KOKIE UŽKANDŽIAI GALIMI DARŽELIUOSE IR MOKYKLOSE?

Nauji mokslo metai pasitinka su iššūkiais ne tik ugdymo įstaigų personalą, virėjas, vaikus, bet ir jų tėvelius. Įsigalioja draudimas neštis į darželius užkandžius, kurie nurodyti naujame vaikų maitinimo apraše. Mokyklose užkandžių klausimą irgi bandoma spręsti rekomendacijomis ir tam tikrais ribojimais.

„Teigiamai vertinčiau draudimą į darželius neštis guminukus, sausainius, šokoladus, kramtomąją gumą ir dar kitus „gardėsius“. Kalbu ne tik kaip dviejų vaikų mama, bet ir kaip  specialistė, kuri mato, kad jei vaikai tarp valgymų maitinami tokiais menkaverčiais ir net žalingais užkandžiais, jie nevalgo tikro maisto, o paskui kaltinama, kad neskanu. Aišku, kad negalime lyginti moliūgo ar burokėlio skonio su saldainiais. Todėl mes suaugę atsakingi, kas yra ant vaikų stalų, kada ir kaip jie valgo, nes reguliari, subalansuota, saikinga, įvairi mityba yra vienas iš pagrindinių aspektų norint, kad vaikai augtų sveiki ir laimingi“, – sako VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovė, vaikų maitinimo pokyčių Lietuvoje iniciatorė Raminta Bogušienė.

Darželiuose jokių draudžiamų užkandžių

Įsakyme nurodoma, kad darželinukams draudžiamų maisto produktų (išvardinti lentelėje žemiau) įdėti papildomai negalima. Vaikai per dieną maitinami ne mažiau kaip 3 kartus, taip pat papildomai gauna vaisių ir pieno produktų (jei dalyvauja pieno ir vaisių programoje), todėl neštis užkandžius tikrai nėra logiška – tai skatina nereguliarios ir nesubalansuotos mitybos įpročius, nuolatinį užkandžiavimą. Jei visgi vaikams norite įdėti maisto, tuomet galima neštis: vaisių, uogų, daržovių, pavyzdžiui, traškių morkyčių, trapučių ar kitų sveikatai palankių užkandžių.

Jei pritaikyto maitinimo patiekalų darželiuose pagaminti nėra galimybių, vaikai, kuriems skirtas pritaikytas maitinimas, gali būti maitinami tą dieną savo iš namų atneštu maistu. Ugdymo įstaigos iš namų atneštą maistą turi laikyti ir patiekti tinkamos temperatūros. Jei su vaiko atstovais, sudaroma sutartis dėl vaiko maitinimo iš namų atsineštu maistu, už maisto saugą ir kokybę pagal įsakymą atsako vaiko atstovai. Sutartyje dėl vaiko maitinimo iš namų atsineštu maistu, turi būti nuostata apie draudžiamus atnešti maisto produktus (išvardinti lentelėje žemiau). Šias sutartis turi teisę sudaryti darželiai ir tos įstaigos, kuriose vaikams reikalingas pritaikytas maitinimas (alergijos, netoleravimo ar kitų sveikatos problemų atveju).

Kas kontroliuos vaikų užkandžių dėžutes darželiuose?

„Tikrai nemanau, kad logiška būtų permesti visą atsakomybę auklėtojai, ar kars nuo karto įstaigoje pasirodančiai visuomenės sveikatos specialistei ir tapti pamokslautoju, tikrinti vaikų spinteles. Bet ką tuomet daryti?

Pirmiausia, būtina informuoti tėvus: draudžiamų produktų sąrašas turi būti iškabintas kiekviename darželio persirengimo kambaryje, su kuriuo tėveliai turėtų raštiškai susipažinti. Nesveikų užkandžių nepatekimas į darželius ne tik apsaugos vaikus nuo natūralaus skonio naikinimo, bet apsaugos ir kitus vaikus, su kuriais dalinamasi ir rodomas blogas pavyzdys.

Šiuo klausimu turi būti griežta įstaigos vadovo pozicija. Kaip švęsti gimtadienius? „Esu tikra, kad keletas nukrypimų nuo kasdieninių mitybos įpročių neturi esminės įtakos sveikatai, bet rekomenduočiau gimtadieniams rinktis kokybiškus ir sveikatai palankius desertus, jei visgi norima atšvęsti. Įsakymas jokių išlygų nėra numatęs, kad gimtadieniams galima neštis ir tai, kas draudžiama. Galioja tos pačios sąlygos“, – sako R. Bogušienė.

Mokyklose rekomenduojami sveiki užkandžiai

Mokyklinukams pagal teisės aktą turi būti sudaryta galimybė atsinešti, laikyti ir maitintis iš namų tą dieną atsineštu maistu. Tik klausimas, kiek tokių įstaigų bus, kurios skirs lėšų šaldytuvams ir kiek bus vaikų, kurie nešis maistą?!

Tėveliai turės atidžiau stebėti priešpiečių turinį, kad maistas būtų ne tik saugus, bet ir kokybiškas. Už atnešto maisto saugą ir kokybę atsako vaiko atstovai. SAM išplatintame pranešime pateikta rekomendacija, kad vaikai neštųsi tik mokyklose leistinus produktus (http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/maistas-vaiku-priespieciu-dezutese).

Su šiuo įsakymu, mokyklose turi pasikeisti užkandžių automatai ir bufetai su menkaverčiais gardumynais, nes apribotas desertų, konditerinių gaminių cukrų kiekis iki 16 g/100 g, gėrimuose cukrų ne daugiau kaip 5 g/100 g, o saldiklių negali būti. Jei mokykla norės pardavinėti šaltus užkandžius,  sąrašą turės raštiškai suderinti su tėvelių atstovais, kuris turės būti viešai skelbiamas.

„Jei jau dedate priešpiečius mokyklinukui, tai rinkitės maistą, kuriame nėra priedų, kuo trumpesnės sudėties, pvz. iki 5 ingredientų, kad jis būtų šviežiai ruoštas, turėtų mažiau druskos ir cukraus, daugiau skaidulinių medžiagų. Priešpiečių dėžutėje turėtų būti šviežios, raugintos, virtos daržovės, žalumynai ir jų pagaminti produktai (suktinukai, tortilijos, suvoštiniai ir pan.), grūdinių kultūrų produktai ir iš jų pagaminti patiekalai (sausainiai, keksiukai, duoniukai ir pan.), švieži arba džiovinti (kokybiški) vaisiai ir uogos. Riešutai, sėklos taip pat laukiami priešpiečių dėžutėje. Pieno produktai, atitinkantys nurodytus teisės akte kriterijus, galimi, tik jie greitai genda, juos reikėtų laikyti atitinkamoje temperatūroje. Po priešpiečių vaikai turėtų gerti vandenį. Žinoma, šalti užkandžiai augančiam vaikai neturėtų atstoti šiltų ir šviežiai ruoštų pietų, ypač šaltuoju metų laiku“, – pataria R. Bogušienė.

Kas kontroliuos vaikų užkandžius mokyklose?

Mokykloje vaikai turi galimybę per pertraukas išeiti į lauką, o šalia kaip spiečius prisisteigę ne tik prekybos centrų, bet ir kioskų, kebabinių, hesburgerinių. Paaugliai jaučiasi laisvi rinktis, ką nori valgyti. Kai kurios mokyklų bendruomenės bendru sutarimu draudžia per pertraukas išeiti iš mokyklos teritorijos, durys būna rakinamos. Kitų šalių patirtis rodo, kad tam tikru spinduliu aplink mokyklas neleidžiamos greito maisto užkandinės ir kitų menkaverčių prekybininkų viliojimai, o kodėl pas mus tokio įsakymo nėra?

„Jei atsitiktų taip, kad mokyklos bendruomenė pritartų, kad iš mokyklos teritorijos vaikų neišleisti per pertraukas arba šalia mokyklų nebūtų vilionių (kas nerealu greitu metu ir apskritai klausimas, ar kada taip bus), tai vaikai valgytų valgyklose šviežiai ruoštą, šiltą maistą ir tik sveikatai palankius užkandžius, kurių prekiavimui pritartų tėvelių atstovai. Palankiau ne tik vaikų sveikatos atžvilgiu, bet ir  maitinimo įstaigos, kurios organizuoja maitinimą mokyklų valgyklose, turėtų geresnes sąlygas. Tikiu, kad maistas mokyklose taptų skanesnis, iš kokybiškesnių produktų. Nes iki šiol už mokyklos ribų – picerija, tai ir mokykloje, norint, kad vaikai valgytų, kepamos picos“, – įsitikinusi mitybos specialistė.

Švieskime, motyvuokime vaikus valgyti sveikiau, kelkime jų sąmoningumo lygį, padarykime, kad sveika mityba tarp jaunimo taptų ne tik mada, bet būtinybe. Įrenkime jaukias valgyklas: su muzika, sėdmaišiais. Gal taip jaunimas mieliau leis laiką šiltoje mokykloje ir rinksis šviežiai ruoštą maistą ten, nei už jos ribų, ar nešis nesveikus užkandžius.

Juk sudrausti ir apriboti galime tik mažus vaikus, o suaugusius turime užsiugdyti nuo mažumės. Mokytojai ar visuomenės sveikatos specialistai netikrins kuprinių, nes taip pažeistume vaikų privatumo teises, o ir maisto saugos atžvilgiu tai būtų nelogiška.

Bendruomenėse junkitės ir spręskite visi kartu. Griežta ir teisinga įstaigos vadovo pozicija išspręstų daug nesusipratimų ir visi būtų ne tik sveikesni, bet ir laimingesni ir nereikėtų jokių draudimų.

Laisvai pasirenkamas meniu – nuo šiol derinamas su VMVT

Mokyklose paprastai organizuojami pietūs, bet gali būti taip pat vykdomi kiti vaikų maitinimai: pusryčiai, priešpiečiai, pavakariai, vakarienė.

Mokyklose kaip ir darželiuose vaikams, pateikusiems gydytojo raštiškus nurodymus tam skirtoje formoje, turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas.

Mokyklose laisvai pasirenkamo meniu derinti su atsakingomis institucijomis anksčiau nereikėjo, o dabar įsakyme nurodoma: „visi pietų metu patiekiami patiekalai turi būti nurodyti valgiaraštyje. Rekomenduojama sudaryti galimybę pasirinkti iš kelių karštųjų pietų patiekalų ir kelių garnyrų. Rekomenduojama sudaryti sąlygas vaikams patiems įsidėti maisto.“

Taip vadinamas „laisvai pasirenkamas meniu“ – patiekalai, kurie gaminami mokyklos valgykloje ir vaikai gali juos savarankiškai nusipirkti, neužsisakydami reguliarių pietų. Nuo šiol šiam meniu taip pat keliami reikalavimai, jame turi būti: bent vienas augalinis patiekalas, bent 50 proc. per 15 d. valgiaraštį tausojančių patiekalų, su patiekalais nerekomenduojami saldinti gėrimai, jau ir anksčiau buvo mažinamas produktų cukraus (iki 5 g/100 g), druskos (iki 1 g/100 g) kiekis.

Pavyzdžiui, laisvai pasirenkamame meniu vaikai galėtų rasti: 1-2 sriubas, 4-5 karštus patiekalus, 3 garnyrus, 3 salotas, nesaldintus gėrimus. Į patiekalų dažnumą taip pat būtina atsižvelgti. Pavyzdžiui, kasdien neturėtų būti cepelinai, bulvių plokštainis, virtos dešrelės, picos ir t.t. Taip pat galioja visi draudžiami ingredientai, džiūvėsėliuose kepti mėsos ir žuvies gaminiai, spirgučių padažas, rūkyti mėsos ir žuvies gaminiai, sultiniai ir kita.

Sudarytuose meniu nėra vertinama maistinė ir energinė vertė. Ne tik laisvai pasirenkamų (nes neaišku ką vaikas pasirinks, gal tik sriubą), bet ir reguliarių pietų meniu ar meniu sudaryto socialiai remtiniems. Tačiau tai atrodo nelogiška, nes kaip apskaičiuojami procentai paros energijos normos, kai numatyta įsakyme, kad pietūs 30-35 proc., o gal bus tik 10 proc. visos dienos energinės vertės rekomenduojamos vaikui, kaip tai vertinama?

 

Draudžiamų darželiuose ir nepageidaujamų mokyklose produktų sąrašas:

  • bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai;
  • saldainiai; šokoladas ir šokolado gaminiai;
  • valgomieji ledai;
  • pieno produktai ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu;
  • kramtomoji guma;
  • gazuoti gėrimai; energiniai gėrimai; nealkoholinis alus, sidras ir vynas;
  • gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto; cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai);
  • kisieliai;
  • sultinių, padažų koncentratai;
  • padažai su spirgučiais;
  • šaltai, karštai, mažai rūkyti mėsos gaminiai ir mėsos gaminiai, kurių gamyboje buvo naudojamos rūkymo kvapiosios medžiagos; rūkyta žuvis;
  • konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai; strimelė (silkė), pagauta Baltijos jūroje;
  • nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai;
  • mechaniškai atskirta mėsa, žuvis ir maisto produktai, į kurių sudėtį įeina mechaniškai atskirta mėsa ar žuvis; subproduktai ir jų gaminiai (išskyrus liežuvius ir kepenis);
  • džiūvėsėliuose volioti ar džiūvėsėliais pabarstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai;
  • maisto papildai;
  • maisto produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO), arba maisto produktai, į kurių sudėtį įeina GMO;
  • maisto produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai;
  • maisto produktai ir patiekalai, neatitinkantys Tvarkos aprašo 3‒5 prieduose nustatytų reikalavimų.

MAISTO PRIEDŲ, KURIŲ NETURI BŪTI VAIKAMS MAITINTI TIEKIAMUOSE MAISTO PRODUKTUOSE, SĄRAŠAS

  1. Dažikliai:

 

1.1.   E 102   tartrazinas;

1.2.   E 104   chinolino geltonasis;

1.3.   E 110   saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S;

1.4.   E 120   košenilis, karmino rūgštis, karminas;

1.5.   E 122   azorubinas, karmosinas;

1.6.   E 123   amarantas;

1.7.   E 124   ponso 4R, košenilis raudonasis A;

1.8.   E 127   eritrozinas;

1.9.   E 129   alura raudonasis AC;

1.10. E 131   patentuotas mėlynasis V;

1.11. E 132   indigotinas, indigokarminas;

1.12. E 133   briliantinis mėlynasis FCF;

1.13. E 142   žaliasis S;

1.14. E 151   briliantinis juodasis BN;

1.15. E 155   rudasis HT;

1.16. E 180   litolrubinas BK.

  1. Konservantai ir antioksidantai:

 

2.1. E 200     sorbo rūgštis;

2.2. E 202     kalio sorbatas;

2.3. E 203     kalcio sorbatas;

2.4. E 210     benzenkarboksirūgštis;

2.5. E 211     natrio benzoatas;

2.6. E 212     kalio benzoatas;

2.7. E 213     kalcio benzoatas;

2.8. E 220‒228    sieros dioksidas ir sulfitai.

  1. Saldikliai:

 

3.1.   E 950   acesulfamas K;

3.2.   E 951   aspartamas;

3.3.   E 952   ciklamatai;

3.4.   E 954   sacharinai;

3.5.   E 955   sukralozė;

3.6.   E 957   taumatinas;

3.7.   E 959   neohesperidinas DC;

3.8.   E 960           steviolio glikozidai;

3.9.   E 961           neotamas;

3.10. E 962   aspartamo-acesulfamo druska;

3.11. E 969          advantamas.

  1. Aromato ir skonio stiprikliai:

 

4.1.   E 620   glutamo rūgštis;

4.2.   E 621   mononatrio glutamatas;

4.3.   E 622   monokalio glutamatas;

4.4.   E 623   kalcio glutamatas;

4.5.   E 624   monoamonio glutamatas;

4.6.   E 625   magnio glutamatas;

4.7.   E 626   guanilo rūgštis;

4.8.   E 627   dinatrio guanilatas;

4.9.   E 628   dikalio guanilatas;

4.10. E 629   kalcio guanilatas;

4.11. E 630   inozino rūgštis;

4.12. E 631   dinatrio inozinatas;

4.13. E 632   dikalio inozinatas;

4.14. E 633   kalcio inozinatas;

4.15. E 634   kalcio5´-ribonukleotidai;

4.16. E 635   dinatrio5´-ribonukleotidai.

 

LEIDŽIAMAS CUKRŲ, DRUSKOS IR PRIVALOMAS SKAIDULINIŲ MEDŽIAGŲ KIEKIS VAIKAMS MAITINTI TIEKIAMUOSE MAISTO PRODUKTUOSE1 IR PATIEKALUOSE

 

Eil. Nr. Maisto produktai ar patiekalai Cukrų kiekis (g) ne didesnis nei/100 g (ml) Druskos kiekis (g) ne didesnis nei/100 g (ml) Skaidulinių

medžiagų (g) ne mažesnis nei/100 g

1. Mėsos ir žuvies (išskyrus silkę) patiekalai ir gaminiai 3 1,7

 

2. Silkė 5

 

2,5
3. Pieno gaminiai

 

3.1. Jogurtai, varškės gaminiai

 

102 1
3.2. Sūriai 1,7

 

3.3. Kiti pieno gaminiai, išskyrus desertus 5 1
4. Grūdinių augalų produktai

 

4.1. Ruginė duona (ne mažiau kaip 30 proc. sausos produkto masės sudaro rugiai) 5

 

1,2

 

6
4.2. Kita duona ir duonos gaminiai 5

 

1

 

5
4.3. Smulkieji pyrago gaminiai ir miltinės konditerijos gaminiai 16

 

1
4.4. Pusryčių dribsniai ir javainiai 16

 

1 6
5. Džiovinti vaisiai ir džiovintos uogos ar jų gaminiai 0 (pridėtinių cukrų)
6. Maitinimo paslaugos teikėjo pagaminti patiekalai 5 (pridėtinių cukrų) 1
7. Desertai 16

 

1
8. Gerti skirti produktai, išskyrus nurodytus 3.1 ir 3.3 papunkčiuose
8.1. Sultys (vaisių ir (ar) daržovių)

 

0
8.2. Kiti gėrimai (sulčių gėrimai, nektarai, gaivieji gėrimai ir pan.) 5

 

0
8.3 Maitinimo paslaugos teikėjo pagaminti gėrimai 5
9. Kiti maisto produktai, nenurodyti 1‒8 punktuose, išskyrus vaisius 5 1

 

1 Maisto produktams, atitinkantiems maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ kriterijus, šio priedo reikalavimai netaikomi.

2 2019–2020 mokslo metais 9 g/100g (ml); 2020–2021 mokslo metais 8 g/100g (ml); 2021–2022 mokslo metais 7 g/100g (ml); 2022–2023 mokslo metais 6 g/100g (ml); 2023-2024 ir vėlesniais mokslo metais 5 g/100 g (ml).

 

_________________

 

Visas vaikų maitinimo tvarkos aprašas čia:

https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/a8d14e5046e311e8ade598b2394a491d/WFTAPqyxls