fbpx

„TARYBINIS SKONIS“ DAR GAJUS VAIKŲ MAITINIME

Kaip bebūtų, bet kartų skirtumas jaučiamas ne tik požiūryje į gyvenimo būdą, bet dar stipriau skiriamės suvokime apie maistą ir jo paskirtį mūsų gyvenime. Šis požiūrio skirtumas gajus ir vaikų maitinime ugdymo įstaigose.

Paskambinus vieno darželio ilgametei dietistei, ji su pasididžiavimu ištarė: „Aš jau net trisdešimt metų dirbu vaikų ugdymo įstaigoje ir žinau, ką vaikai turi valgyti“. Šiais žodžiais ji norėjo pasiguosti esamais pokyčiais vaikų maitinime. „Įsivaizduokite, atsakingos institucijos netvirtina valgiaraščių, nes mes prie cepelinų neduodame vaikams šviežių daržovių. Kaip mums išsisukti iš tokios situacijos?“ – klausė ji.

IMGL6978

Raminta Bogušienė (Delfi.lt archyvas)

Žinoma, atsakymas paprastas: „Pirmiausia, kasdieninėje vaikų mityboje neturėtų būti iki kaulų gelmių „rafinuoto skonio“ sistemos pamėgtų cepelinų su spirgučiais. Tokiems „rafinuoto skonio“ žinovams aukščiausia kokybė – rafinuoti miltai, rafinuotas aliejus, rafinuotas cukrus, stipriai perdirbtos bulvės ir pan., nes tik jie –„gryni“ produktai ir juos valgydami jie jaučiasi rafinuotai gerai. Jei jau taip norisi išsaugoti tradicijas, vaišinkime tokiu maistu svečius šventinių pietų metu, bet ne vaikus darželyje ar mokykloje. Išklausius ilgametės dietistės supratau viena, džiugu, kad Sveikatos apsaugos ministerija vaikų maitinime priėmė nuostatą, kad prie kiekvieno pietų patiekalo turi būti šviežios daržovės. Gal nors taip išguisime sovietinį palikimą iš vaikų kasdieninės mitybos“, – sako R. Bogušienė.

Apie šiuolaikinį skonį maisto technologė, sveikatos specialistė, sveikataipalankus.lt įkūrėja ir vaikų sveikatai palankios mitybos socialinių iniciatyvų kūrėja ir įgyvendintoja Raminta Bogušienė

Mes auginame laisvus ir žingeidžius pasaulio vaikus ir jiems siekiame suformuoti ne tik suvokimą – „alkanas“ ar „sotus“, „skanu“ ar „neskanu“, „mėgstu“ ar „nemėgstu“. Mes jiems norime parodyti maisto įvairovę, spalvas, skonio paletę, o ne vien sūru ar saldu. Juk skonių yra daug daugiau – rūgštus, kartus, aštrus, o kur dar jų sąveika ir neatrasti klodai. Mes norime, kad mūsų vaikai atskirtų gerą maistą nuo prasto. O laikui bėgant taptų išrankiais valgytojais, kurie rinktųsi gerą maistą, valgytų su pasimėgavimu, reguliariai, subalansuotai ir įvairiai. Daugelis nepamiršta nueiti pas gydytojus tuomet, kai paskirtas laikas, o valgo bet kada. Mes norime ugdyti sąmoningus vaikus, kurie žinotų, kad praleidus valgymą, kitą kartą suvalgysi daugiau, nei reikia tavo organizmui.

Mes norime perduoti savo vaikams suvokimą, kad maistas tai energija, kuri reikalinga, kad augtų sveiki ir laimingi. Svarbu, kad maistas suteiktų žvalumo, o neatimtų iš organizmo paskutinių jėgų. Mes norime juos mokyti, kad skonį jaučiame ne pilnu skrandžiu, o skonio receptoriai gyvena liežuvyje. Maisto aromatą galime užuosti, tam mums duota – nosis. Pasidžiaugti, patraukliu valgio pateikimu lėkštėje, pamatyti spalvas ir įvairumą, tam mums duotos – akys. Suvokti, kad svarbu ne tik tai, ką dedame į burną, bet kaip suvalgome. Mes norime, kad vaikai žinotų ir suvoktų, kaip maistas virškinamas ir, kad jų organizmai pasisavins visus vitaminus tik gerai maistą sukramčius.

O kokį vaizdą matome tradicinių cepelinų su spirgučiais lėkštėje? Nežinau kaip Jūs, bet aš matau blokinius penkiaaukščius, kurie man neatrodo labai patraukliai, nors ir restauruoti. Lygiai taip, kaip įdėčiau tuos pačius cepelinus ir „rafinuotų riebalų“ porciją į šiuolaikinę lėkštę.

SVEIKATAI-PALANKUS-300x222-2Maisto technologė R. Bogušienė informuoja, kad mes norime vaikus supažindinti su daržovių ir vaisių, grūdų įvairove, pajusti jų formas, spalvas ir tekstūrą.

lidl_cmyk

Šiais metais startuoja iniciatyvos „Sveikatai palanki ugdymo įstaiga“, kurios iniciatorius VšĮ „Sveikatai palankus“ ir pagrindinis projekto rėmėjas UAB „LIDL Lietuva“ bei Erasmus+ KA2 tarptautinis projektas „Sveikatai palankios mitybos inovatyvaus mokymo metodologijos vystymas ir praktika ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme“ (orig. Innovative teaching methodology of health friendly nutrition development and practice in pre-primary and primary education (HeathEDU)), kurių tikslas formuoti vaikų, tėvų, mokymo įstaigų personalo sveikatai palankios mitybos įpročius, teigiamas nuostatas, ugdyti ir skleisti sveikos mitybos ir gyvensenos principus bei sąmoningumą visoje įstaigos bendruomenėje, įdiegti sveikatai palankius patiekalus vaikų valgiaraščiuose ir suformuoti teisingą valgymo kultūrą.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo  Dr. Almanto Kranausko pastebėjimai

„Man pasirodė keisti dietistės, trisdešimt metų dirbančios vaikų ugdymo įstaigoje ir keliančios tokius klausimus apie daržovių ir cepelinų dermę, mintys. Tai rodo, kad dietistams būtini mokymai ir kvalifikacijos tobulinimas. Taip, prieš 30 metų parduotuvėse beveik nebuvo maisto, todėl bulviniai cepelinai įdaryti plaučiais ar tešmenimis ir užlieti taukais buvo puikus patiekalas, tačiau dabar produktų pasirinkimo, mitybos ir fizinio aktyvumo situacija šalyje yra iš esmės pasikeitusi. Sunku patikėti, kad dar yra žmonių to nepastebinčių, juo labiau dietistų“ – pokalbyje apie mitybą teigė A. Kranauskas.

Dr. Almantas Kranauskas sako, kad patiekalų suderinamumas tik fantazijos stygius. Vaikas, realiai, turi gauti daržovių ir vaisių tiek kartų, kiek kartų per dieną valgo. Nebūtina vaikus versti valgyti tarpusavyje nederančius produktus. Galima, pavyzdžiui, išmoningai sukurtų daržovių salotų pasiūlyti jiems prieš pagrindinį patiekalą. Taip pat galima sugalvoti vaisinį desertą baigiant valgyti, arba daržoves ar vaisius pasiūlyti tarp maitinimųsi ar integruoti daržoves į patį patiekalą.

Žinoma, Dr. A. Kranauskas taip pat  stebisi daugelio lietuvių nostalgiją cepelinams. „Nors ir kaip būtų nepopuliaru, deja, cepelinai yra „kalorijų bomba“. Ji tinka nebent labai sunkų fizinį darbą dirbantiems asmenims. Kaip žinote, cepelinų masės didžiąją dalį sudaro bulvių krakmolas, kuris yra angliavandenis, kaloringumu nenusileidžiantis cukrui. Bet kadangi krakmolas yra nesaldus, žmogus su cepelinais nieko neįtardamas suvalgo didelį jo kiekį. Tuo tarpu visos cukrinės per kartą žmogus nebūtų pajėgęs suvalgyti vien dėl saldumo. Tuo tarpu nepalankumo sveikatai pasekmės abiem atvejais yra vienodos.“ – teigia A. Kranauskas.

Sveikataipalankus.lt rengia ir konsultuoja sveikatai palankaus vaikų maitinimo klausimu

VšĮ „Sveikatai palankus“ siekia, kad mityba būtų iš tiesų sveikatai palanki, ypač tai svarbu diegti ir ugdyti nuo vaikystės, todėl ir vaikų mityboje esantys patiekalai turi būti sveikatai palankesni, atsisakant riebių, tukinančių, apkeptų ir beverčių patiekalų.

„Mūsų komandos tikslas į vaikų mitybą įvesti kuo daugiau daržovių, vaisių, salotų, kurios būtų su ypač gryno alyvuogių aliejaus užpilu, pietūs būtų sudaryti tik iš tausojančių patiekalų t.y. garuose gaminamų, orkaitėje kepamų, o ne kepamų keptuvėje su rafinuoto aliejaus „kibiru“. Atsisakyti apkeptų ir ypač batono trupiniuose ar miltuose bei kiaušinyje apvoliotų patiekalų, pavyzdžiui, šnicelio ar Kijevo kotleto. Tuo tikslu rengiame valgiaraščius ir konsultuojame ugdymo įstaigas tiek ikimokyklinio, tiek mokyklinio amžiaus vaikų maitinimo klausimais“, – informuoja sveikataipalankus.lt įkūrėja ir maisto technologė Raminta Bogušienė.

 

Parengė: VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja, sveikatos specialistė, maisto technologė Raminta Bogušienė, 864517472, raminta.bogusiene@sveikataipalankus.lt