Maisto technologė Raminta Bogušienė: ministras Aurelijus Veryga klaidina visuomenę

Kiek minučių pakanka socialiai atsakingos kompanijos reputacijai sužlugdyti? Ir kaip apskritai  Lietuvoje augti ir vystytis socialinės atsakomybės iniciatyvoms, jeigu bendradarbiavimas su remti nusiteikusiu verslu vieną dieną netikėtai gali tapti raganų medžiokle su neaiškios kilmės  varovais?

 Pasiklydę biurokratijoje

 Mažiausiųjų mūsų visuomenės narių maitinimas – jautrus ir svarbus klausimas, kurio sprendimą valstybiniu mastu koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Tie koordinaciniai-reguliaciniai procesai vyksta sudarant rekomendacijas, rengiant aprašus ir įsitraukiant į aibę kitų formalumų, kurie tokiame dideliame biurokratiniame mechanizme yra sunkiai išvengiami. Deja, patys valdininkai, o šiuo konkrečiu atveju – net sveikatos apsaugos ministras A.Veryga – susipainioja reikalavimų painybėse, biurokratinėse vingrybėse.

Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol reikalavo, kad bet koks vaikų maitinimui skirtų patiekalų receptų ir valgiaraščių rinkinys būtų raštu su ja suderintas, dar daugiau – tas suderinimas turėjo būti pateiktas tokį palaiminimą gavusiame leidinyje. Pridėtinės vertės leidiniui toks formalumas suteikia tik tiek, kad potencialūs jo skaitytojai gali įsitikinti, jog autorius ar jų kolektyvas išmano savo darbą ir gali teikti atitinkamus siūlymus maitinimui tobulinti. Pasiūlymus, kurie ministerijos specialistų supratimu, atsižvelgiant į kalnus įvairių formalumų, yra priimtini. Ar ministerijos vardas daro leidėjui reklamą? Ir ar autoriai, priversti paisyti šio formalumo, neva turi siekių pasipelnyti? Kas keisčiausia šioje situacijoje, kai pildydami ministerijos susikurtus formalumus autoriai netikėtai kaltinami neva norintys pralobti. Beje, ministrui, A.Verygai, ši situacija daugiau nei puikiai pažįstama, o reikalavimai – žinomi. Svarstome, ar ministras susipainiojo, ar sąmoningai pasiklydo, ieškodamas patogaus atpirkimo ožio, ant kurio galėtų sukarti savo nesėkmes ir abejotinus sprendimus?

Kaip margarinas tapo gėriu

Mitybos specialistės ir maisto technologės Ramintos Bogušienės socialinė partnerystė su Sveikatos apsaugos ministerija prasidėjo dar 2015-aisiais. Abipusis bendradarbiavimas sėkmingai tęsėsi ir R.Bogušienei 2016 m. pavasarį įkūrus VšĮ „Sveikatai palankus“.

Todėl dabar itin keista ir – pripažįstam – ne ką mažiau apmaudu girdėti, kad ilgus metus tęsusis partnerystė dabar vadinama mistine, kaip ir R.Bogušienės – diplomuotos maisto technologės – dalyvavimas ministerijos įkurtoje darbo grupėje, į kurią buvo jų pačių pakviesta. Tuo pačiu menkinamas ne tik VšĮ „Sveikatai palankus“, bet ir kitų panašių organizacijų indėlis siekiant ministerijos viešai deklaruojamų tikslų – užtikrinti, kad mūsų vaikai valgytų ir gyventų sveikiau, jaustųsi geriau. Nors prie šios darbo grupės iniciatyvos jungėmės viltingai ir labai entuziastingai, jau darbo eigoje kilo esminių nesutarimų tarp darbo grupės narių ir ministerijos atstovų, galimai proteguojančių – kaip bebūtų keista – atitinkamus maisto produktų gamintojus, kurie bendrai su ministerija yra partneriai viename iš sveikatingumo projektų.

Ar ministerijos specialistai šaudo sau į kojas? Deja, bet tokių požymių yra. Turime išsaugotų susirašinėjimų su tos pačios darbo grupės nariais, kurie nepaisydami darbo grupėje dalyvaujančių specialistų nuomonių, primygtinai siūlė ne tik pigesnius maisto gaminius, bet netgi nurodė konkrečius produktų pavadinimus, kuriuos gamina išskirtinai vienas gamintojas. Ir – koks sutapimas – tas pats gamintojas kitame Sveikatos apsaugos ministerijos palaikomame projekte – „Sveikatiada“ – yra vienas iš partnerių, o projektą vysto taip pat VšĮ. Tokiomis – turbūt visiškai atsitiktinėmis – aplinkybėmis ir radosi daugelio nuostabą sukėlęs pseudo atradimas, kad sviestas – blogis, o margarinas – gėris ir knygoje sviestą irgi pasiūlyta pakeisti (iškalbingas faktas – margarinas yra bemaž 7 kartus pigesnis nei sviestas), nors kaip žinoma, to kategoriškai atsisakėme. Vėlgi ministrui ši mitybą išmanantiems specialistams nerimą kelianti proteguojama naujovė buvo išsamiai referuota ir puikiai žinoma. Tačiau šiandien veikiausiai jis gintųsi girdįs tai pirmą kartą.

Amnezija – patogi valdininkams

Lygiai taip pat, kaip ministrą ir ministerijos atstovus neva didžiai nustebino viešas faktas, kad švietėjišką veiklą vykdanti nepelno siekianti organizacija VšĮ „Sveikatai palankus“ turi rėmėjų, padedančių išleisti knygą, kurie buvo finansiniais rėmėjais ir prieš kviečiant į darbo grupę. Taip, rėmėjų tenka ieškoti visoms pelno nesivaikančioms organizacijoms, nes didesniems geriems darbams atlikti – kaip bebūtų įstabu – reikia finansinės paramos.

Vos metus trukusį bendradarbiavimą su šiuo metu viešojoje erdvėje kritikuojamomis įmonėmis – UAB „Pontem“ ir VšĮ „Kretingos maistas“ – pradėjome  2017-ųjų pradžioje. Tuo metu, kai buvo sutarta dėl knygos rėmimo, ypatingai negatyvi informacija viešojoje erdvėje nesklandė, bendradarbiavimas vyko sklandžiai ir – kas aiškiai nurodyta sudarytoje sutartyje – jokios įtakos leidinio turiniui ar pačiai veiklai rėmėjai neturėjo. Minėtų įmonių logotipai buvo nurodyti jau pirminiuose leidinio maketo variantuose, kurie buvo derinami su Sveikatos apsaugos ministerija, bet atmesti koregavimui ne dėl rėmėjų logotipų, o dėl to paties neva knygoje receptuose esančio blogojo sviesto. Beje, šioje vietoje biurokratus ištiko netikėta amnezija.

Tačiau šioje keistoje draminėje situacijoje mus, socialiai atsakingą įmonę, labiausiai stebina ir liūdina valstybinių institucijų pozicija – bet kokia kaina kratytis atsakomybės už netinkamus sprendimus beigi jų pasekmes.

Atsakingai pareiškiame, kad VšĮ „Sveikatai palankus“ leidinys „Sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys“ nėra pagrindas nuo rugsėjo vykstančiai vaikų maitinimo reformai, jis niekada nebuvo ir nėra privalomas, yra ir kitų autorių leidinių, pačios įstaigos sprendžia, kokiomis praktinėmis priemonėmis vadovaujantis maitinti vaikus, tokias priemones galima įsigyti arba kurti patiems. Ministerijos atstovai klaidina visuomenę leisdami suprasti, kad neva mes – viešojo sektoriaus atstovai – esame tokie galingi, kad galime diktuoti ministerijos politiką. Deja, bet tokia vizija – toli nuo realybės. Nors jeigu tokių galių turėtume, šiandien viešojoje erdvėje bent jau viena problemine tema – neskanus ir abejotinos kokybės maistas – tikrai būtų mažiau. O knygos komanda irgi nebūtų diskredituota, neatsakingai skelbiant, kad tai tik R. Bogušienės kūrinys, nors kruopštus ir ilgas darbas atliktas visos VšĮ „Sveikatai palankus“ komandos, kurią sudarė kompetentingi savo sričių specialistai: dietistas, dietetikos technologas, maisto technologė, maisto saugos specialistė.

Tikimės, ši nemaloni, nepagrįstų kaltinimų persunkta situacija, į kurią mus stumia trumparegiški valdininkai ir jų panašu, kad negebėjimas priimti protingus sprendimus, neatgrasys kitų socialiai atsakingų įmonių dirbti drauge su valstybinėmis institucijomis. Nors, kai vieną dieną esi gerbiamas savo srities ekspertas, o kitą tampi neva pasipelnyti ministerijos sąskaita siekiančiu įžūliu ir piktų kėslų turinčiu verslininku, minčių kyla įvairių.

 

Maisto technologė Raminta Bogušenė, VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovė, sveikesnio vaikų maitinimo iniciatorė ir konsultantė