniai gėrimai (kokosų, avižų ir pan.). Riešutai ir sėklos – migdolai, graikiniai riešutai, saulėgrąžų sėklos, chia sėklos (bet saikingai).
2. Mažai riebalų turintys maisto produktai ir jų vartojimas gali padėti sumažinti simptomus, tokius kaip pilvo skausmas ir viduriavimas. Tai liesos mėsos ir žuvies rūšys. Neriebūs pieno produktai arba jų alternatyvos bei garuose virtos arba keptos daržovės be aliejaus ar sviesto.
3. Daug skaidulų turintys maisto produktai (jei yra vidurių užkietėjimas). Skaidulos gali padėti reguliuoti virškinimą. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamas skaidulas, nes kai kurios gali pabloginti simptomus. Tirpios skaidulos, tokios kaip avižos, linų sėklos, psyllium sėklų luobelės, chia sėklos. Vaisiai be odelių ir be sėklų.

Bogušienė pažymi maisto produktus, kurių reikėtų vengti sergant DŽS:

1. Daug FODMAP turinčių maisto produktų, jie gali sukelti fermentaciją žarnyne, sukeldami pilvo pūtimą, skausmą ir dujas. Taigi derėtų sumažinti vartojimą šių vaisių – obuolių, kriaušių, arbūzų, mangų, vyšnių. Daržovių – svogūnų, česnakų, žiedinių kopūstų, brokolių, pupelių, lęšių. Pieno produktų – pieno, ledų, minkštų sūrių (jei netoleruojama laktozė). Grūdų – kviečių, rugių (ypač produktų su daug glitimo). Saldiklių sorbitolio, manitolio, ksilitolio (dažnai randami kramtomoje gumoje ir dietiniuose produktuose).
2. Riebių ir keptų maisto produktų, kurie gali būti sunkiau virškinami ir sukelti pilvo skausmą bei viduriavimą. Tai kepta mėsa, bulvytės, riebi mėsa (dešros, lašiniai), kepti sūriai, greitas maistas, kepti užkandžiai.
3. Gazuoti gėrimai ir kofeinas, gali sukelti pilvo pūtimą ir dujų kaupimąsi, o kofeinas gali skatinti žarnyno judesius, kas gali pabloginti simptomus. Derėtų vengti gazuotų gėrimų, gazuoto vandens, kavos, stiprios arbatos, energetinių gėrimų.
4. Alkoholis ir aštrus maistas gali dirginti virškinimo traktą ir sukelti simptomus, tokius kaip skausmas ar viduriavimas. Nevartoti vyno, alaus, stipriųjų alkoholinių gėrimų, aštrių padažų, aitriosios paprikos, aštrių prieskonių.
5. Vengti stipriai perdirbto maisto ir maisto kuriame gausu blogųjų angliavandenių (saldumynai, miltiniai gaminiai, sultys ir pan.). Taip pat stebėti kaip organizmą veikia glitimo turintys produktai.

Anot dietistės, reikėtų vadovautis keliais praktiniais patarimais, norint valdyti savo mitybą sergant DŽS. „Veskite mitybos dienoraštį, fiksuokite, ką valgote, ir stebėkite, kaip jūsų kūnas reaguoja į įvairius maisto produktus. Tai padės nustatyti, kurie maisto produktai sukelia simptomus. Taip pat derėtų valgyti mažesnėmis porcijomis, jos gali padėti sumažinti pilvo pūtimą ir diskomfortą. Nepamiršti valgyti lėtai ir kramtyti maistą kruopščiai, taip sumažinsite virškinimo trakto dirginimą. Ir žinoma, derėtų vengti persivalgymo ir per didelio maisto vartojimo vakare, nes tai gali sukelti pilvo skausmą ir diskomfortą,“ – pasakoja dietistė. „Sergant dirgliosios žarnos sindromu, svarbu išbandyti skirtingus maisto produktus ir derinius, kad atrastumėte, kas jums geriausiai tinka. Gali prireikti laiko suprasti, kas konkrečiai veikia jūsų organizmą, todėl būkite kantrūs ir nuosekliai stebėkite savo reakcijas. Jei simptomai yra sunkūs ar nesiliauja, būtina pasikonsultuoti su specialistu, kuris padės sudaryti tinkamą mitybos planą,“ – apibendrina dietistė R. Bogušienė.

Patiko straipsnis – įvertink ir pasidalink juo su draugais ir artimaisiais! Turite mums klausimų? Rašykite komentarų skiltyje ir Jums atsakysime.