AR ŽINOME, KĄ IŠTIKRŲJŲ VALGO MOKYKLOSE MŪSŲ VAIKAI? APKLAUSA

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas bei prašo visos Lietuvos tėvelių atsakyti į anketos klausimus PILDYKIME ANKETĄ ČIATikimasi šios analizės duomenys padės įgyvendinti mitybos pokyčius mokyklose, inicijuoti teisės aktų pakeitimus, įvesti sveikatai palankesnius patiekalus ir didinti mitybos raštingumą visos ugdymo įstaigos bendruomenės per “Sveikatai palankus” seminarus visoje Lietuvoje. 

Maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė

Teisės aktų laikymasis

Keliaudama po Lietuvos mokyklas Raminta Bogušienė įsitikina, kad tiek valstybinėse, tiek privačiose ugdymo įstaigose teisės aktai eina sava vaga, o praktinis gyvenimas – sava. Nors teisės aktai ir tobulinami, bet praktinis jų įgyvendinimas atsilieka.

Vienu atveju, vaikai, dažnai namuose pripratę valgyti nesveiką maistą, mokykloje visai nevalgo arba užkanda šalia mokyklų esančiose greito maisto užkandinėse, kur visada „rafinuotai skanu“. Kitu atveju, vaikų maitintojai valgyklose neretai gamina, pasak vaikų, – neskaniai, su padažais, prisismilkusiu aliejumi.

Visgi R. Bogušienė pastebi, kad tikrai taip nėra visur. Dažnu atveju vaikų skonio receptoriai sugadinti, bet pasitaiko atvejų, kai virėjos 20 metų gamina pagal tuos pačius receptus, kurie grįsti tik sotumo patenkinimu, ir neretai prasilenkia su palankumu sveikatai, pavyzdžiui, vištienos krūtinėlės apvoliojimai miltų ir kiaušinio plakinyje, apskrudę žemaičių blynai. O virėjos sako: „jei nepaskrudinsime – nevalgys!“ Jos teigia, kad atėję vaikai visuomet prašo kuo labiau apskrudusio maisto. O kiaušinio ir miltų plakinys reikalingas tam, kad būtų didesnė išeiga, nes kitu atveju, jei būtų vien tik mėsa išaugtų kaina.

„Tai gal nekurkime tų painių teisės aktų, o padėkime vaikų maitinimo organizatoriams vykdydami kompleksinį bendruomenių švietimą, sveikatai palankaus maisto degustacijas vaikams ir valgymo kultūrą formuokime nuo mažumės tiek darželiuose, tiek namuose. Pateikime vaikų maitinimo organizatoriams sveikatai palankių patiekalų receptus, o ne tuščius teisės aktus“,  – sako maisto technologė Raminta Bogušienė.

Žinoma, gaminant maistą, įsijungia ir žmogiškasis faktorius: viena virėja gali skaniau pagaminti iš tų pačių žaliavų ir pagal tą patį receptą, o kita gali net sugadinti, kad ir sveikatai palankų valgį. Nepamirškime dar apie druskos ir cukraus kiekius, kurie dažnai realiuose patiekaluose neatitinka reikalavimų: beriama „iš akies“, kai  iš tiesų turėtų būti tiksliai sveriama ir žiūrima, kad druskos patiekaluose būtų ne daugiau 1 g/100 g, o cukraus ne daugiau 5g/100g. Negana to,  kai kuriais atvejais patiekalai net neatsitiktinai neatitinka teisės aktų. Motyvuojama, kad nenorima švaistyti maisto – svarbu, kad vaikai nebūtų alkani, todėl virėjos deda pakankamai cukraus, druskos, rafinuotų riebalų, kad tik maistą suvalgytų.

Suprantama, virėjos ir vaikų maitinimo organizatoriai negali nulemti visumos – vaikų mitybos įpročiai formuojami ir namuose. Visgi vaikų maitintojams tenka išklausyti abiejų pusių skundų: jei vaikas alkanas – nepatenkinti tėvai, jei gamina ne taip, kaip vaikai pripratę, – nepatenkinti vaikai. Teoriškai meniu suderintas, kalorijų skaičiai atitinka, bet praktiškai gaminama pagal daugiametę patirtį ir įpročius, o maistinė ir energinė vertė realybėje niekada nesutampa su teorine. Darželių valgiaraščiuose daržovių įtraukta apie 200 g per dieną vaikui, bet, ar jis suvalgo jas, ar tik gražūs skaičiai popieriuje, nors ir dvigubai mažesni nei rekomenduojama sveikatos specialistų. Jau nekalbama apie pavienių patiekalų meniu, kurio mokyklose nereikia derinti, vaikai renkasi iš pavienių patiekalų, čia improvizuoti galima dar plačiau.

Valgiaraščiai ir jų kontrolė

Darželiuose valgiaraščiai derinami. Vaikai valgo (priverstinai) reguliariai. Tai sveikintina. Maitinimo kaina įskaičiuojama į bendrą mokestį darželiui (ugdymas + maitinimas).

Mokyklose reguliariai šilto maisto ir pagal suderintus valgiaraščius gauna tik socialiai remtini vaikai. Visi kiti renkasi iš meniu (kaip kad nuėję į kavinę), kuriame retas iš patiekalų yra tausojantis, retas pietų valgis yra su šviežiomis daržovėmis, nors toks privalo būti pagal apibrėžimą vaikų maitinimo apraše. Daugiau siūloma tiesiog stipriai perdirbto, sunkiai virškinamo maisto (cepelinų, žemaičių blynų).

Kyla klausimas, kas kontroliuoja valgiaraščius ir maisto kokybę? Kontrolę ugdymo įstaigose atliekantys VMVT specialistai dažniausiai į situaciją pasižiūri teoriškai. Jie sutikrina bufete esančius užkandžius, ar nėra draustinų priedų, ar galiojimo laikas nepasibaigęs. Maistas nėra kruopščiai degustuojamas, tiriamas realus cukraus kiekis jame. Nėra patariamojo balso, kaip pagaminti ir ką, kad būtų sveikatai palankiau ir vaikai valgytų. Tuo tikslu yra suburtas sveikatai palankių ugdymo įstaigų tinklas, iniciatyva „Sveikatai palankus“ su partneriais keliauja per visą Lietuvą plečiant sveikatai palankios vaikų mitybos žinias ir keičiant vaikų ir juos supančių suaugusiųjų mitybos įpročius.

„Sveikatai palankus“ siūlymai

Kita problema, vaikų maitinimo organizatoriai. Jie dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose ir  laimi tie, kurie pasiūlo mažiausias kainas ir yra išlaikomi valstybės. Jiems  pakanka dirbti mažuosiuose Lietuvos miestuose, kur socialiai remtinų vaikų daug, o ne didžiuosiuose, kur jų – mažuma.

Visas kitas meniu, pavienių patiekalų pasiūla, kur į aukštesnę kokybę net nebandoma orientuotis, nes tas kitas klientas nenori daug mokėti ir jam pasiūlyti aukštesnės kokybės patiekalus ir stengtis gaminti geresnius patiekalus kaip ir neverta. Tiekėjai viešųjų pirkimų konkursams tiekia, pavyzdžiui, Kauno rajone, daug metų tą patį maistą ir negali nieko integruoti sveikatai palankiau, pavyzdžiui, kvietinius aukščiausios rūšies miltus pakeisti viso grūdo miltais.

VšĮ „Sveikatai palankus“ su maisto technologe ir mitybos specialiste Raminta Bogušiene siūlo vaikų maitinimo gerinimui ne teisės aktų pokyčius, bet, visų pirma:

  • Maitinimo organizavimo reguliavimas. Vaikų maitinimo pokyčiai būtini ne tik darželiuose, bet ir mokyklose, ten situacija prastesnė. Savivaldybė galėtų išleisti įsakymą mokyklų vadovybėms vaikus per pertraukas neišleisti iš teritorijų į šalia esančias užkandines/ greito maisto restoranus. Pertraukas paskirstyti taip, kad visi vaikai spėtų pavalgyti. Galėtų būti privalomas pietų valgymas mokyklose. Šilto, šviežiai ruošto maisto, kuris būtų pagamintas pagal karšto pietų patiekalo apibrėžtį su daug daržovių, pilnavertėmis grūdinėmis kultūromis ir baltymais.
  • Mitybos tolygumo užtikrinimas per švietimą. Būtinas vaikų ir juos supančių suaugusiųjų švietimas apie sveikatai palankią mitybą bei informacija, kad sotumu grįsta mityba veda į sveikatos praradimą. Mokymai apie reguliarią subalansuotą, įvairiapusę mitybą. Turime kalbėti apie mitybos tolygumą namuose, mokyklose ir viešojoje erdvėje, kad būtent tai gali padėti sureguliuoti sveikatai palankius mitybos įpročius.
  • Sveikatai palankių patiekalų technologinės kortelės, valgiaraščiai. Siūloma inicijuoti technologinių kortelių kūrimą ir įvedinėjimą ne tik ikimokyklinio švietimo įstaigose, bet ir mokyklose, kur meniu sudarytas iš pavienių patiekalų. Laipsniški įvedimai į vaikų meniu ir virėjų apmokymai sveikatai palankesnių patiekalų gaminimo.
  • Trečiašalis „Sveikatai palankus“ patariamasis vertinimas darželiuose ir mokyklose. Turėtų būti sugriežtinta kontrolė, į kurios mechanizmą būtų įtraukiami ir bendruomenės atsiliepimai apie valgyklos maistą ir VMVT degustacijos tikrinimo metu. „Sveikatai palankus“ vertinimai ir rekomendacijos, vaikų maitinimo organizatorių viešinimas, kurie gamina sveikatai palankų maistą ne tik atitinkantį teisės aktus, bet ir sveikumo principus.
  • Virėjų ir personalo mokymai. Organizuojami virėjų skanaus ir sveikatai palankaus maisto gaminimo mokymai. Maisto švaistymo aktualijų sprendimas per edukacijas.
  • Žaliavų kokybė. Rekomenduojami vaikų maitinimo apraše produktai ekologiški, nacionalinės kokybės produktai, pažymėti simboliu „Rakto skylutė“, bet jų ugdymo įstaigose nėra, iškėlimas problematikos žaliavų kokybės, kainos ir viešųjų pirkimų klausimo bei sprendimų ieškojimas.
  • Virtuvių įrangos inventorizavimas ir atnaujinimas (konvekcinės, garų puodai ir pan.);
  • Vaikų maitinimo aprašo teisinio reglamentavimo pokyčiai.

Ką tavo vaikai valgo pietums?

Prašome palikite savo atsakymus

PILDYKIME ANKETĄ ČIA

 

Analizę atieka VšĮ „Sveikatai palankus“/ FB „Sveikatai palanki mityba“/ www.sveikataipalankus.lt
Kontaktai: info@sveikataipalankus.lt, tel. 864517472

Palikti komentarą

*

Navigate