Perkant maisto produktus prekybos centruose, turguje, renkantis iš valgiaraščio kavinėse ar restoranuose bei valgyklose ugdymo įstaigose tikimės, kad yra maistas ne tik saugus bei kokybiškas, bet ir sveikatai palankus. Tačiau taip yra ne visuomet. Kaip pakreipti, kad rinkoje menkavertį maistą pakeistų sveikatai palankus?

Maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė

Kol vartotojai rinksis tik pagal žemiausią kainą, tol gamintojai ir kurs daugiausia tokius maisto produktus. Kai vartotojai bus reiklūs ir reikalaus, kad pakankamai pigūs produktai būtų ne tik saugūs vartoti, bet ir sveikatai palankūs, gamintojai privalės kurti tokį maistą.

Iniciatyvos VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja, maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė įsitikinusi, kad tik lygiagretus ir kompleksinis vartotojų mitybos raštingumo didinimas ir sąmoningumo, renkantis maisto produktus ugdymas, gali lygiagrečiai inicijuoti gamintojų pokyčius kurti ne tik saugų, kokybišką, ekologišką, bet ir sveikatai palankų maistą. Pasak R. Bogušienės, tuo tikslu ne tik visoje Lietuvoje vykdome vartotojų ugdymą, kaip išsirinkti sveikatai palankesnį maisto produktą, bet tuo pačiu inicijuojame, konferenciją gamintojams „Kaip pagaminti kokybišką, ekologišką ir sveikatai palankų maisto produktą. Pasaulinės gamybos ir vartojimo tendencijos, eksporto galimybės“. Konferencija vyks gegužės 3 d. Vilniuje.

Kuria kryptimi suka valstybės sveikatos politika?

SAM atstovas Almantas Kranauskas

„PSO ir Europos Komisija pastebėjo, kad gamintojai, konkuruodami vienas su kitu ir norėdami labiau įtikti neišrankiems vartotojams, jau seniai nuėjo per toli – jų gaminamuose maisto produktuose vis daugiau sočiųjų riebalų, cukraus, druskos, transriebalų. Kai kurie produktai virto tiesiog “šlamštmaisčiu”. Tokie procesai, be abejo, turi esminės įtakos vartotojų sveikatai“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.

Dėl nuolatinio sveikatai nepalankių maisto produktų vartojimo civilizuotų šalių gyventojų sveikata (ypač tai pasireiškia Lietuvoje), nežiūrint į dideles medicinos tarnybų pastangas, negerėja – plinta antsvoris ir nutukimas, širdies ligos (infarktai, insultai), vėžys, cukrinis diabetas. Tai vis dažniau pasireiškia ir vaikams. Todėl LR sveikatos apsaugos ministerija taiko įvairias priemones maisto produktų sveikumui gerinti. Viena iš tokių priemonių – sveikatai palankių maisto produktų ženklinimas „Rakto skylutės“ simboliu http://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/rakto-skylute-sveikatai-palankesni-maisto-produktai-1

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo Almanto Kranausko, gerindami su mityba susijusią vaikų sveikatą, šiuo metu vaikų ugdymo ir globos įstaigoms rengiame naujus maitinimo organizavimo reikalavimus, kuriais nustatysime, kad į šias įstaigas būtų tiekiami sveikatai palankūs produktai, kiek įmanoma labiau atitinkantys „Rakto skylutės“ kriterijus. Kadangi tokių produktų Lietuvos rinkoje yra labai nedaug, įmonėms pasirengti skirsime apie pusantrų metų pereinamąjį laikotarpį. Tokios nuostatos paskatins gamintojus patiekti rinkai daugiau sveikatai palankių maisto produktų, kad šie galėtų būti prieinami ugdymo įstaigoms.

Kavinių ir restoranų patiekalams ar šiems verslo subjektams kol kas atskirų reikalavimų nebus nustatyta, nes kaip rodo užsienio šalių patirtis, viešojo maitinimo sektorius yra per daug dinamiškas ir nestabilus, kad galėtų įsivesti ir patikimai išlaikyti produktų sveikumo kriterijus. Tačiau, iš kitos pusės, niekas nedraudžia kavinėms ir restoranams jau dabar savanoriškai gerinti maisto patiekalų sudėtį, kad ši būtų palankesnė sveikatai.

Ar vartojimo tendencijos išprovokuos sveikatai palankesnių maisto produktų augimą rinkoje?

Sveikos gyvensenos tyrinėtoja, ekonomikos analitikė ir „Livinn – sveiki produktai“ asortimento vadovė Guoda Azguridienė išskiria dvi tendencijas rinkoje:

Viena pozityvi – žmonės rūpinasi savo sveikata, domisi, ypač šeimos su mažais vaikais. Žmonės labiau kreipia dėmesį į potencialius alergenus, tiriasi maisto netoleravimą, atkreipia dėmesį į cukraus kiekį produktuose, keičia rafinuotus miltų produktus pilno grūdo produktais. Pastaruoju metu labiau susirūpinta hidrintais riebalais.

Kita tendencija įprasta – vis dar yra manančių, kad aliejus yra aliejus, o arbata yra arbata, todėl geriausia yra pigiausia. Tokia nuostata veda prie rafinuotų ar šiaip prastos kokybės aliejų vartojimo, maistine prasme nevertingų kepinių, pagardų su skonio stiprikliais, desertų su dažikliais ir panašių produktų pasirinkimo. Susidomėjimas ekologiškais produktais auga labai palaipsniui. Žmonės daugiau apie tai žino, tačiau nėra įsisąmoninę, kaip smarkiai sveikatai kenkia įvairūs pesticidai, sintetiniai skonio stiprikliai, dažikliai ir kitos masinėje gamyboje įprastos sintetinės medžiagos.

Pasiūla Europos rinkoje ekologiškų ir sveikesnių produktų auga stipriai. Taikomos naujos technologijos, inovacijos – nuolat atsiranda geresnių būdų išlaikyti produktuose maistingąsias medžiagas. Lietuvos rinkoje ekologiškų produktų pasiūla auga labai lėtai. Lietuvoje mažai kas linkęs investuoti į mūsų vaikų ateitį – ekologišką ūkininkavimą ir gamybą.

„Kaip gamintojams pagaminti, įvesti į rinką sveikatai palankesnius, ekologiškus maisto produktus, kokios eksporto galimybės atsiveria į asortimentą įtraukiant tokius produktus? Apie tai kalbėsime konferencijoje. Taip pat svarstysime, kokie kriterijai apsprendžia, kad maistas būtų ne tik sotumui patenkinti, bet suteiktų vertingų maistinių medžiagų. Šios konferencijos tikslas suvienyti maisto gamintojus, mokslininkus, sveikatos specialistus, kad vieni su kitais pasidalintume informacija ir tolygiai dirbtume žmonių sveikatos labui“, – sako viena iš konferencijos pranešėjų bei viena jos organizatorių, VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė.

Gegužės 3 d. Vilniuje, “Europa City Vilnius“ viešbutis, J. Jasinskio g. 14, vyks konferencija „Kaip pagaminti kokybišką, ekologišką ir sveikatai palankų maisto produktą. Pasaulinės gamybos ir vartojimo tendencijos, eksporto galimybės“. 

Konferencijos tikslas: Suteikti informacijos apie kompleksinį maisto produktų gaminimą ir inicijuoti kokybiškų, ekologiškų ir sveikatai palankesnių maisto produktų gamybą ir atsiradimą rinkoje.

Konferencijos pranešėjai: valstybinių institucijų atstovai, mokslininkai, maisto technologai, gamintojai, mažmeninės prekybos atstovai, ekologiškų ir nacionalinės kokybės ženklo sertifikavimo institucijos atstovai.
Konferencijos programa čia: KONFERENCIJA GAMINTOJAMS