fbpx

3 PATARIMAI, KAD VAIKAI VALGYTŲ NE TIK KOLDŪNUS IR ŽUVIES PIRŠTELIUS

Dažnai mamos skundžiasi: „mano vaikas nieko nevalgo“, „mano vaikas valgo tik sveikatai nepalankų maistą“. Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, dviejų ikimokyklinio amžiaus vaikų mama Raminta Bogušienė, gavusi vienos susirūpinusios mamos laišką, jai ir visoms Lietuvos mamoms bei tėčiams pažeria keletą patarimų. Jie  padės ne tik formuoti vaikų sveikatai palankios mitybos įpročius, bet prisidės prie visos šeimos sveikatos išsaugojimo.  

Mama mano, kad vaikas nevalgo sveikatai palankaus maisto

“Mano dukrytės mityba nesveika, nesubalansuota, ji apskritai mažai ką valgo. Mergaitė visiškai nevalgo vaisių, uogų (nors kai buvo ~ 1-1,5 metų amžiaus valgydavo bananus, slyvų ir obuolių tyreles, ragaudavo obuolio, arbūzo). Ji taip pat nevalgo daržovių (nors prieš ~3 metus pati augindama dukrytę namuose nuolatos gamindavau įvairių daržovių tyreles). Dukrytė beveik nevalgo mėsos (nors irgi nuolatos nuo 7-o jos mėnesio gamindavau veršienos, kalakutienos, triušienos ir daržovių tyreles).  Laimei, bent darželyje retkarčiais paragauja mėsytės, tačiau namuose visada kategoriškai – ne. Taip pat ji nevalgo kitų sveikatai naudingų patiekalų, pavyzdžiui, įvairių košių, sriubų ir kt.

Šiuo metu ji valgo, mano nuomone, visiškai nesveikus maisto produktus / patiekalus: sausus pusryčius su pienu, virtus kiaušinius, duoną, batoną, šaldytus virtus koldūnus be mėsos, keptus žuvies pirštelius, bulves ir bulvių košę, ir, žinoma, saldumynus. Baisiausia, kad jos meniu nuolatos mažėja. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau (prieš 1 metus) valgydavo virtas dešreles, tai pastaraisiais metais jų net neparagauja ir t.t.

Esu visiškoje neviltyje ir nežinau, kokiu būdu priversti / skatinti / mokinti valgyti įvairų ir naudingą maistą.

Suprantu, kad vaikas pats nenusiperka tokio maisto, tad tikrai šiuo klausimu prisiimame atsakomybę. Tiesiog nežinau, kada ir kokiu būdu šie produktai atsirado mūsų racione. Greičiausiai tada, kai vaikas atsisakė valgyti „normalų“ maistą. Tada atrodė geriau, kad nors ką nors lai valgo nei nieko. Tiesiog vieną kitą kartą pradėjome duoti nesveiko maisto, ir to, matyt, užteko, kad vaikas greitai pakeistų įpročius. Todėl klausiame Jūsų, kol dar laikas, kaip galima šią situaciją / problemą pakeisti”, –  kreipdamasi į mitybos specialistę Ramintą Bogušienę rašė mama Inga.

Suaugusieji diktuoja sąlygas vaiko mityboje ir jie sprendžia, ką vaikai turi valgyti. Jei atsisakius vaikui sveikatai palankaus maisto traukiame iš spintelės sausainius, tai nesistebėkime vaiko įpročiais. Formuojant mitybos įpročius su požiūriu, kad vaikas diktuoja sąlygas ir atsisakius siūlomo maisto duodama to, ko jis nori – greitai valgys tik saldainius! Valgydamas tokius produktus vaikas niekada nevalgys daržovių.

Maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė

Įkūrėja VšĮ “Sveikatai palankus” ir socialinių iniciatyvų mitybos raštingumo didinimui įgyvendintoja Raminta Bogušienė pataria.

  1. Patarimas. Būkime pavyzdžiu.

Rinkimės, kuo dažniau sveikatai palankesnius maisto produktus iš parduotuvių lentynų. Atmeskime ir nekraukime į kasdieninius krepšius menkaverčius ir sveikatą griaunančius maisto produktus, kuriuose daug cukraus, druskos, iš dalies ir visiškai hidrintų riebalų, rafinuotų riebalų, mažai skaidulinių medžiagų, taip pat atsisakykime kasdieninėje mityboje kepto, gruzdinto, skrudinto, rūkyto, pervirto maisto. Kai nebus namuose tokių produktų, nebus ir valgytojų. Pastebėsite visos šeimos geresnės sveikatos požymius.

Sunku tik žengti žingsnį, nelaukite, kol privers gyvenimas priimti sveikatai palankios mitybos įpročius, padarykite tai patys. Jei retomis progomis renkatės sveikatai nepalankius maisto produktus, įgarsinkite tai vaikams, kad tai nėra kasdienybė, o valgote tai retai, pasimėgaudami, gerai sukramtydami, pajausdami, ar tikrai tai, ką galvojote, kad skanu yra skanu. Ateis diena, kai retos išimtys bus tokios retos, kad jų nepastebėsite nei jūs nei jūsų vaikai.

Sugrįžus prie natūralaus skonio pajautimo visi šeimos nariai pradeda pajausti tikrąjį produktų skonį ir net grikių košė virta ant vandens su župsneliu druskos ir cinamono tampa “dievų maistu”. Tiesiog be kritikos, be priekaištų būtina pirma sustoti šeimos suaugusiems ir atsigręžti į savo lėkštę, o vaikams nieko neliks kito, tik prisitaikyti. Ir nepamirškime, kad vaikai dideli suaugę, kalbėkime su jais kaip su lygiaverčiais, diskutuokime, analizuokime, koks maistas palankus, koks ne, rodykime pavyzdį ir vaikai valgys sveikai. Netikite? Pabandykite!

Vaikams turi būti duodama laisvė tik į įgimtą alkio ir sotumo jausmo patenkinimą, kai vaikas nori valgyti – duokime, kai vaikas sako “Aš sotus” – leiskime jam baigti. Pasirinkimas galimas tik tarp sveikatai palankių patiekalų ir maisto produktų, bet ne tarp koldūnų ir daržovių troškinio. Sveikatai palankios mitybos įpročių formavime svarbu kantrybė ir laikas, jei mitybos įpročiai jau sugadinti atsukti laikrodžio rodyklę pavyks, bet ne per vieną dieną.

            2. Patarimas. Sudarykime tinkamas mitybos sąlygas.

Žinoma, kiti tėveliai pasakys, bet darželiuose, viešojo maitinimo sektoriuje ar pas močiutę vaikas gauna dažnu atveju nepalankų jų sveikatai maistą ir jų skonio receptorius išderina ir maisto nevalgo namuose. Pirma, į močiutės puodus nereikėtų lįsti, ji su gamintu maistu perduoda  ne tik maistines medžiagas, bet ir meilę, teigiamą energiją. Juk tai nėra kasdieninė mityba, kuri gali išderinti vaiko natūralų skonio suvokimą, bet kita, jei močiutė duoda tuos pačius pirktinius koldūnus ar žuvies pirštelius, bei saldainių ar sausainių maišus, bet nee savo gardžius keptus pyragus, o spalvotus ir traškančius pakelius, kuriuose nei meilės nei sveikatai palankumo nėra ko ir ieškoti. Tai jau tėvelių pareiga perduoti močiutėms, kad taip elgdamos neprisideda prie sveikatai palankios vaikų mitybos įpročių formavimo.

Antra, darželiuose dažnu atveju maistas dar geresnis nei namuose. Kodėl? Ruošiamas šviežiai, ne mažiau 3 kartus per dieną, vaikai maitinami reguliariai pagal subalansuotą racioną. Žinoma, nėra ir ten idealiai ir yra kur stiebtis, bet ar namuose yra draudžiamų maisto produktų sąrašas vaikams? Mamos dabar net teigia, kad ir brendis obuolių pyrage tinkamas ir vaikams, juk “išgaruoja”? Jau nekalbu apie sausainius su iš dalies hidrintais riebalais, saldainius, gazuotus gėrimus, rūkytus mėsos ir žuvies gaminius ir kita, kurie draudžiami darželiuose, bet ne retoje šeimoje sutinkami ant stalo. Todėl būtinas mitybos vienodumas, o tai pasiekiama per kompleksinį mitybos įpročių raštingumo didinimą visos ugdymo įstaigos bendruomenės.

Seminarų ciklas ir vaikų maitinimo pokyčių inicijavimas vykdomas įgyvendinant iniciatyvą „Sveikatai palankus ugdymo įstaigų tinklas“ visoje Lietuvoje. Maisto technologė Raminta Bogušienė tiki, kad tik kompleksinis mitybos raštingumo didinimas padės suformuoti Z kartos kasdienius sveikatai palankius mitybos įpročius. Artimiausi renginiai vyks vasario 23 d. Telšių miesto T. Borisevičiaus gimnazijoje, o kovo 1-2 d. Vilniuje. Iniciatyvą palaiko prekybos centras “Lidl”, vieni didžiausių Lietuvos maitinimo -organizatorių UAB “Pontem”, VšĮ “Kretingos maistas”, visuomenės sveikatos biurai, ugdymo įstaigos.

3. Patarimas. Didinkime vaikų mitybos raštingumą ir sąmoningumą.

Skaitykite ženklinimo etiketes su vaikais, analizuokite sudėtį, atmeskite prastą maistą, o rinkitės kokybišką ir sveikatai palankų. Sakote, brangu – klystate. Maisto papildai – kainuoja daugiau, nei rinktis kasdieniuose krepšiuose “grynus” produktus (šviežios, šaldytos, raugintos daržovės, šviežia mėsa, žuvis, pilnavertės grūdinės kultūros, kiaušiniai, rauginti ir nesaldinti pieno produktai ir kita).

Darželiuose jie draustini, o namuose? Vienodumas turi išlikti ne tik namuose, ugdymo įstaigose ir viešojoje erdvėje ir visi mes prisidedame prie vaikų mitybos įpročių formavimo. Jei kavinėje Fri bulvytės norma, tai vaikui atrodys norma ir namuose, o kodėl gi ne? Tėvelių pareiga sudaryti tinkamas sąlygas, o jei nėra galimybių, tuomet tegul būna retos progos ir kalbėtis su vaiku, kad toks maistas nepalankus imunitetui, išbalansuoja organizmą ir gali būti susijęs su peršalimo ligomis, skaudančiu pilvuku, galvos skausmu, sugedusiais dantims ir pan. Žinojimas, požiūrio apie mitybą praplėtimas tiek jums tiek vaikams padės pajausti vidumi prasto maisto įtaką jūsų sveikatai, tik klausykite savęs ir mokykite to savo vaikus, nes tik jūs žinote geriausiai koks maistas jums sveikatai palankus, nes tik jūs esate geriausi savo gydytojai ir mitybos specialistai.

Nesitikėkite, kad per vieną dieną pavyks atsukt laikrodį atgal, kantrybės ir žingsnis po žingsnio ir džiaugsitės rezultatais.