10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?

Kai kalbame apie kokybišką maitinimąsi dažniausiai galvoje turime šviežų, sveiką maistą, estetiškai patiektą, pagamintą iš aukščiausios kokybės produktų. Tačiau ar pagalvojote, kad kokybė – tai kartu ir galimybė laiku, neskubant pavalgyti, mėgaujantis kiekvienu kąsniu. Deja, tačiau laiko pavalgyti turime vis mažiau. Laiko trūksta ir mūsų vaikams.

Per trumpas laikas pavalgyti – viena didžiausių problemų ugdymo įstaigose

Kiek laiko vaikams skirta pavalgyti? Dažnu atveju ugdymo įstaigose numatyta 10-15 min. pertrauka, kurios metu moksleiviai turi ne tik pavalgyti, bet ir atlikti daugybę kitų veiksmų – ateiti iki valgyklos, nusiplauti rankas, pavalgyti ir vėl sugrįžti į klasę. Misija atrodo – neįmanoma.

„Kai einu į įstaigas, taikau ateiti į valgyklą, kai yra dalinamas maistas ir stebiu, kaip vaikai jaučiasi ir elgiasi. Didžiosiose mokyklose, kur vaikų 800-1000, labai įtempta situacija, kad visiems būtų suteikta galimybė pavalgyti, maitinimo pertraukos būna numatytos 10-15 minučių. Dažnai matau, kai atveda pirmokus ar antrokus, jie eina plautis rankų. Reikia nepamiršti, kad tokio amžiaus vaikai labai žioplinėja. Susėda prie stalų, tada dažniausiai bando suvalgyti karštą, jei valgo, nes jis jau būna įdėtas. Ir tuomet sriubai nebelieka laiko. Arba net to pačio karšto nespėja, jei vaikas lėtesnis. O įsivaizduokite, kad būna ir atvirkščiai, pirma įpila karštą sriubą…Tos pertraukos minutės būna skirtos ateiti į valgyklą, nusiplauti rankas, pavalgyti ir pareiti į klasę. Pabandykime mes suaugę įsivaizduoti, jeigu mums taip reikėtų viską atlikti ir su pasimėgavimu suvalgyti sriubą ir karštą? Noriu pabrėžti, kad didžioji dalis mokytojų deda visas pastangas, kad tik vaikai nors kažkiek pavalgytų – ragina nežioplinėti, skatina paragauti ir tokiu būdu nors truputį, bet  gerina padėtį, ” – maitinimo organizavimo problemomis dalinasi Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro mitybos specialistė ir Lietuvos dietistų asociacijos valdybos narė Devalta Šešelgienė.

Pasak maisto technologės Ramintos Bogušienės skubėjimo problema iš tiesų yra didesnė nei atrodo.

“Vaikai nuolat skubinami valgyti, nes pertraukos trumpos. Blogai sukramtomas maistas yra sunkiai virškinamas, prasčiau pasisavinamas. Kas iš to, kad valgomas vaikų maistas bus sveikas, bet jie arba nesukramtys jo, arba nespės suvalgyti. Juk visiems žinoma tiesa, maistas jau burnoje turi virsti į tyrelės konsistenciją, kramtant kiekvieną kąsnį po 10-20 kartų. Vaikų aptarnavimui pietų metu pagerinti, rekomenduojama pailginti pertraukas,” – teigia R.Bogušienė.

Vaikas valgo ne mokykloje – problemos niekur nedingsta

Viena iš alternatyvų ugdymo įstaigose – pirkti maistą patiems. Tai ypatingai paplitę tarp vyresnių klasių moksleivių. Tačiau situacija ir čia toli gražu nėra gera. Vaikams trūksta laiko, eilėje prie maisto reikia laukti dažnu atveju ir visa pertrauką, to pasekoje – sugrūdamas maistas per kelias minutes ir bėgama į pamoką.

“Realus gyvenimiškas pavyzdys. Pasakoja viena mokinė: „Mūsų srautui (kažkur 10 klasių) numatyta pertrauka 20 min. Pamoka baigiasi 4 aukšte (kitame mokyklos korpuse nei valgykla), tai reiškia turiu greitai prasibrauti pro mokinius, laiptais, kad nubėgti į valgyklą. Ten atėjus, jau būna ilgiausia eilė ir suprantu, kad jei ir nusipirkčiau, nebespėčiau suvalgyti. O dar prie viso šito – sekanti pamoka kūno kultūra, kuriai turiu pasiruošti t. y. persirengti per pertrauką“. Kad ir kaip bebūtų gaila, tokių panašių situacijų girdžiu ne vieną ir ne dvi. Vaikai nespėja pavalgyti arba iš vis net neina pirkti karšto maisto ir/ar renkasi menkaverčius užkandžius. O juk dažnas vyresnis vaikas turi net ne 6-7 pamokas, o po 8-9. Vadinasi, vaikas būna šitiek laiko alkanas. O jei dar nėra suformuoto įpročio valgyti pusryčius?” – realiais pavyzdžiais dalinasi Devalta Šešelgienė.

Pagal vaikų maitinimo aprašą mokyklose parduodami užkandžiai – tik su tėvų atstovų sutikimu (raštišku pagal įstatymą vaikų atstovų pritarimu (kiekvienų mokslo metų pirmą mėnesį)).

„Nesu tikra, ar tėveliai, pasirašydami kiekvienų mokslo metų pradžioje, mato tik sudedamąsias dalis maistinę vertę, ar mato kaip iš tiesų atrodo tie užkandžiai, kuriuos vaikai gali rinktis. Užkandžių bare tik retoje mokykloje galima rasti vaisių ir daržovių, riešutų, šviežiai keptų bandelių. Gėrimai saldinti, vizualiai net atrodantys tarsi energiniai gėrimai, kurių užrašai „šaukia“ – su vitaminais, atitinka reikalavimus mokykloms. Bandelės su itin ilga sudėtimi, sintetinių kvapiųjų medžiagų ir margarino „puokšte“, ir daugelis kitų menkaverčių užkandžių –  sausainiai, sulčių gėrimai. Būdama dviejų mokyklinukių mama, palaikau užkandžių nebuvimą mokyklose arba jų pasirinkimas turi būti tikrai sveikatai palankus“, – sako maisto technologė Raminta Bogušienė.

20 minučių pertrauka situaciją bent kiek palengvintų

Pasak specialistų specialistų bent 20 minučių pertrauka situaciją šiek tiek palengvintų.

„Jei nevertinti atėjimo iki valgyklos, rankų plovimo, stovėjimo eilėje ir grįžimo į klasę, tai pačiam valgymui turėtų būti skirta bent 20 minučių. Svarbu, kad maistas būtų gerai sukramtytas, nuo ko priklauso ir jo įsisavinimas, o ir pats valgymas būtų sąmoningas,” – sako Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro mitybos specialistė ir Lietuvos dietistų asociacijos valdybos narė Devalta Šešelgienė

Norint, kad vaikai valgytų mokyklos valgykloje, tam turi būti sudarytos tinkamos sąlygos.

„Pakankamai laiko nusipirkti ir suvalgyti maistą. Mokyklos valgykla turi būti jauki, šviesi, moderni, su gardžiai kvepiančiais patiekalais. Vaikų išleidimas iš mokyklos pamokų metu į šalia esančias užkandines neturėtų būti toleruotinas. Vieni kitiems vaikai turėtų rodyti teisingą pavyzdį, valgyti tuos pačius tik mokykloje patiekiamus sveikus, skanius ir estetiškai pateiktus patiekalus,“ – įsitikinusi R.Bogušienė.

 

 

 

Komentarų:

Įrašyti komentarą