MITYBOS SPECIALISTĖ RAMINTA BOGUŠIENĖ: ATEITIES MITYBA – TIK INDIVIDUALIZUOTA

Visiems žinomas posakis: „Kas tinka kiekvienam – netinka niekam“ vartotinas ir kalbant apie mitybą. Kiekvienas žmogus individualus. Jei nuo mažų dienų sugadiname vaikų įgimtą alkio ir saikingumo jausmą liepdami suvalgyti viską, kas lėkštėje, valgyti net tada, kada jie nėra alkani, slopindami jų emocijas, džiugindami ir apdovanodami menkaverčiu maistu, tada visą gyvenimą jie nežinos, ką valgyti, kiek suvalgyti ir koks maistas palankus jų sveikatai.

Maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė

Riebalai, cukrus, druska, perdirbtas maistas – kenkia ar ne? Pasimetę informacijos gausoje galiausiai pasiduodame masiniam vartojimui pamiršdami svarbiausia – savo organizmo individualius poreikius. R.Bogušienės teigimu, svarbu žinoti, kas kenksminga kiekvienam iš mūsų, ir kuriuos produktus vartojant verčiau vadovautis individualiam organizmui pritaikytomis rekomendacijomis.  

Transriebalų poveikis sveikatai – žalingas visiems

Tam tikri maisto produktai ar jų grupės vienareikšmiškai nepalankios visų žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, transriebalai, kurių gausu rafinuotuose riebaluose gruzdintame arba skrudintame maiste. Jų galime rasti saldainiuose, sausainiuose, tortuose, pyraguose, sūrio gaminiuose, sultinio kubeliuose ir kitame stipriai perdirbtame maiste, kurio sudėtyje yra iš dalies ar visiškai hidrintų riebalų, rafinuotų aliejų. Dėl to neverta stebėtis, jog tokį maistą valgydami lietuviai labai dažnai serga širdies kraujagyslių ligomis. Šios ligos siejamos būtent su transriebalų vartojimu.

Ne visi riebalai yra blogi

Be riebalų organizmas negautų riebaluose tirpių vitaminų, o mityba būtų nesubalansuota, sotumo jausmas mažesnis. Žinoma, žmogui vertingesni nesotieji riebalai, o sočiųjų riebalų mityboje turėtų būti mažiau. Norintiems numesti svorio, riebalų kiekį gaunamą su maistu tikrai reiktų sumažinti: naudoti mažiau pridėtinių riebalų, nekepti riebaluose, rinktis liesesnę mėsą. Norinčiam priaugti svorio, ar sveikam vaikui, riebalų gal net daugiau gali prireikti nei rekomenduojamų 30 proc. nuo bendros energinės vertės. Jei vaikas prašo į košę įdėti papildomai sviesto, greičiausiai jam tikrai reikalingi papildomi riebalai.

Saikas – svarbus sveikos mitybos faktorius

Saikas – neatsiejamas nuo sveikos mitybos. Bet daug sunkiau jį pajusti, jei maistas rafinuotai saldus, sūrus, pagardintas skonio ir kvapo stiprikliais. Suprantama, kad maisto pramonė padarė taip, kad valgytume ir  pirktume tikrai ne tiek, kiek reikia mums, o tiek, kiek reikia jiems. Norint išlaikyti saiką, reiktų susikoncentruoti į produktą, analizuoti, ar tikrai taip skanu, pasimėgauti ragavimo procesu. Be to, valgant reiktų sėdėti prie stalo ir dalyvauti tik valgymo procese, o ne vaikščioti. Tuomet ateis diena, kai daugelį tų „tariamai“  skanių produktų organizmas atmes ir ieškos sveikesnės ir kokybiškesnės alternatyvos nei, pavyzdžiui, torto su A4 formato sudėtimi.

Šių dienų mityba – ne karo laikų, kai visi receptai, produktai buvo sukurti tik sotumui patenkinti. Šių laikų mityba turi būti nukreipta į kokybišką maistą, porcijavimą, vertingų maistinių medžiagų gavimą kiekvieno valgymo metu, maisto pritaikymą pagal kiekvieno žmogaus individualius poreikius.

Cukrus ir druska – baltoji mirtis?

Ne naujiena, kad daug cukraus, druskos turintys gaminiai ne tik išderina natūralų skonį, bet ir žalingai veikia visą organizmą. Turbūt teko girdėti, kad  bėgant laikui žmonių sūrumo ir saldumo patenkinimui reikia vis daugiau, nes receptoriai būna nualinti. Cukrus ir druska reikalingi mūsų mityboje tik kuo natūralesnės kilmės, nerafinuoti ir ne per daug. Pirmenybė teikiama natūralios kilmės cukrui, esančiame vaisiuose, uogose, grūduose ir pan. Druskos taip pat natūraliai yra visuose produktuose. Tyrimais įrodyta, kad 3-4 gramus per parą druskos gauname net nesūdydami maisto, o kad išsaugotume sveikatą, druskos reikia ne daugiau 5 g per parą suaugusiam ir vaikui nuo 10 metų. Vaikui iki 10 metų –  3-4 gramų. Žinoma, vaikystė turi būti saldi, bet saldinkime ją meile ir savo keptu pyragu, o ne menkaverčiais saldainukais, guminukais, čiulpinukais ar kitomis pramonės sukurtomis, vaikų imunitetą alinančiomis gudrybėmis.

Stipriai perdirbto maisto žala

Stipriai perdirbtas maistas – nepalankus niekam. Vitaminai, mineralinės medžiagos, omega-3, kurių reikia kiekvienam žmogui, žūva gruzdintame, perkeptame, pervirtame, apanglėjusiame maiste, kuriame be kancerogeninių medžiagų taip pat daug cukraus, druskos, maisto priedų, sveikatai nepalankių riebalų.

Visiems žinoma, kad kiekvieno valgymo metu tiek vaikui, tiek suaugusiam reikia suvalgyti šviežių daržovių ir vaisių. Bet reikia žinoti ir tai, kad per didelis skaidulinių medžiagų, kurių gausu daržovėse bei vaisiuose ir viso grūdo gaminiuose, kiekis kai kurių žmonių sveikatai gali būti nepalankus. Sveikam žmogui viso grūdo kruopos, miltai, duona – idealus pasirinkimas. Visgi yra ir vis daugėja žmonių, kurie netoleruoja glitimo. Kitų organizmas atpratęs, tai per didelis kiekis skaidulinių medžiagų gali neigiamai paveikti jų virškinimo sistemą. Tiems, kurie nori priaugti svorio gal net geriau rinktis baltų miltų gaminius, nes mažesnis sotumo jausmas, daugiau galima suvalgyti, neapsunksta virškinimo sistema.

Kiekvienam žmogui svarbiausia – geras virškinimo sistemos funkcionavimas ir pakankamas iš maisto gaunamų vitaminų, mineralinių medžiagų kiekis organizmui bei tinkamas omega -3 ir omega – 6 riebiųjų r. santykis. Todėl būtina pažinti save ir atsižvelgti į individualius poreikius. Jei reikalinga pagalba, rekomenduojama kreiptis į mitybos specialistus. Jei jau yra sveikatos sutrikimų, reiktų kreiptis į dietologus, kurie rekomenduotų mitybą pagal ligos pobūdį, paskirtų tam tikrą dietą.

Reguliari mityba – sveikatos garantas

Reguliari mityba taip pat be galo svarbi, nes tik ji užtikrina pastovų cukraus lygį kraujyje, kuris garantuoja nuolatinę energiją, abejingumą menkaverčiam ir stipriai perdirbtam maistui, išlaiko normalų kūno svorį. Bet kiek kartų per dieną valgyti, tai jau individualu. Tai priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, esamo kūno svorio, gyvenimo būdo, miego ir poilsio rėžimo ir pan. Jei sveikiems, fiziškai aktyviems vaikams, neturintiems antsvorio, rekomenduotina valgyti net 6 kartus per dieną, tai suaugusiam, kuris dienas leidžia biure sėdėdamas prie kompiuterio, o grįžęs namo prie televizoriaus, pakaks gal ir 2 kartų per dieną. Maisto sudėtis ir porcijų dydis taip pat skirsis: gal vaiko racione maisto kiekis net bus didesnis, bet tų maisto produktų, kurie nepalankūs visiems, neturi būti abiejų lėkštėse.

Visgi, kai mokyklose paklausus, kiek kartų per dieną vaikai valgo, išgirsti, kad net ir 12 kartų, tai suvokiama, kad mamos nuo vežimėlių laikų eidamos į parką visą virtuvę tempdavosi su savimi, vis ragindamos: „gal sausainiuko, gal obuoliuko, gal …“ Ir taip vaikas pripratinamas valgyti, pabėga nuo savęs. Vaikas drąsiai 2-3 val. gali būti ir turi būti nevalgęs, juk jam reikia suvirškinti prieš tai buvusį maistą. Dėl to į pagalbą turi ateiti mitybos specialistai, kad padėtų susigrąžinti įgimtus įpročius. Maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė konsultuoja ir padeda subalansuoti mitybą ir pritaikyti pagal individualius poreikius tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Susisiekite su manimi, jei reikalinga individualizuota mitybos konsultacija info@sveikataipalankus.lt, tel. 864517472, skype: raminta231

Palikti komentarą

*

Navigate