lapkričio, 20 2017 ŠIANDIEN CENTRALIZUOTAS MAISTO PRODUKTŲ PIRKIMAS KAUNO IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOMS NETENKINA. KODĖL?

Savivaldybės atstovai, atsakingi už paskelbto centralizuoto maisto produktų pirkimo projekto įgyvendinimą, teigia, kad Kauno miesto darželiuose bus sveikas maistas ir nurodo, kad rengiant viešųjų pirkimų dokumentus buvo konsultuotasi su darbo grupės nariais ir tos srities profesionalais (mitybos specialistais, technologais, mokslininkais ir pan.).

Darbo grupėje nebuvo svarstyta centralizuoto maisto produktų pirkimo, tik pirmuose susitikimuose buvo užsiminta apie tokius planus, tačiau nuspręsta nekelti šio klausimo, kol nebus parengti sveikatai palankūs valgiaraščiai, kol nebus atnaujintos virtuvės ir nepradėtas vykdyti kompleksinis mitybos raštingumo didinimas visų ugdymo įstaigų bendruomenės narių (įstaigų personalo, vaikų, tėvelių, dietistų ir virėjų). Tačiau netikėtai, nepaaiškinus situacijos, tarsi savanoriškai darbo grupėje esančių specialistų buvo paprašyta peržiūrėti žaliavų technines specifikacijas ir per keletą dienų pateikti pastabas. Pateikus pastabas buvo pasakyta, kad pakoreguos savivaldybės atstovai ir dar kartą derins, bet apie galimą jau viešojo pirkimo organizavimą jokios kalbos nebuvo. Dar po keleto savaičių netikėtai atsiųsta (irgi nieko neaiškinant) preliminari centralizuoto maisto produktų pirkimo sutartis, kurią tektų spėti įvertinti praktiškai tik per vieną darbo dieną. Tačiau buvo priminta, kad norint išnagrinėti tokią sutartį būtinas teisinis išaiškinimas ir išreikštas susirūpinimas, ar žaliavų techninės specifikacijos jau parengtos atsižvelgiant į išsakytas pastabas. Tačiau po keleto dienų sutartis jau buvo paskelbta viešųjų pirkimų sistemoje, kurioje aiškiai matoma, kad padaryta taip kaip “reikia”, o išsakytos pastabos liko tik popieriuje.

Galiu drąsiai teigti, kad sveikesnio maitinimo Kauno miesto darželiuose nebus, o gal bus net dar blogiau jeigu bus įgyvendintas šiomis dienomis paskelbtas centralizuoto maisto produktų pirkimas. Kodėl? Pastebėjimai iš žaliavų specifikacijų:

1. Nei vienas sveikatos specialistas nesiginčija, kad daržovių, vaisių ir uogų vartojimas sveikatai palankus. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja ne mažiau 400 g kas dieną t.y. geriausia, jei vaikas kiekvieno valgymo metu gaus bent žiupsnelį šviežių daržovių, vaisių ir uogų. Lietuvos gyventojai per mažai vartoja daržovių ir vaisių: kasdien šviežias daržoves vartoja tik trečdalis gyventojų, iš kurių tik 3 proc. šviežias daržoves ir vaisius vartoja kelis kartus per dieną ir vidutiniškai suvartojama tik apie 260 g daržovių ir vaisių per dieną (Mokymų ir ligų prevencijos centro atliktų tyrimų duomenys). Kiek planuoja nupirkti Kauno miesto darželiams daržovių, vaisių ir uogų? Iš viso bendras kiekis apie 250 g/ vienam vaikui, bet atmetus nuostolius vienas vaikas gaus apie 170 g bendrą daržovių vaisių ir uogų kiekį, jau nekalbu, ar tai šviežios, ar termiškai apdorotos. Tai net mažiau už minimalų kiekį nei rekomenduoja PSO. Tuo tarpu bulvių, kurios nesiskaičiuoja į bendrą daržovių kiekį, lyginant su kitomis daržovėmis kiekis vienas prie vieno. Vadinasi, bulvės turbūt du kart per dieną, kaip matome, toliau planuojamos vaikų maitinime, o daržovių bent minimalus – 400 g kiekis lieka tik rekomendacijose, o realiame gyvenime vaikai jų ne tik, kad nesuvalgys, bet neplanuojamas net minimalus jų poreikis, kuris reikalingas sveikatos išsaugojimui. Jau nekalbu apie tai, kad suplanuota „Sveikam vaikų maitinimui“ Kauno mieste 12 t bulvių krakmolo. Šios stipriai perdirbtos žaliavos sveikatos specialistai rekomenduoja vengti, ypač vaikų maitinime. Pavyzdžiui, nuostabą kelia planai. kad šviežių aviečių Kauno miesto mokyklinukas gaus – apie 10 g per metus, moliūgo apie 70 g, špinatų per metus apie 60 g ir t.t. Jau nekalbama apie vaisių, uogų ir daržovių įvairovę ir sezoniškumo įvertinimą. O į tokius dalykus (kaip nurodyta vaikų maitinimo apraše), kad vaikų maitinimui tiekiamoms žaliavoms reikia teikti pirmenybę ekologiškiems, nacionalinės kokybės produktams, žinoma, faktiškai žaliavų techninėje specifikacijoje nėra atsižvelgta. Jau nekalbu, kad marinuotos daržovės apskritai nėra sveikatai palanku, o pagal suplanuotus pirkimus vien marinuotų agurkų numatyta – 24 t, faktiškai tiek pat kiek šviežių agurkų – 30 t, o raugintų agurkų, kuriuos visi specialistai įvardina kaip palankius sveikatai – tik 4,5 t. Tačiau raugintų agurkų, kaip ir kitų daugiakomponenčių produktų, techniniai reikalavimai neišvardinti detaliai: kokia sudėtis, koks druskos kiekis, juslinės savybės, kaip ant vaikų stalo atsidurs kokybiškas produktas, gal vieną kartą atsidurs, kitą ne ir neturėsim kam reikšti pretenzijų.

2. Antra pagal svarbumą maisto pasirinkimo piramidės dalis – grūdinės kultūros ir visi žino, kad pilnaverčiai t.y. viso grūdo produktai. Tačiau Kauno miestui „sveikas maistas“, kai užsakoma vaikams 58000 kg rafinuotų kvietinių miltų ir 500 kg viso grūdo Spelta ir 1000 kg viso grūdo kvietinių miltų, santykinai rafinuotų miltų 98 proc., o viso grūdo vos 2 proc. Manų kruopų net 18 t, nešlifuotų ryžių apskritai nėra. Avižinių dribsnių nėra nurodoma, kokie jie: ar 1 min. virimo, ar 10 min., ar viso grūdo, ar su priedais. Tas pats aprašymo skurdumas ir su kitomis produktų grupėmis. Rafinuotų miltų makaronų 82 proc., o viso grūdo tik 18 proc. Kitų rūšių miltų (ruginiai, kukurūzų, grikių, avižų, ryžių) suplanuota Kauno vaikų maitinimui tik 10 proc. nuo visų miltų kiekio. Viso grūdo duona sudaro faktiškai tik apie 1 proc. nuo rafinuotų miltų duonos ar batono.
3. Mėsa vaikų maitinimui rekomenduojama liesesnė, be odos ar iš liesesnių jos dalių, tačiau į tai nėra faktiškai atsižvelgta. Kokybiniai kriterijai mėsai „giliai užšaldyta arba atšaldyta“, tad ar toks reikalavimas gali garantuoti, kad vištienos filė atsidurs ant vaikų stalo kokybiška? Taip pat aišku, kad dažnu atveju bus tiekiama tik šaldyta mėsa. Žuvies rūšims nustatyti kriterijai taip pat negarantuos, kad ant vaikų stalo papuls kokybiška žuvis, nėra svarbiausio faktoriaus renkantis žuvį t.y juslinių ir kokybinių savybių vertinimo, jau nekalbu apie žuvies išeigas po defrostavimo. Kas patikrins glazūros kiekį, kad 5 proc., o ne 20 proc.? Kaip turės elgtis įstaiga, jei glazūros kiekis gavus žaliavą pasirodys esąs 50 proc., kreiptis į savivaldybę, kad jie susisiektų su tiekėju? O ką tą dieną valgys vaikai pietums? Liks alkani? Kodėl kiaušinius renkantis nenurodoma, kam teikiama pirmenybė: auginamiems ekologiškai, laisvėje ar ant kraiko. Pagrindas – pienas, nerauginti pieno produktai ir neatsisakyta desertinių pieno gaminių (pavyzdžiui, grūdėta varškė su priedais, desertinė varškė). Nėra išvardinti pieno ir pieno produktų detalūs kokybiniai reikalavimai.
4. Vaikai ir toliau gers sultis iš tetrapakų, valgys uogienes, gers saldžius kompotus, ar gėrimus su saldžiais sirupais ir, negana to, bus tonizuojami juodąja arbata, kurios daugiausia užsakyta lyginant su kitomis arbatomis. Arbatai uždėtas kriterijus „be skonio ir kvapo stipriklių“, o tokių ir šiaip vaikų maitinime negalima ir į arbatas niekas nededa, o deda kvapiąsias medžiagas, tai tikėtina, kad vaikai gers arbatas su „kvepalais“.
5. Sveikatos specialistai taip pat sutaria, kad pridėtinio cukraus vaikų mityboje turi būti kuo mažiau, patiekaluose ne daugiau 5 g/100 g (privalomas reikalavimas vaikų maitinime), o PSO rekomenduoja, kad vaikas per dieną pridėtinio cukraus gautų ne daugiau 12 g, o Kauno mieste „sveikas vaikų maitinimas“ vien stalo pridėtinio cukraus suplanavo – 20 g/ vienam vaikui per dieną. Nekalbu jau apie uogienių kiekius, pridėtinį cukrų esantį duonoje, pomidorų padažuose, sausainiuose ir kituose produktuose ir nekalbu apie laisvąjį cukrų iš sulčių.
6. Sveikatos specialistai taip pat sutaria, kad riebalai turi praturtinti vaikų mitybą, o ne tiesiog būti maiste kaip rafinuoti aliejai, kurie pagal suplanuotą pirkimą sudaro 100 proc. Jau nekalbu apie tokį aliejų kaip išspaudų, kurį ES bando apskritai uždrausti naudoti maistui. Vaikų meniu bus įrašytas alyvuogių aliejus, o jis bus greičiausiai su naftos produkto likučiais, rafinuotas, be jokių polifenolių, o kur ypač tyras alyvuogių aliejus ir kiti nerafinuoti aliejai?
7. Žino visi, kad kuo daugiau pomidorų pastos, tuo sveikatai palankiau, o pomidorų padaže ir kečupe numatyta nuo 34 proc. iki 24 proc. minimalus pomidorų pastos kiekis, tai tiekėjas ieškos 45 proc. pomidorų pastos kiekio? Žinoma, siūlys pigesnį, kad tik atitiktų privalomus reikalavimus.
8. Bet viena, ką galiu pagirti, jog nėra pusfabrikačių – dešrelių, pieniškos dešros, koldūnų ir pan. Antra, bent pridėtinės druskos suplanuotas kiekis 3-4 g vaikui per dieną neviršija PSO rekomendacijų, jei nekalbame apie papildomus druskos šaltinius iš kitų produktų.
9. Visuose produktuose neįvertinta mažiausias tinkamumo vartoti terminas nuo produktų pagamino, todėl tai neužtikrina šviežiausių maisto produktų pateikimo ant vaikų stalo.
10. Žaliavų techninė specifikacija nesudeda saugiklių, kad ant mūsų vaikų stalo papultų kokybiški maisto produktai, kadangi prie kiekvienos pozicijos labai skurdus aprašymas ir reikalavimai, o teisės aktai išvardinti bendrai visai produktų grupei. Nėra visuose produktuose išvardinti konkretūs reikalavimai sudedamųjų dalių sąrašui, ženklinimui, pakuotei, tinkamumo vartoti terminui, juslinėms savybės ir pan. Padaryta esminių techninių ir teisės aktų neatitinkančių klaidų. Pavyzdžiui, ką reiškia medaus kriterijus „natūralus“, nes natūralus gali būti mineralinis vanduo, kvapiosios medžiagos, vaisių uogų vynas, bet ne medus, jo kriterijai visai kitokie. Kodėl čia nėra pirmenybės ekologiškam ar nacionalinės kokybės medui, kurių rinkoje turbūt daugiausia ir greičiausiai kokybiškiausias? O gal tieksime vaikams ES ir ne ES medaus mišinį?

Žaliavų specifikacija vienas iš saugiklių, kitas saugiklis numatytos sutarties sąlygos, kuriose turi būti atsižvelgta į maisto produktų tiekimo grandinės sutrumpinimą, pirmenybės teikimą vietinėms žaliavos ryšium su tuo, kad ant vaikų stalo būtų patys šviežiausi maisto produktai. Ar tas užtikrinta? Kiek kartų per savaitę bus tiekiami produktai į ugdymo įstaigas? Ypač greitai gendančių maisto produktų tiekimo grandinė turi užtikrinti šviežiausių maisto produktų patekimą į darželius. Bendriniai pastebėjimai iš sutarties sąlygų, nevertinant teisinių aspektų:

1. Sutartyje numatyta mėsos ir pieno produktų tiekimas du kartus per savaitę. Įstaigos neturi atitinkamų salygu sandėliuoti tokį kiekį greitai gendančių maisto produktų. Pasak ugdymo įstaigų šiuo metu maisto produktai yra tiekiami kiekvieną dieną du kartus dienoje, dėl galimos kryžminės taršos, šviežumo ir dėl to, kad darželiuose daugiausia yra trys buitiniai šaldytuvai, todėl kelių dienų produktų neįmanoma sutalpinti ir sandėliuoti. Jau nekalbama tai, kad mėsa bus greičiausiai tiekiama tik giliai užšaldyta, bet ne atvėsinta, jei tiekimas tik du kartus per savaitę.
2. Kaip darželiai numatys maisto produktų kiekius savaitei į priekį? Vaikų lankomumo skaičius yra kintantis ir nenuspėjamas. Kas prisiims atsakomybę už maisto produktų perteklių ar trūkumą? Gal bus analitinis skyrius, kuris planuos ir analizuos situaciją?
3. Sutartyje numatyta kad jei tiekėjas negamins ar maisto produktas bus išimtas iš rinkos, jis galės pakeisti tą produktą analogišku produktu tik neaišku, kas bus to produkto gamintojas ir iš kokių žaliavų bus pagamintas, nes kontrolė šiame etape nutrūksta. Ir ant vaikų stalo gali papulti neaiškios kilmės ir nežinomo gamintojo produktas. Kur pakartotinis vertinimas, įvedant naują produkto tiekimą? Jau nekalbu apie kiekvienos partijos ir vežimo vertinimą bei kontrolę.
4. Žemiausios kainos klausimas lieka abejotinas, sutartyje nėra numatyta produktų įkainių perskaičiavimas, pagal maisto produktų rinkos kainos pasikeitimus bei neįvertintas sezoniškumas. Pvz. Maisto produktų įkainiai perskaičiuojami tik kai teisės aktais pakeičiamas sutartyje nurodytas produktams taikomas PVM tarifo dydis. Įkainiai dėl kainų lygio pasikeitimo nebus perskaičiuojami. Vadinasi tris metus (sutarties galiojimo laikotarpiu) kaip pirkome agurkus už nurodytą kainą žiemos sezono metu, tiek pat mokėsime ir vasarą, ir visai nesvarbu kad sezono metu agurkai daug pigesni rinkoje.
5. Sutartyje numatyta prievolė pasiekti rezultatą, kad būtų pristatyti maisto produktai, bet jų šviežumas, kokybiškumas ir sezoniškumas nėra matas.

Norint, kad centralizuoto maisto produktų pirkimo sutartis veiktų, pirma, turi būti koreguota žaliavų specifikacija, sutartyje turi būti užtikrinta šviežumo, sezoniškumo ir įvertinti maisto produktų neatitikčių klausimai bei apmokyti sandėlininkai ir kiti atsakingi už produktų priėmimą ir kontrolę darbuotojai kaip įvertinti, kad žaliava atitinka maisto saugos ir kokybės reikalavimus, kaip turi elgtis, jei atvežta, pavyzdžiui  nekokybiška žuvis.

Antra, be darbuotojų apmokymų turi būti žaliavų priėmimo ir grąžinimo instrukcijos ir apmokymai ne po pirkimų įgyvendinimo, kai jau reikės vykdyti, o dabar.

Trečia, vykdant pirkimus ir vertinant žaliavas, įgyvendinant pirkimus turi dalyvauti trečiašaliai nepriklausomi ekspertai ir nuolat stebėti maisto produktų tiekimą į darželius, spręsti kilusias problemas dėl tiekimo, kokybės ir konsultuoti ugdymo įstaigos atsakingus asmenis, kad ant vaikų stalo patektų saugūs, kokybiški ir sveikatai palankūs produktai. Ar toks skyrius savivaldybėje numatytas, kas kuruos visų darželių maisto produktų priėmimus, kas konsultuos ir spręs jų problemas čia ir dabar, kad vaikai ne tik neliktų alkani, bet būtų sotūs saugiu, kokybišku ir sveikatai palankiu maistu?

VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja, sveikatai palankaus maisto technologė ir sveikatai palankaus vaikų maitinimo iniciatorė bei dviejų ikimokyklinio amžiaus vaikų mama Raminta Bogušienė

Apie situaciją video nuo 4:44